20 puslapių dokumentas, kurį patvirtino popiežius Pranciškus, yra penkerius metus trukusio darbo kulminacija, tačiau jis pasirodė Katalikų Bažnyčioje išsiskiriant nuomonėms įvairiais socialiniais klausimais, o pastaruoju metu – dėl homoseksualių porų palaiminimo.

Dokumente, pavadintame „Dignitas infinita“ („Beribis orumas“), kurį paskelbė įtakingas Vatikano doktrinos departamentas, aptariamos svarbiausios 11 metų trunkančio argentiniečio Pranciškaus pontifikato temos – nuo karo iki ekologijos ir socialinio teisingumo.

Jame dar kartą patvirtinamas ilgalaikis Bažnyčios nepritarimas abortams, eutanazijai ir surogatinei motinystei, tačiau šie dalykai dabar sugretinami su tokiomis problemomis kaip skurdas, konfliktai, seksualinė prievarta, migrantų marginalizacija ir prekyba žmonėmis kaip „rimti žmogaus orumo pažeidimai“.

„Taigi naujasis tekstas padeda įveikti dichotomiją, egzistuojančią tarp tų, kurie susitelkia vien tik į gyvybės pradžios ir pabaigos klausimus, pamiršdami daugybę kitų išpuolių prieš žmogaus orumą“, – komentare rašė Vatikano komunikacijos departamento direktorius Andrea Tornielli.

Jame taip pat kalbama tiems, kurie „atvirkščiai... susitelkia tik į vargšų ir migrantų gynimą, pamiršdami, kad gyvybė turi būti ginama nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos“, – rašė jis.

Pirmą kartą taip aiškiai ir ryžtingai Vatikanas pasmerkia lyčių teoriją, kuri plačiąja prasme reiškia idėją, kad neprivalai laikytis tos lyties, kuria gimei, ir kad lytis yra visuomenės normų, o ne grynai biologijos produktas.

„Bet kokia lyties keitimo intervencija paprastai kelia grėsmę unikaliam orumui, kurį asmuo gavo nuo pat pradėjimo momento“, – teigiama Tikėjimo mokymo dikasterijos dokumente.

Kitur Vatikanas pakartoja savo nepritarimą homoseksualumo kriminalizavimui, kuris vis dar egzistuoja daugelyje šalių, ypač Afrikoje.

„Reikėtų pasmerkti kaip prieštaraujantį žmogaus orumui faktą, kad kai kur nemažai žmonių yra įkalinami, kankinami ir net iš jų atimama gyvenimo dovana vien dėl jų seksualinės orientacijos“, – sakoma dokumente.

Nuo pat išrinkimo 2013 metais popiežius Pranciškus primygtinai pabrėžia Bažnyčios, atviros visiems, įskaitant LGBTQ tikinčiuosius, svarbą, tačiau susiduria su stipriu konservatyviųjų katalikų pasipriešinimu.

Ypač stipri reakcija kilo, kai praėjusiais metais Pranciškus atvėrė duris homoseksualių porų palaiminimui.

Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Austrijos katalikų naujienų agentūra „Kathpress“.

„Jie neatitinka tikrovės“, – pareiškė Vatikano spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie šiuos pranešimus.

Pažymima, kad Vatikanas „nepaprastai greitai“ paneigė informaciją apie galimą popiežiaus vizitą į Rusiją.

Anksčiau apie tokius planus pranešė Prancūzijos naujienų portalas „Intelligence online“. Jo žiniomis, Rusijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Ivanas Soltanovskis pakvietė popiežių į Maskvą, o Pranciškus sutiko surengti vizitą šių metų birželį.

Kaip primena „Kathpress“, prieš dvejus metus prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, popiežius jau ne kartą buvo kviečiamas apsilankyti Ukrainoje. „Pranciškus leido suprasti, kad iš esmės yra pasirengęs (vykti į Kyjivą), bet tik tuo atveju, jei taip pat įvyks jo vizitas į Maskvą“, - konstatuoja agentūra.

Anksčiau interviu Šveicarijos transliuotojui RSI popiežius paragino karo Ukrainoje šalis pradėti derybas, pažymėdamas, kad „stipresnis bus tas, kuris turės drąsos iškelti baltą vėliavą“.

Vatikano spaudos tarnybos vadovas M. Brunis, komentuodamas popiežiaus Pranciškaus žodžius apie taikos Ukrainai paieškas, pareiškė, kad derybos nėra kapituliacija. Pasak jo, popiežius paragino šalis „sudaryti sąlygas diplomatiniam sprendimui siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“.

