Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir dažniausiai gerai baigiasi. Svarbu laiku atleisti ar paspausti, krentančiam pakišti pagalvėlę, suteikti galimybę taisytis klaidas.

Jų, žinoma, neišvengia ir suaugusieji, kurie mano galį nuspėti kiekvieno poelgio padarinius ir rizikas. Gražioji paauglystės pusė – grąža, kurią tėvai gauna iš savo vaikų. Jų neatbukusios emocijos pažadina primigusį gyvenimo džiaugsmą, smalsumas, drąsa eksperimentuoti skatina ieškoti kūrybiškų problemų sprendimo būdų ir plečia akiratį.

Į tokius tėvų ir vaikų ryšius panašūs ir ES senbuves bei kandidates siejantys santykiai. Tokios patirtys laukia ir šią savaitę naują bendrabūvio etapą pradėsiančios Ukrainos ir ES.

Lengva nebus, nors sunkiau nei Bučoje siautėjusių žvėrių aukoms, laikinai okupuoto Charkivo gyventojams, Sjevjerodonecko fronte esantiems savo tėvynės gynėjams vargiai begali būti. ES – it daugiavaikė motina, kuriai auginti kiekvieną naują atžalą sykiu yra ir lengviau, ir sunkiau. Regis, aišku, kokios vaikiškos ligos laukia, aišku, kaip spręsti krizes, tačiau drąsa naujoms patirtims jau išsekusi. Reikiamu momentu pristinga entuziazmo leistis į debatus su paaugliu – paprasčiau trenkti durimis, prevencijos tikslais skirti bausmę. O kur dar daugiavaikės šeimos vyresnėliai su savo užgaidomis, silpnybėmis, poreikiais ir pavydu...

Net jei kiekvienos ES kandidatės atvejis unikalus, Ukraina turi nusiteikti: savo atžalų paauglystę it asmeninę vidurio amžiaus krizę išgyvenanti motina yra bjauraus charakterio, bet gera. Ji kabinėsis dėl korupcijos, lieps laikytis laiko patikrintų taisyklių, vertybių, priekaištaus dėl išlaidavimo, teisėkūros chaoso, aplinkos taršos. Pradėti tvarkytis gyvatyną savajame kambaryje lieps nelaukdama visiškos karo pabaigos. Kartais ji bus tiesiog nepakenčiama. Tačiau ir nepakeičiama. Skolinanti be vilties atgauti su procentais. Apribojanti beribę laisvę, bet mainais suteikianti daugybę galimybių visiems ir kiekvienam. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vyriausiojo brolio balsu jau įspėjo, kad Ukrainos paauglystė užtruks – iki tikrosios narystės ES praeisią „metai, dešimtmečiai“. Net jei ir taip, laukti, stengtis tikrai verta. Ne vien Kyjivui. Europai, kurios ką tik išsižadėjo Jungtinė Karalystė, ir pačiai būtų naudinga pasitikrinti savuosius motinystės gebėjimus ir atgauti pasitikėjimą savimi.