Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų birželio mėnesį policijos pareigūnai patikrino įtarimų sukėlusį 48-erių metų kaunietį. Asmens apžiūros metu vyro džemperio kišenėje pareigūnai rado narkotinių medžiagų – kanapių. Už tai jam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, minėtas narkotines medžiagas 48-erių metų vyras galėjo įsigyti iš kito bylos kaltinamojo – 29-erių metų kauniečio. Policijos pareigūnai, atlikę kratą jo gyvenamojoje vietoje, rado didelį kiekį auginamų narkotinių kanapių.

Tyrimo duomenimis, 29-erių metų vyras galimai veikė kartu su kitu 41-erių metų bylos kaltinamuoju. Pastarajam priklausančiame garaže taip pat buvo rasta kanapių, jo namuose be kanapių rasta ir  psichotropinių medžiagų turinčių guminių meškiukų, džiovintų grybų.

29-erių metų kauniečiui pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir neteisėto didelio kiekio aguonų ar kanapių auginimo.

41-erių metų kaunietis sulaukė kaltinimų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros prokurorai, tyrimą atliko Kauno policijos kriminalistai. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno miesto rūmams.

Per ilgąją pertrauką vienoje iš sostinės mokyklų apstu nepilnamečių, traukiančių dūmelį. Tačiau įžūliausi net nepasivargina išeiti iš mokyklos.

„Turime problemą su elektroninių cigarečių rūkymu gimnazijos patalpose. Kai pašąla, mokiniai mažiau išeina iš teritorijos“, – sakė Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė.

Tam tualetuose ir dalyje koridorių mokykla įsirengė dūmų detektorius.

„Norėtume turėti modernesnes sistemas, nes tokiu būdu taupytume žmogiškuosius išteklius“, – sakė gimnazijos direktorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Elektronines cigaretes moksleiviai naudoja ne tik tabakui, bet ir narkotikams garinti.

„Turėjome keletą atvejų, kai vaikai, panaudoję narkotines, psichotropines medžiagas, atsidūrė gydymo įstaigose“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Iki rugpjūčio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu bei jų kontrabanda buvo įtariami 75 nepilnamečiai.

„Paklauskite pas bet kurį jauną žmogų. Jis žino, kaip susirasti „Telegram“ kanale. Jis žino, kaip atsiskaityti kriptovaliuta. Niekas nieko apie tai nesuseka“, – kalbėjo Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Daugėja ir administracinių nusižengimų, kuriuos nuo narkotikų apsvaigę padaro jaunesni nei 16 metų. Dėl jauno amžiaus negalima jų patraukti atsakomybėn. Per šiuos metus priskaičiuoti net 120 tokių jaunuolių.

„Buvo parodyta, kad per vieną dieną mokykloje tualete surenkamas pakankamai nemažas kiekis indelių nuo skysčių, kurie buvo rūkomi. Tai tikrai kelia didelį nerimą“, – sakė B. Markauskas.

„Tvarkomės savo pajėgomis tiek, kiek galime, kiek leidžia mūsų finansai“, – sakė A. Keršinskienė.

Vidaus reikalų ministrė bei Vilniaus, Klaipėdos ir Alytaus merai pasirašė po bandomuoju projektu, kuris turėtų padėti sumažinti narkotikų plitimą mokyklose. Jį valdžia vykdys nuo gruodžio iki birželio.

„Bus įėjimo ir išėjimo kontrolė, kad negalėtų bet kas patekti į patalpas. Mokyklos bus apsaugotos tam tikrais užtvarais, kad tam, kam nereikia, nepatektų į mokyklą“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tokias saugumo rekomendacijas parengė policija.

„Reikės bendrauti ir su tėvais, ir su mokyklų bendruomenėmis apie tai, kad į mokyklą bus įeinama tik su kortele ir tik leidimus turintys vaikai“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Nebūkime naivūs, kad aptvėrus mokyklą pasibaigs narkotikų vartojimas“, – kalbėjo N. Cesiulis.

Alytaus meras deda daugiausiai vilčių į išmaniąją programėlę, kurioje bus galima pranešti apie narkotikų platintojus.