Tada jis buvo pasodintas į neįgaliojo vežimėlį ir juo išvežtas iš šv. Petro aikštės. Pranciškus mojo susirinkusiai miniai.

Visuotinė audiencija pirmą kartą šiais metais vyko lauke. Šv. Petro aikštėje Romoje buvo vėsu.

87 metų pontifikas vis dar susiduria su kvėpavimo takų ir judėjimo problemomis. Praėjusią savaitę popiežiui ligoninėje buvo atlikti tyrimai. Jų rezultatai iki šiol nepaskelbti. Vatikanas taip pat detaliau nekomentavo, kokie tyrimai buvo daromi. Anot italų žiniasklaidos, Pranciškui galimai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kad būtų atmestos plaučių komplikacijos. Pats popiežius prieš vykdamas į ligoninę tik pasakė, kad „dar yra šiek tiek persišaldęs“. Vatikano duomenimis, jis pastaruoju metu dažnai sirgo peršalimo ligomis, bronchitu ir gripu.

Nuo 2013 m. Katalikų bažnyčiai vadovaujančio Pranciškaus sveikata jau kurį laiką kelia nerimą. Pernai jis du kartus buvo gydomas stacionare klinikoje Romoje. Dėl kelio skausmų jis per viešus pasirodymus dažnai sėdi neįgaliojo vežimėlyje.

Vatikane vis sklando gandai apie galimą popiežiaus atsistatydinimą. Sausį Italijos TV stoties „Nove“ laidoje paklaustas apie savo sveikatos būklę, Pranciškus atsakė: „Dar gyvas“. Jis taip pat teigė negalvojąs apie atsistatydinimą ir to nenorįs. Tačiau atsistatydinimas yra „galimybė, kuri atvira visiems popiežiams“, pridūrė pontifikas. Jo pirmtakas Benediktas XVI pats pasitraukė iš pareigų.

Kovo 13 dieną sueis 11 metų, kai argentinietis Pranciškus pradėjo vadovauti bažnyčiai.

59 metų Pietro Wu Yishunas (Pjetras U Išunas) buvo įšventintas Šaou miesto Kinijos pietrytinėje Fudziano provincijoje vyskupu, trečiadienį paskelbė Vatikanas.

Jį popiežius Pranciškus paskyrė pagal istorinį, bet paslapties gaubiamą 2018 metų susitarimą, suteikiantį abiem šalims žodį dėl vyskupų skyrimo komunistinėje Kinijoje.

Du kiti vyskupai kinai su Vatikano pritarimu šią savaitę buvo įšventinti Džengdžou centrinėje Henano provincijoje ir naujoje Veifango vyskupijoje.

Paklausta apie šiuos įšventinimus kinų Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad „Kinija ir Vatikanas pastaraisiais metais palaikė ryšius“.

„Abiejų šalių pasirašytas laikinasis susitarimas dėl vyskupų skyrimo gerai įgyvendinamas, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas). – Kinija nori siekti tolydaus dvišalių santykių su Vatikanu gerinimo laikantis abipusės pagarbos ir lygaus dialogo dvasios.“

Naujausi vyskupų paskyrimai rodo didesnį Pekino ir Vatikano sutarimą šiuo opiu klausimu.

Vatikanas 2022 ir 2023 metais reiškė apgailestavimą dėl to, kad Pekinas vienašališkai paskyrė du vyskupus, netiesiogiai apkaltindamas Kiniją 2018 metų susitarimo pažeidimu. Tarp tų paskirtų vyskupų buvo Šanchajaus – didžiausios Kinijoje katalikiškos vyskupijos – vadovas.

Susitarimu, kuris buvo atnaujintas 2020 ir 2022 metais, siekiama suartinti katalikus, pasidalijusius į oficialią, valstybės remiamą Kinijos Bažnyčią ir pogrindinį judėjimą, ištikimą Romai ir popiežiui kaip aukščiausiam Bažnyčios vadovui.

Susitarimu taip pat sudaromos sąlygos didesniam Vatikano ir Pekino bendradarbiavimui, suteikiant popiežiui galutinį žodį dėl kinų vyskupų skyrimo.

Pasak Justino Tkatchenko (Džastino Tkačenkos), vyriausybė gavo „oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad popiežius Pranciškus rugpjūtį atvyks į Papua Naująją Gvinėją“ su trijų dienų vizitu.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su apaštališkojo nuncijaus tarnyba, – pridūrė jis. – Buvo suburta komanda, kuri susitiks (...) ir išnagrinės visus vizito aspektus.“

Šis pranešimas paskelbtas praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Port Morsbį sukrėtė mirtinos riaušės.

