ILGAS KELIAS Į ŠVENTUMĄ

Istorinis įvykis Lietuvos tikintiesiems – siekiant pripažinti palaimintąja, į Vatikaną siunčiama pirmosios lietuvės moters beatifikacijos byla.

Adelė Dirsytė – kankinė, kaip ir prancūzų Orleano mergelė, Katalikų bažnyčios šventoji.

Tik skirtumas tas, kad Joaną Arkietę už atsidavimą Dievui ir tėvynei sudegino bažnyčiai tarnavę inkvizitoriai, o Adelė lygiai už tą patį nukankinta bedievių po daugiau nei pusės tūkstančio metų.

Joana, apkaltinta erezija, burtais, paleistuvyste, puikybe ir galiausiai – raganavimu, pasiųsta ant laužo.

Adelė Dirsytė – kankinė, kaip ir prancūzų Orleano mergelė, Katalikų bažnyčios šventoji.

Adelė gi nuteista už „tėvynės išdavimą ir antikomunistinę veiklą“ (o kankinimus jai teko ištverti ne ką menkesnius nei kilniajai prancūzei), bet lietuvei suteikta „malonė“ – ant aukuro ji nelipo, jai teko išbandymai stingdančiu speigu. Nors geležinkelio tiesimas užpoliarėje mažai kuo skyrėsi nuo mirties nuosprendžio.

Bet net ir ten Adelė buvo dvasios šviesulys kitiems Sibiro kankiniams. Tapusi palaužtųjų viltimi, raudonųjų pragaro tarnų buvo suluošinta ir mirtinai nualinta, o likus vos porai mėnesių iki bausmės pabaigos, mirė.

Iki šiol nežinomos nei jos žūties aplinkybės, nei tiksli palaidojimo vieta. Tik jos maldų knygelė, parašyta ant laikraščių skiaučių ir beržo tošių, įveikusi geležinę uždangą, išversta į keliolika kalbų, tapo gyvu „tėvynės išdavikų“ kančių liudijimu laisvajam pasauliui.

Orleano mergelę tuometis popiežius reabilitavo praėjus 25 metams po egzekucijos, tačiau ji kanonizuota buvo gerokai vėliau – vos prieš šimtą metų.

Popiežiui Pranciškui perduota Adelės beatifikacijos byla. Pontifikas, prieš paskelbdamas ją palaimintąja, turės įvertinti lietuviškosios Joanos gyvenimą, veiklą ir šventumą. Tik iki beatifikacijos – dar ilgas kelias.