„Bus galima praneši, kas iš klasės draugų prekiauja“, – sakė Alytaus meras.

Esą problemos sumažės, kai atsiras daugiau baimės.

Nebūkime naivūs, kad aptvėrus mokyklą pasibaigs narkotikų vartojimas.

„Jei moksleivis, kuris prekiauja, sužinos, kad kažkas gali jį paskųsti, išsigąs“, – kalbėjo N. Cesiulis.

Anot A. Bilotaitės, bus naudojamos ir kitos priemonės.

„Bus įvairios paskaitos, pokalbiai“, – sakė ministrė.

Prevencinės programos vykdytos ir iki šiol. Tačiau ministerija žada vertinti, kurios iš jų veikia, o kurios ne. Geru pavyzdžiu laikomi islandai. Pastarieji problemą išsprendė didindami jaunimo užimtumą.

„Jau seniai esame pastebėję Islandijos modelį per sporto integracijos projektus. Islandai investavo labai daug lėšų į sporto infrastruktūros sukūrimą“, – sakė Vilniaus meras.

Į bandomąjį projektą Vilniuje įtrauktos trys mokyklos. Kai kurios jau turi dalį priemonių, saugumui užtikrinti.

„Gimnazijos išorę bei vidų stebi kameros, tačiau kamerų sistema pakankamai sena, todėl vaizdas gana prastas“, – sakė A. Keršinskienė.

Kad matytų realų projekto poveikį, ministerija nenori skelbti konkrečių mokyklų pavadinimų.

Kaip pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kriminalistai surengtos slaptos operacijos metu išardė didelių kiekių narkotinių bei psichotropinių medžiagų tiekimą į Marijampolės apskritį vykdančių asmenų veiklą. Kriminalistų atlikto tyrimo metu buvo nustatyta narkotikų tiekimo į Marijampolės apskritį schema.

Slaptos operacijos metu patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „VW CC Sport“, kurio 30-metis vairuotojas gabeno 100 gramų ką tik įsigytos narkotinės medžiagos – kanapių. Tuo pačiu metu buvo sulaikytas ir narkotines medžiagas platinęs 23-ejų vyriškis.

Vėliau buvo sulaikytas ir minėtam narkotinių medžiagų platintojui kvaišalus tiekęs 20-metis vyriškis, kuris nuomotu automobiliu gabeno daugiau nei kilogramą platinimui skirtos narkotinės medžiagos – kanapių.

Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų.

Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su šių savivaldybių merais pasirašė bendradarbiavimo sutartis.

„Narkotikų prevenciją Lietuvoje vykdo daugybė institucijų ir organizacijų, tačiau didžiausia problema, jog trūksta koordinavimo, aiškaus atsakomybių pasidalijimo, – teigė ministrė. – Šio bandomojo projekto metu ypatingas dėmesys bus skiriamas visų prevencijos dalyvių įtraukimui ir jų kryptingam veikimui – subūrėme virš 20 prevenciją vykdančių institucijų ir organizacijų.“

„Bendromis jėgomis turime padaryti viską, kad stabdytume narkotikų plitimą tarp nepilnamečių. Tikimės, jog sukurtas efektyvus narkotikų prevencijos mokyklose mechanizmas ateityje bus pritaikytas visų šalies mokyklų mastu“, – kalbėjo ministrė.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pasakojo neseniai susitikęs su Jaunimo tarybos atstovais ir jų paklausęs, ar jie galėtų gauti narkotinių medžiagų. Jis teigė sulaukęs atsakymo: „Per valandą“.

Pasak mero, surengus patikrinimą dėl narkotikų vienoje iš mokyklų ir apie jį iš anksto pranešus tėvams, mokytojams, dalis moksleivių tą dieną išvis neatvyko į pamokas, kiti atėjo su naujomis kuprinėmis.

„Blogiausia, kad nei tėvai, nei mokytojai negali atpažinti narkotinių medžiagų“, – tvirtino N. Cesiulis.

Pasak A. Bilotaitė, nors Lietuvoje ir šiuo metu vykdoma narkotikų vartojimo prevencija, bet ji yra „fragmentiška, trūksta koordinacijos“ – tikimasi, kad tai išspręs naujoji iniciatyva.

Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas projektas nuo gruodžio iki kitų metų gegužės 31-osios bus įgyvendinamas septyniose pasirinktose minėtų savivaldybių mokyklose.

„Yra mokykla, kurioje bus taikomos priemonės, ir yra kontrolinė mokykla, kurioje nebus taikomos priemonės tam, kad būtų galima pataikyti tą patį priemonių efektyvumą ir turėti tuos tyrimo objektyvius rezultatus“, – kalbėjo ministrė.

Kad projektas būtų efektyvesnis, konkrečių mokyklų sąrašas neskelbiamas.

Didins kontrolę, atsparumą

Kaip informavo ministerija, bandomuoju projektu siekiama rasti būdus efektyviau spręsti narkotikų paplitimo tarp nepilnamečių problemą, ypatingą dėmesį skiriant visų prevencija užsiimančių institucijų ir organizacijų įtraukimui.

Jo metu bus dirbama ir su mokinių tėvais, mokyklos administracija, bendruomene.

Nebejuokinga, neberamu, dėl to mielai prisidėjome prie šio projekto.

Projekto metu bus įvertintas ir atnaujintas narkotinių medžiagų vartojimo atpažinimo ir reagavimo mokyklose algoritmas, patikrintas dabar taikomų prevencinių priemonių paveikumas.

Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu tokio mechanizmo Lietuvoje nėra, o institucijos prevencinę veiką vykdo fragmentiškai.

Bandomojo projekto metu numatoma didinti mokinių saugumą ugdymo įstaigose ir jų prieigose, tam pasitelkiant tokias fizines priemones kaip dūmų detektoriai, vaizdo kameros, fiziniai barjerai, patekimo į mokyklą kontrolė.

„Tai kietosios priemonės, susijusios su mokyklų ir pačių vaikų saugumu, tai yra vaikų įėjimo ir išėjimo kontrolė, kad bet kas negalėtų patekti į mokyklų patalpas. Taip pat saugumas, įrengiant užtvaras, kad kam nereikia nepateiktų į mokyklos teritoriją. Taip pat dūmų detektoriai tam tikrose patalpose“, – saugumo priemones vardijo ministrė.

Pasak jos, tokias saugumo rekomendacijas parengė policija.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad šiuo metu situacija mokyklose skirtinga, tačiau ilgainiui kiekviena švietimo įstaiga turėtų būti aptverta, kad be leidimo pašaliniai asmenys į ją nepatektų.

„Po truputį pradėta projektuoti vaizdo stebėjimo kameros. Kas, matyt, bus didžiausia naujiena ir čia reikės labai aktyviai bendrauti su tėvais, mokyklų tarybomis, bendruomenėmis, kad į mokyklą galėtų įeiti tik leidimus turintys vaikai ir kiti asmenys“, – sakė meras.

Jis pabrėžė, kad Islandijos pavyzdys parodė, jog greta šių kovos su narkotikais priemonių būtina investuoti į moksleivių užimtumą, sporto infrastruktūrą.

Alytaus miesto meras N. Cesiulis savo ruožtu tvirtino, kad užtvarai narkotikų vartojimo problemos neišspręs.

„Ar teritoriją aptvėrus, baigsis narkotikų vartojimas? Nebūkime naivūs. Niekas toje teritorijoje neprekiauja. Jaunimas žino, kur įsigyti. Paklauskite bet kurio jauno žmogaus, jis žino, kaip „Telegram“ kanale susirasti, žino, kaip atsiskaityti kriptovaliuta, ir niekas nieko nesuseka“, – sakė jis.

„Jeigu matome, kad tarp jaunimo narkotikų vartojimas auga, vadinasi, visos priemonės, kurios buvo darytos, neveikia. Vadinasi, turime imtis visai kitokių priemonių“, – tvirtino Alytaus meras.

Anot jo, veiksmingiau bus tualetuose įrengti dūmų daviklius, skirtus identifikuoti elektroninių cigarečių dūmus.

N. Cesiulio teigimu, rezultatą turėtų duoti ir mobilios anoniminės programėlės sukūrimas.

„Manau, kad bus didžiausias efektas, kai bus sukurta programėlė, kai jaunimas galės informuoti, kas iš klasiokų prekiauja ar iš kitos klasės prekiauja“, – sakė Alytaus meras.