87-erių popiežius Pranciškus greičiausiai aplankys sostinę ir vieną iš dviejų pakrantės miestų šalies šiaurėje.

Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena daugiau kaip devyni milijonai krikščionių, t. y. beveik visi gyventojai, nors dauguma Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų yra protestantai, išsaugoję daug tradicinių animistinių ar dvasinių tikėjimų bruožų.

Šalies parlamente saugoma 400 metų senumo veršio oda įrišta karaliaus Jokūbo Biblijos versija.

Vėliausią kartą šioje šalyje popiežius lankėsi 1995 metais. Tuometinį potifiką Joną Paulių II pasitiko genčių šokėjai, pasipuošę egzotiškų paukščių plunksnomis, sijonais iš žolių ir strėnjuostėmis.

2020 metais planuotą popiežiaus vizitą teko atšaukti dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos.

Pasak Vatikano šaltinio, rugpjūtį popiežius taip pat gali aplankyti Rytų Timorą ir Indoneziją – dvi kitas šalis, kur jis planavo nukeliauti 2020-aisiais, tačiau oficialiai vizitai dar nėra patvirtinti.

Pirmadienį Vatikane Pranciškus priėmė Rytų Timoro prezidentą Jose Ramosą-Hortą (Žozė Ramušą-Ortą) ir aptarė šalies ekonominę ir socialinę padėtį bei klimato kaitos poveikį regionui, pranešė Vatikanas.

Papua Naujosios Gvinėjos ministras pirmininkas Jamesas Marape (Džeimsas Marapė), kuris buvo raginamas atsistatydinti po riaušių, per kurias žuvo mažiausiai 25 žmonės, žinią apie artėjantį popiežiaus vizitą įvertino palankiai. 

Sausio 11 dieną įsiutusi minia siautėjo Port Morsbyje, padeginėjo stovinčius automobilius, pastatus, plėšė maisto prekių parduotuves.

Smurtas išplito ir kitose šalies dalyse, dešimtys piliečių buvo pašauti, sužeisti mačetėmis arba nudeginti.

Riaušės kilo, kai šalies policijos pajėgų nariai pradėjo streiką po to, kai jiems per klaidą ir be paaiškinimo buvo sumažintas darbo užmokestis.

Nuo 2013 metų, kai buvo išrinktas, popiežius Pranciškus surengė 44 keliones į užsienį. 2024-aisiais jis taip pat yra suplanavęs kelionę į Belgiją ir yra užsiminęs apie galimą vizitą į savo gimtąją Argentiną.

Penkių puslapių pareiškime Šventojo Sosto doktrinos tarnyba sakė suprantanti, kad kai kurioms vyskupų konferencijoms reikia daugiau laiko pastoraciniams apmąstymams dėl oficialaus pontifiko pritarimo tokiems palaiminimams.

Tačiau nereikėtų doktrininiu požiūriu atsiriboti nuo deklaracijos dėl tos pačios lyties porų laiminimo „ar laikyti ją eretiška, prieštaraujančia Bažnyčios tradicijai ar piktžodžiaujančia“, sakoma biuro pareiškime.

Leidimas laiminti tos pačios lyties poras buvo paskelbtas praėjusį mėnesį deklaracijoje – svarbiame Katalikų bažnyčios dokumente.

Vatikanas tuo metu pabrėžė, kad bet koks palaiminimo prašymas neturėtų būti traktuojamas kaip katalikiškos apeigos ar atliekamas civilinių sąjungų arba vestuvių metu.

Popiežiaus Pranciškaus patvirtintame dokumente Vatikanas pritarė „galimybei suteikti palaiminimą neįprastose situacijose esančioms ir tos pačios lyties poroms“.

„Negalima užkirsti kelio ar uždrausti bažnyčios artumo žmonėms kiekvienoje situacijoje, kurioje jie gali prašyti Dievo pagalbos per paprastą palaiminimą“, – sakoma jame.

Kai kurie vyskupai iš karto pareiškė, kad naująja politika nesivadovaus.

„Apdairumas ir dėmesys bažnytiniam kontekstui bei vietinei kultūrai galėtų leisti taikyti skirtingus naujos palaiminimų taisyklės taikymo būdus“, „bet ne visiškai ar galutinai atsisakyti šio kunigams siūlomo kelio“, sakoma ketvirtadienio pareiškime.

