Į MITINGĄ – KAIP Į DARBĄ

Garsioji mokytoja Astra šiandien vėl mitinguoja. Prieš savaitę Vilniuje vyko mitingas, bet jo buvo negana, kaip ir to, kuris vyko rugpjūtį. Apetitas atsiranda bevalgant, liaudis sako. Ir su mitingais taip?

Mokytoja Astra šįkart nustebino: mitinguoti pakvietė laisvą dieną – šeštadienį.

Stebėjau mitinguotojus rugpjūčio 10-ąją, suplūdusius į Vilnių, ir rugsėjo 10-ąją, šurmuliavusius prie Vilniaus arkikatedros. Stebėjau ir stebėjausi, kiek daug žmonių gali tai daryti darbo dieną, darbo metu. Žinau, buvo tokių, kurie atostogų ėmė mitingavimui, bet netikiu, kad visi.

Žinoma, mitinge tikriausiai smagiau nei darbe: gali save išreikšti, parėkauti, paplepėti, o gal ir padainuoti, jautiesi svarbus, "vienybėje su tauta". Saviraiškos laisvė – demokratijos išraiška be jokių abejonių, tik jeigu mitingai vyks kiekvieną savaitę, tai jau kone kaip ėjimas į darbą.

Dirbantis žmogus ką nors sutveria, sukuria: užaugina javų, iškepa duonos, suremontuoja automobilį, pasiuva drabužį, išgydo ligonį, išmoko vaiką rašyti ar skaičiuoti, parašo eilėraštį, nutapo paveikslą, pagaliau eina savanoriauti pas senelius, neša sriubos stokojantiems…

O ką sukuria etatiniai mitinguotojai, kurių veidai šmėžuoja tokiuose renginiuose nuo, kaip liaudis sako, "caro riūkiko laikų"? Ne, nekalbu apie tuos, kurie sykį ar kitą patraukia į mitingą, nes yra kuo nors nepatenkinti – demokratinėje valstybėje tai normalu. Ką sutveria ar sukuria tie mitinguotojai, kurie į mitingus vaikšto jau ne vienus metus, pasirinkę gyvenimo būdą "prieš viską"? Jie mitinguodavo ir tada, kai dar nei covido, nei šitos valdžios, nei suvaržymų ar galimybių paso nebuvo. Dar neteko girdėti, kad etatiniai mitinguotojai pasiūlytų konkretų veiksmų planą kokiai nors konkrečiai situacijai išspręsti ar bent kiek ją pataisyti.

Ką sutveria ar sukuria tie mitinguotojai, kurie į mitingus eina jau ne vienus metus, pasirinkę gyvenimo būdą "prieš viską"?

"Ora et labora" (liet. melskis ir dirbk) sako lotynų kalbos posakis. "Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia!" – ne vieną lietuvių kartą mokė mūsų liaudies išmintis.

Bet dabar ant bangos – "dirbti ant sofos" – dažniausiai anonimiškai internete komentuoti viską ir apie viską, sudirbinėti, kritikuoti, koneveikti. Ir mitinguoti.