Projekte dalyvaujančios mokyklos taip pat turės įgyvendinti „minkštąsias“ prevencines programas: bus skaitomos paskaitos, rengiamos diskusijos su tėvų, mokinių bendruomenėmis, organizuojamos gyvenimo įgūdžių pamokos, skatinama Jaunųjų policijos rėmėjų veikla, užtikrinimas užimtumą, sukurti pagalbos algoritmai.

Taip pat rengiamasi sukurti programėlę jaunimui informuoti jiems patraukliu būdu.

Įgyvendinant projektą, jame dalyvaujančios savivaldybės dalysis gerąja praktika, bus stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vidaus reikalų ministerija taip pat planuoja sustiprinti bendruomenių pareigūnų ir jaunųjų policijos rėmėjų kompetencijas, jų įsitraukimą į prevencines veiklas.

Rengs rekomendacijas

Po pusės metų, kuriuos vyks šis projektas, bus siekiama išsiaiškinti, kurios priemonės yra veiksmingos ir sukurti modelį, kuriuo galės remtis visos Lietuvos savivaldybės.

„Tikslas yra toks, kad mes padarę šitą bandomąjį modelį galėtumėme turėti galutinai išsigrynintą, efektyviai veikiantį priemonių paketą, kad galėtume vėliau per teisės aktus, per kitus sprendimus užtikrinti, kad jis būtų taikomas visoje Lietuvoje“, – sakė A. Bilotaitė.

Projekto stebėsenai vykdyti sudaryta darbo grupė įvertins projekto veiklas, jų poveikį ir parengs rekomendacijas.

„Mes turime ne vieną priemonę, kuri veikia Lietuvoje, tačiau labai svarbu įsivertinti, kurios iš šitų priemonių yra tikrai efektyvios ir tada galutinai prieiti prie to, kad galutinai turėtumėme vieningą modelį, kuris būtų tinkamas ir efektyvus“, – sakė ministrė.

Į darbo grupę įtraukti atstovai iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, projekte dalyvaujančių savivaldybių administracijų, Visuomenės sveikatos biurų, Pedagoginių psichologinių tarnybų, taip pat iš Policijos departamento, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Lietuvos dienos centrų asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Jaunimo reikalų agentūros ir kitų.

Šių priemonių imamasi, kaip skelbia ministerija, pastebint nepilnamečių narkotikų vartojimo didėjimą. Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais registruoti 75 nepilnamečiai, įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 66 nepilnamečiai.

Daugėja ir administracinių nusižengimų, kuriuos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo padaro nepilnamečiai iki 16 metų, negalintys būti traukiami administracinėn atsakomybėn dėl savo amžiaus. Pernai per visus metus tokių nepilnamečių nustatyta 94, o per šių metų nepilnus devynis mėnesius – 121.

„Man būnant dar vicemeru kokiais 2016 metais lankant vieną probleminę mokyklą, teko užeiti į tualetą ir rasti gulinčius švirkštus šalia šiukšlinės. Kai mokyklos vadovo paklausiau, kas čia dabar yra, paskėsčiojo rankomis, kad nesugebame sužiūrėti. Ta mokykla buvo renovuota, tada užtikrinta perimetro apsauga“, – pirmadienį pasakojo Vilniaus meras.

Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono merai tvirtino, kad padarius paviršių testus, praktiškai visose švietimo įstaigose rasta narkotinių medžiagų pėdsakų.

„Nebejuokinga, neberamu, dėl to mielai prisidėjome prie šio projekto“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Tapo grėsminga bėda

Klaipėdos policijos komisariatas ir miesto savivaldybės administracija surengė konferenciją apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas miesto mokyklose.

Renginio metu akcentuotas bendradarbiavimas ir savitarpio pasitikėjimas, viešumas ir reputacija. Mokyklų vadovai turi kalbėti apie priklausomybės problemas.

Renginyje kalbėjęs miesto meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad dabartinė situacija, kai nepilnamečiai vartoja psichotropines medžiagas, tampa grėsminga problema visuomenei.

