KAI GALVĄ AMPUTUOJA KOKAINAS

Kol Vyriausybė siuvinėja mintį apmokestinti žmonių butus ir garažiukus, o Seimas užsiima vairuojančių pensininkų diskriminacija, jaunuomenė visai baigia "nusinarkašinti". Feisbukinės "aukštuomenės" vakarėliuose kvaišalai liejasi laisvai. Kaip ir naktiniuose klubuose, kur alkoholio atsargos nebūna didelės, nes baro fronte cirkuliuoja kokakola, kuria mieliausiai užgeriamos tabletės. Tada jau amputuotomis smegenimis galima pražysti nauju amplua – kas, kad apsišlapinęs ir asilo akimis, svarbu atrodai moderniai – trumpomis kelnėmis, be kojinių ir spuoguotų kompleksų.

Nuostabiausia, jog visi žino, kuo užsiimama tuose klubuose, bet niekas iš esmės nieko nedaro užkardant tą viešai pogrindinę farmakologiją.

Nuomonių brandintojų ir veltėdiškų asmenukių tiražuotojų "olimpe" tablečių niekas neryja. Tabletės – vargdieniams.

Tiesa, nuomonių brandintojų ir veltėdiškų asmenukių tiražuotojų "olimpe" tablečių niekas neryja. Tabletės – vargdieniams. Veislinių plevėsų vakarėliuose šnopuojamas kokainas – elito narkotikas. Jau du dešimtmečius viskas kaip Amerikoje – patologinio džiaugsmo srautai užklumpa pro susuktą 100 dolerių kupiūrą ir nosį. Išverčia svečiams miltelių ant stalo: "Švampkite, palaido gyvenimo kolegos."

Ilgainiui tai tampa zoologiniu įpročiu, kuris lemia isteriškus elgsenos pakitimus ir sykiu abstinencijos gėlą, verčiančią dar ir dar kartą sukti dolerio kupiūrą. Tik jau ne šimto, o vis menkesnio nominalo, nes bevalis pataikavimas sekinančiai bėdai turi savo kainą.

Fiesta tęsiasi, kol egzotiškų pojūčių maratoną vainikuoja tragedija reanimacijos skyriuje. Ir viskas dėl to paties kokaino. Su raminamaisiais sykiu. Tokio kokteilio negali atlaikyti net įstabiausios ikonos.

P. S. Kaip šiandien jaučiasi žmonės, apmulkinę visą šalį?