Vis dėlto tarnyba ketvirtadienį pripažino, kad situacijose, kai „galioja įstatymai, pagal kuriuos vien už prisipažinimą, kad esi homoseksualus, gresia kalėjimas, o kai kuriais atvejais – kankinimai ir net mirtis, savaime suprantama, kad suteikti palaiminimą būtų neišmintinga“.

„Akivaizdu, kad vyskupai nenori, jog prieš atsiskleidusius homoseksualius asmenis būtų smurtaujama“, – priduriama jos pareiškime.

Tačiau pareiškime teigiama, kad labai svarbu, jog šios vyskupų konferencijos „nepritartų kitokiai doktrinai nei popiežiaus pasirašytoje deklaracijoje“.

Ketvirtadienio pareiškime stengiamasi pabrėžti Vatikano poziciją, kuri „tvirtai laikosi tradicinės Bažnyčios doktrinos apie santuoką, neleisdama jokių liturginių apeigų ar palaiminimų, panašių į liturgines apeigas, kurios gali kelti painiavą“.

Pontifikas pakeitė 2021 metų Vatikano doktrinos tarnybos politiką, pagal kurią tokie palaiminimai buvo draudžiami, motyvuojant tuo, kad Dievas „negali laiminti nuodėmės“.

Vatikanas laikosi nuomonės, kad su homoseksualiais žmonėmis reikia elgtis oriai ir pagarbiai, tačiau mano, kad lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų yra „iš esmės neteisingi“. Katalikų mokymas sako, kad santuoka yra visą gyvenimą trunkanti vyro ir moters sąjunga, kuri yra Dievo plano dalis ir skirta naujai gyvybei kurti.

Popiežiaus Pranciškaus patvirtintame dokumente Vatikanas pritarė „galimybei suteikti palaiminimą neįprastose situacijose esančioms ir tos pačios lyties poroms“.

„Negalima užkirsti kelio ar uždrausti bažnyčios artumo žmonėms kiekvienoje situacijoje, kurioje jie gali prašyti Dievo pagalbos per paprastą palaiminimą“, – sakoma jame.

Visgi tai nekeičia Katalikų bažnyčios pozicijos tos pačios lyties asmenų santuokos ar sąjungos klausimu. Bažnyčia aiškina, kad santuoką gali sudaryti tik vyras ir moteris su tikslu susilaukti vaikų.

„Šis palaiminimas niekada neturėtų būti teikiamas kartu su civilinės sąjungos ceremonijomis“, – pabrėžiama dokumente.

Vietoj to toks palaiminimas gali būti teikiamas kituose kontekstuose, pavyzdžiui, lankantis šventovėje, susitinkant su kunigu, kalbant maldą grupėje arba piligriminės kelionės metu.

Įžangoje cituojamas dokumentą parengusio Vatikano tikėjimo departamento vadovas, kuris sakė, kad tai yra Vatikano pozicijos dėl palaiminimų „išplėtimas ir praturtinimas“, „paremtas popiežiaus Pranciškaus, siekiančio visiems atviros Bažnyčios, pastoracine vizija“.

2021 metais Vatikanas teigė, kad bažnyčia neturi galios laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungų, nes Dievas negali „laiminti nuodėmės“.

Pirmadienį jis patvirtino šią nuostatą.

„Siekiant išvengti bet kokios painiavos ar skandalo“, tos pačios lyties porų palaiminimai negali būti „atliekami su bet kokiais drabužiais, gestais ar žodžiais, kurie būdingi vestuvėms“.

„Vietoj to toks palaiminimas gali būti teikiamas kituose kontekstuose, pavyzdžiui, lankantis šventovėje, susitinkant su kunigu, kalbant maldą grupėje arba piligriminės kelionės metu“, – sakoma dokumente.

Pontifikas, kuriam sekmadienį sukaks 87 metai, pareiškė, kad, nepaisant sveikatos problemų, dar negalvoja apie atsistatydinimą.

Jis sakė, kad kitais metais planuoja vizitą į Belgiją, taip pat svarsto nuvykti į Polineziją ir gimtąją Argentiną.

„Tiesa, kad dabar visos kelionės yra permąstomos“, – sakė Pranciškus Meksikos „N+“.

„Jei jos yra netoli, į jas galima leistis. Jei jos yra toliau, jos permąstomos iš naujo. Egzistuoja ribos“, – pridūrė jis.