„Tai paveikia jaunosios kartos smegenis“, – teigė A. Vaitkus.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Alfonso Motuzo, tėvai turi būti tikri, kad išleidžia vaikus į saugią aplinką.

Reikėtų vaizdo kamerų

A. Motuzo teigimu, kovai su narkomanija mokyklose jau nebeužtenka žmogiškųjų resursų, todėl reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras, metalo detektorius, pastatyti tvoras.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė pabrėžė, kad narkotikus vartojančių moksleivių skaičius auga.

Tad pareigūnai sugriežtino prevenciją, pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su mokyklomis.

Esame priklausomi vienas nuo kito gerąja prasme, jūs pranešite – mes reaguosime.

Iš 37 Klaipėdos ugdymo įstaigų 26-iose mokyklų vadovybė išdrįso kalbėti apie esamas problemas, 11 tai daryti atsisakė.

„Kai kurių mokymo įstaigų vadovai bijo kalbėti apie problemas, bijo pasakyti, kad jų mokiniai vartoja psichotropines medžiagas. Tokiais atvejais direktoriai nenori pakenkti mokyklų reputacijai. Atvykus į mokyklas, pastebiu, kad į uniformuotą pareigūną jaunuoliai nereaguoja, o administracijos darbuotojai išsigąsta. Toks požiūris likęs iš senų laikų, kai žmonės bijojo policijos. Dabar viskas keičiasi, ir mūsų tikslas nėra nubausti, mes norime padėti ir suteikti informaciją. Esame priklausomi vienas nuo kito gerąja prasme, jūs pranešite – mes reaguosime“, – kalbėjo R. Bekėžienė.

Siūlo pasitelkti mokslininkus

Kaip teigė R. Bekėžienė, viskas prasideda nuo elektroninių ir paprastų cigarečių, vėliau priklausomybė auga. Nustatoma vis daugiau atvejų, kai vaikai rūko tabako gaminius.

Komisariato viršininkė papasakojo įvykį, kurio metu nukentėjo paauglys. Priklausomi nuo narkotinių medžiagų vaikino bendramoksliai, meluodami, kad jų elektroninė cigaretė esą yra sveikesnė, primygtinai siūlė pabandyti.

Jaunuolis rūkė pirmą kartą gyvenime net nesuvokdamas, kad cigaretėje naudojamas skystis sumaišytas su narkotine medžiaga. Po kurio laiko jam pasidarė bloga, pynėsi kojos, nukrito nuo laiptų, susižeidė.

Mokyklos darbuotojai kvietė medikus. Manoma, kad elektroninėje cigaretėje galėjo būti narkotikas – vadinamasis smailas.

Narkotikų įvairovė yra tokia didelė, kad nesuprantama, iš ko jie pagaminti, todėl kartais būna sunku nustatyti, ar nepilnametis yra apsvaigęs, ar tiesiog negaluoja.

Meras pasiūlė su Klaipėdos universiteto pagalba aiškintis, kokios dabar gaminamos psichotropinės medžiagos.

„Klaipėdos universitetas turi unikaliausią chemijos laboratoriją, todėl reikia mokslininkų pagalbos. Negalime į visą šitą situaciją žiūrėti atsainiai“, – teigė A. Vaitkus.

Teisėsaugos duomenimis, ikiteisminis tyrimas pradėtas, gavus informacijos apie 23 m. ir 24 m. Vilniaus rajono gyventojų galimai vykdomą kvaišalų platinimą.

Lapkričio viduryje Raseinių rajone, ties Kryžkalniu pareigūnai sustabdė automobilį, kuriuo šie vaikinai važiavo. Pastarųjų automobilyje atlikus kratą rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – mefedrono (bendra masė – daugiau kaip 500 g, gryno – beveik 300 g).

Įtariamieji anksčiau nebuvo teisti, vienas jų, 24 m., niekur nedirbantis, o kitas, 23 m., dirbantis vienoje iš Vilniaus bendrovių.

Abu jaunuoliai buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę, vėliau 24 m. vaikinui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kitam įtariamajam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Įtarimai pateikti dviem Kretingos rajono gyventojams, vienas jų pargabentas iš Ispanijos, trečiadienį pranešė uostamiesčio policija.

