DU KAIRĖS KOJOS BATAI
Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje į pirmą posėdį rinkosi darbo grupė, rengsianti Ugdymosi šeimoje tvarkos aprašą. Seimui įteisinus tokią alternatyvaus ugdymo galimybę, lyg ir galima pasidžiaugti: išsiplečia ugdymo laukas, vaikas jau ne basas jame… Tačiau ar tvirtai abiem kojom gali žengti į mokymosi kokybės aukštumas?
Alternatyvaus ugdymo šalininkai užbombardavo faktais: tai populiarėja pasaulyje, net Baltijos kaimynėse Estijoje, Latvijoje tokiu būdu ugdomi po 100 ar kiek daugiau mokinių. Ir Lietuvoje kalbama ne apie tūkstančius – kaip Lenkijoje, dešimtis tūkstančių – kaip Jungtinėje Karalystėje, milijonus – kaip JAV. Prognozuojama, kad ugdantis šeimoje Lietuvoje išsilavinimą įgytų apie 200 mokyklinio amžiaus vaikų. Nesunku spėti, kad antra tiek bus ir aptarnaujančių suaugusiųjų: įvairios kontrolės tarnybos, konsultantai, pedagogai, kuriems gali tekti mokyti tėvus, kaip jiems mokyti savo vaikus, ar net taisyti tokio ugdymo spragas...
Laimingo gyvenimo formulėje svarbiausios ne žinios, bet gyvenimo įgūdžiai. O ar jų galės suteikti supermamytė, tapusi "mokyklos direktore", ir močiutė, virtusi "socialine pedagoge", labai abejotina.
Vienareikšmiškai atsakyti, kiek naudingas ar žalingas šis netradicinis ugdymo modelis, sunku ir vargu ar išvis įmanoma. Kai viena pažįstama pasakoja, kad jos dukros darželio grupės Kalėdų šventė vyko kaimo turizmo sodyboje, nes auklėtoja įrodinėja, jog darželyje neįdomu, norisi kuo greičiau traukti vaikus iš tokios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tačiau kai vieniša mama didžiuojasi, kad vienuolikmetis sūnus yra jos geriausias draugas, su kuriuo vaikšto į operas ir jas aptaria, nes "ką gi jis su tais bendraamžiais gali šnekėti", geriau jau tegul vaikas eina į mokyklą ir bent jau draugų susiranda... Jei mokykla skatina žinių troškimą ir pagarbą žmogui, kiekvienas tėvas ir mama veršis į tokią leisti savo atžalas. Jei atsakingi tėvai namuose išugdys gerai išsilavinusius, pasaulio iššūkiams pasirengusius ir laimingus žmones – nuostabu, tegul renkasi tokią ugdymo formą.
Šiandien esame remiami prie sienos neginčytinu faktu – mūsų vaikai tampa vis nelaimingesni. Mokslininkai ir praktikai sutaria, kad laimingo gyvenimo formulėje svarbiausia ne žinios, bet gyvenimo įgūdžiai. O ar jų galės suteikti supermamytė, tapusi "mokyklos direktore", ir močiutė, virtusi "socialine pedagoge", labai abejotina.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
13 komentarai
-
DMN inf.0 komentarai
-
0 komentarai
Kas vyksta
Laima
AŠ