Tai buvo pirmasis pontifiko interviu po to, kai anksčiau šį mėnesį pranešė, kad serga ūminiu bronchitu. Dėl ligos jis buvo priverstas atšaukti savo kelionę į Dubajų, kur vyko Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas klimato klausimais COP28.

Popiežius, kuriam jauname amžiuje buvo pašalinta dalis plaučio, sakė, kad dabar jau pasveiko ir jaučiasi gerai.

Nors popiežiaus pareigos einamos iki pat mirties, Pranciškus vėl prabilo apie galimybę atsistatydinti, sakydamas, kad yra pasirengęs bet kokiai situacijai.

„Prašau Viešpaties, kad kada nors pasakyčiau gana, bet tada, kai jis to norės“, – nurodė jis.

Anksčiau jis yra sakęs, kad, jei pasitrauktų iš pareigų, kaip kad 2013 metais pasielgė jo pirmtakas Benediktas XVI, kuris mirė praėjusių metų gruodį, norėtų gyventi ne Vatikane, o kur nors Romoje, pavyzdžiui, į pensiją išėjusių kunigų namuose.

Jis taip pat ne kartą pabrėžė savo, kaip Romos vyskupo, vaidmenį ir akcentavo, kad dažnai meldžiasi prie Mergelės Marijos ikonos. Ji eksponuojama Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje, esančioje šalia pagrindinės Romos geležinkelio stoties.

Pavyzdžiui, po kiekvienos kelionės Pranciškus eina į baziliką pasimelsti priešais „Romos žmonių gelbėtoją“ (Salus populi Romani)  – bizantiško stiliaus paveikslą, kuriame pavaizduota mėlynu apsiaustu vilkinti mergelė Marija, laikanti kūdikėlį Jėzų, kuris savo ruožtu laiko brangakmeniais nusagstytą auksinę knygą.

„Tai mano didis pasišventimas“, – sakė Pranciškus ir pridūrė, kad jau nusprendė, jog nori būti palaidotas netoli jos šioje bazilikoje.

„Vieta jau paruošta“, – teigė jis.

Šiais metais Pranciškus jau du kartus sirgo bronchitu, o birželį devynias dienas praleido ligoninėje, kur jam buvo atlikta išvaržos operacija.

Be to, dėl patemptų kelio raiščių jis jau daugiau nei metus naudojasi neįgaliojo vežimėliu ir lazdele.

Daugelis buvusių popiežių yra palaidoti po Vatikano Šv. Petro bazilika esančiose grotose arba šoninėse bazilikos koplyčiose.

Kalbėdamas apie būsimas keliones, jis taip pat paminėjo, kad naujasis Argentinos prezidentas Javieras Milei (Chavjeras Milėjus) pakvietė jį apsilankyti gimtojoje šalyje.

Per visą 10 metų trunkantį pontifikatą jo ne kartą buvo klausiama, kodėl jis nesilanko Argentinoje.

J. Milei per savo rinkimų kampaniją įžeidinėjo Pranciškų.

Tačiau atrodo, kad Pranciškus, ilgai kalbėjęsis su J. Milei po jo pergalės, jam atleido.

„Rinkimų kampanijos metu kai kurie dalykai sakomi „juokais“ – jie sakomi rimtai, bet tai yra laikini dalykai, naudojami tam, kad sukeltų šiek tiek dėmesio, bet vėliau savaime išnyksta“, – teigė popiežius.

„Reikia labai gerai atskirti tai, ką politikas kalba per rinkimų kampaniją, nuo to, ką jis iš tikrųjų ketina daryti po rinkimų, nes tada prasideda konkretūs dalykai, sprendimai“, – pridūrė jis.

Kiek anksčiau skelbta, kad pontifikas dėl bronchito buvo priverstas atšaukti planus sudalyvauti Jungtinių Tautų Pasaulio klimato konferencijoje (COP28).

„Šventojo Tėvo sveikatos būklė gerėja, – sakoma Vatikano pranešime. – Popiežius nekarščiuoja ir tęsia gydymą.“

Nepaisant to, siekiant neleisti, kad pontifiką paveiktų temperatūros svyravimai, 86-erių argentinietis sekmadienį neskaitys tradicinės Viešpaties angelo maldos iš balkono virš Šv. Petro aikštės.

Vietoj to, kaip ir praeitą sekmadienį, popiežius perskaitys maldą iš savo rezidencijos, kuri bus transliuojama per aikštėje pastatytus ekranus ir Vatikano žiniasklaidos priemones.