Tyrimas pradėtas dar pernai liepą, kai kelyje „Kaunas-Marijampolė-Suvalkai“, atvykstant į Lietuvą iš Lenkijos, uostamiesčio teisėsaugininkai, bendradarbiaudami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, sustabdė krovininį automobilį.

Kriminalistai atliko kratą jo puspriekabėje ir rado dvi dėžes su 22 kg kanapių. Paimtų narkotinių medžiagų kaina nelegalioje rinkoje gali siekti 220 tūkst. eurų.

Krovininį automobilį vairavo vienoje iš Klaipėdos rajono krovinių pervežimo įmonių dirbantis, anksčiau už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu teistas, 51 metų Kretingos rajono gyventojas.

Įtariamasis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Iš pradžių jam skirtas suėmimas, vėliau pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones.

Policijos pareigūnai nustatė ir šią nusikalstamą veiką galimai organizavusį bendrininką – 44 metų Kretingos rajono gyventoją. Šis niekur nedirbantis asmuo teisėsaugai žinomas – anksčiau teistas dėl vagystės, turto sunaikinimo ar sužalojimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

Asmuo buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos, tačiau rastas ir šių metų lapkričio 10 dieną pargabentas iš Ispanijos į Klaipėdą pagal Europos arešto orderį. Minėtam 44 metų vyrui šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Abiem įtariamiesiems pateikti įtarimai dėl disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei šių medžiagų kontrabandos į Lietuvą,

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Už receptą – 20 eurų

Statistika rodo, kad benzodiazepinų grupei priskiriamus vaistus Lietuvoje kasdien vartoja per 4 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tapti priklausomiems lengva, bet išgyti – ypač sunku, o šią ligą įveikę žmonės lygina ją su priklausomybe nuo narkotikų.

Vilniečio Tomo (vardas pakeistas) istorija rodo, kad priklausomybė nuo vaistų yra tokia pat pavojinga kaip ir kitos. Tomas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba dinamišką, kūrybišką darbą, turi du vaikus. Norėdamas įveikti priklausomybę nuo alkoholio, vyras kreipėsi į psichiatrą, o šis jam pasiūlė medikamentinį gydymą. Vertindamas iš šiandienos perspektyvos Tomas sako, kad absurdiška vieną priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydyti kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, tačiau anuomet jis buvo linkęs pasitikėti medikais.

„Iš pradžių nesupratau, kad esu priklausomas nuo vaistų. Priklausomybei būdingas nuolatinis melas sau ir aplinkiniams, manipuliacijos su aplinka ir pačiu savimi. Nukentėjo praktiškai visos mano gyvenimo sritys. Prasidėjo nemalonumai darbe, kankino  nuolatinis perdėtas irzlumas, nepasitenkinimas viskuo, konfliktai šeimoje, galiausiai – eismo įvykis, kurį inspiravo tai, kad buvau apsvaigęs nuo vaistų“, – prisimena Tomas. Kai priklausomybė buvo stipriai pažengusi, Tomas per dieną išgerdavo penkias tabletes raminamųjų ir apie 10–12 tablečių klonazepamo. Tokias dozes jis vadina narkomano lygiu.

Gauti tiek vaistų priklausomybei tenkinti turėtų būti sudėtinga, bet Tomas rado išeitį. 2016 m. Vilniuje susirado privačiai dirbantį psichiatrą, kuris išrašydavo tiek vaistų, kiek Tomui reikėjo, o už vieną receptą imdavo po 20 eurų. „Įsivaizduokite tokį vaizdą. Jis sėdi vienoje stalo pusėje, aš – kitoje ir prieš mane – kokie aštuoni ar dešimt receptų. Jis man rodo: atskirai surašytos datos ir kiekiai. Kad nepadauginčiau pirkti vaistinėje vienu metu, jis man receptuko kitoje pusėje užrašydavo, kada su kokiu eiti. Kad nesukelčiau įtarimų. Reikėdavo pirkti skirtingose vaistinėse. Aš visada būdavau aprūpintas medžiaga, nuo kurios buvau priklausomas“, – pasakoja vyras, dešimt metų kentėjęs nuo šios priklausomybės.

Išgėrė tabletę ir kelias valandas jaučiasi gerai. Iš tiesų net nežinome, kiek tai medikamento poveikis, kiek – placebo efektas.

Pernelyg prieinami

Julija (vardas pakeistas) gyvena nedideliame Utenos apskrities miestelyje. Turi šeimą, jaukius namus, draugų, įtemptą, bet mėgstamą darbą. Kad yra priklausoma nuo lorazepamo, psicholeptikų grupei priskiriamo vaisto, ji suprato, kai kelias dienas iš eilės pamiršo vakare išgerti tabletę. Moteriai pasidarė negera, ėmė drebėti rankos, grįžo anksčiau kankinusios negatyvios mintys. Jau penkerius metus kasdien ji išgeria keturias tabletes su venaflaksino, olanzapino, ličio ir lorazepamo veikliosiomis medžiagomis. Šie vaistai jai skirti depresijai, nerimui, nemigai gydyti.

SAM duomenimis, daugiau kaip 4 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja benzodiazepinų grupei priskiriamų vaistų. Šis skaičius kasmet mažėja, tačiau Lietuva išlieka tarp daugiausia šios grupės vaistų suvartojančių šalių, o bendra.lt atliktas tyrimas rodo, kad vaistų galima įsigyti nelegaliai – šie atvejai statistikoje neatsispindi.

Ilgametę darbo patirtį turintis uteniškis psichologas Juozas Kairys atkreipia dėmesį: psichikos ligos apskritai turėtų būti gydomos ne vaistais, o terapija. „Deja, pas mus, susidūrus su psichologinėmis problemomis, nebūtina kreiptis į psichologą. Žmogus ateina pas psichiatrą, pasiguodžia, ir jam išrašomas receptas“, – specialisto manymu, psichikos ligoms gydyti skirti vaistai išrašomi pernelyg lengvai. Didelė problema ir tai, kad Ligonių kasų finansuojama psichologinė pagalba – neilgalaikė.

Julija norėtų psichoterapijos, tačiau miestelyje, kuriame gyvena, tokia pagalba neteikiama, o važinėti į miestą būtų sudėtinga. „Gulėdama ligoninėje esu mačiusi, kaip sunku atsikratyti priklausomybės. Norėčiau nebevartoti vaistų, tačiau nedrįstu nutraukti, nes be jų nenusiraminu, nenoriu vėl jaustis blogai, patirti nerimą, nenoriu, kad vėl kiltų minčių apie savižudybę“, – atvirauja ji.

Išgyti – sudėtinga

Priklausomybę nuo vaistų psichologas J. Kairys įvardija kaip itin opią problemą ir vieną specifiškiausių plačioje priklausomybių grupėje. „Dėl žmogaus organizmo ir psichikos individualumo nėra nė vieno vaisto, apie kurį būtų galima pasakyti, kad jis nesukelia priklausomybės. Kalbant apie vaistus, skirtus psichikos ligoms gydyti, vienas pavojingiausių yra ksanaksas“, – pasakoja specialistas.

Psichologas pasakoja, kad ši priklausomybė, kaip ir kitos, formuojasi pamažu. Dažniausiai iš pradžių žmogus netgi nevartoja visos paskirtos dozės – geria po pusę, netgi po ketvirtį tabletės, ir tai ne kiekvieną dieną. Kai organizmas pripranta prie vaistų, dozę tenka didinti. J. Kairio teigimu, formuojasi ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė priklausomybė. Kai žmogus tampa priklausomas, gijimo kelias yra ilgas ir komplikuotas. Kaip paveikiausią gijimo priemonę jis įvardija anonimines savitarpio pagalbos grupes. Deja, regionuose tokių specializuotų grupių nėra.

Prie priklausomybės formavimosi prisideda iš senų laikų likęs įsitikinimas, kad tabletė gali padaryti stebuklų. To stereotipo, sako psichologas, atsikratyti sudėtinga: „Kad ir kokio išsilavinimo ir amžiaus žmogus būtų, kad ir koks negalavimas ištiktų, jis renkasi paprasčiausią kelią – išgeria tabletę. Tarkime, žmogus jaučia nerimą arba serga depresija. Išgėrė tabletę ir kelias valandas jaučiasi gerai. Iš tiesų mes net nežinome, kiek tai medikamento poveikis, kiek – placebo efektas“, – teigia psichologas.

J. Kairys vertina griežtai: gydyti depresiją vaistais penkerius, dešimt ar dar daugiau metų – nenormalu.

Suardo šeimas

SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė nurodo, kad benzodiazepinų išrašymas yra ribojamas, o medikams vyksta mokymai, kaip atpažinti nerimo, depresijos apraiškas ir kaip taikyti šių vaistų mažinimo rekomendacijas.

2020–2022 m. apmokyti 2 137 šeimos gydytojai. Specialistė informuoja, kad po rekomendacijų įsigaliojimo ministeriją dažnai pasiekia skundai, kad gydytojai nebeišrašo šios grupės vaistų.

Tačiau šiaulietės Ramintos (vardas pakeistas) istorija liudija, kad būna ir taip, jog gydytojai, ilgus metus pacientus gydę vaistais, nerekomenduoja jiems mažinti ar nutraukti vaistų vartojimo. „Man buvo diagnozuota potrauminė depresija, ji prasidėjo po labai baisaus įvykio, ir, kaip sakė gydytoja, reikėjo mane bukinti, todėl skyrė vaistų. Kai vieni nustodavo veikti, juos pakeisdavo kitais“, – dalijasi pašnekovė.

Moters priklausomybę gilino tai, jog gydytoja netikėjo pasireiškiančiais šalutiniais požymiais ir neigė, kad vaistai gali sukelti priklausomybę, o kai Raminta nusprendė nutraukti vaistų vartojimą, gydytoja stebėjosi: kam jai to reikia? Penkis mėnesius moteris gyvena be vaistų ir yra apsisprendusi psichikos sveikatos centre lankytis pas psichologą, tačiau kartais savijauta būna tokia prasta, kad vis dar jaučia sunkiai įveikiamą potraukį vėl išgerti tabletę. Ilgametis antidepresantų vartojimas jos gyvenime paliko neišblunkančių žymių: Ramintai diagnozuotas bruksizmas, sausų akių sindromas, blefarospazmas.

„Vaistai buvo skirti depresijai gydyti, bet dėl šių ligų depresija tik dar gilesnė. Anksčiau labai mėgau skaityti knygas, dabar tai tapo sudėtinga“, – sako Raminta.

Sveikimo keliu bando žengti ir Tomas, tačiau pripažįsta – net po trejų metų reabilitacijos kasdien privalo išlikti budrus. „Reikia kasdienių pastangų, kad likčiau ilgalaikėje remisijoje. Esu įvairių anoniminių draugijų narys: anoniminių alkoholikų, anoniminių narkomanų ir dar kelių. Darbas su savimi jau tapo kasdienybe, norma“, – pasakodamas apie priklausomybę nuo vaistų, Tomas kalba ir apie stigmą, su kuria susidūrė asmeniškai (jo ligą skeptiškai vertino net kai kurie medikai, didelė visuomenės dalis tai laiko ne liga, o apsileidimu, charakterio silpnumu), ir apie tai, kad priklausomo žmogaus neįmanoma išgelbėti, jei šis pats to nenori.

„Draugai ir artimieji mano priklausomybę pamatė anksčiau už mane. Tai tarsi taisyklė, kad priklausomasis apie priklausomybę sužino paskutinis. Iš artimos aplinkos buvo ir grasinimų, ir paskatinimų, ir motyvavimų, bet niekas neveikė. Su priklausomu žmogumi elgtis reikia kitaip. Pavadinkime tai atsakingos meilės priemonėmis. Jei myli savo artimąjį, turi jo nebegelbėti: nei nuo policijos, nei darbe. Reikia palikti priklausomybės padarinius ir atsakomybę už tuos padarinius jam pačiam“, – tęsia jis. Viena iš skausmingiausių padarinių Tomui – iširusi šeima ir nutrūkęs ryšys su vaikais.

Padariniai kartais tragiški

Kartą per savaitę Vilniuje, socialiniame centre „Kryžiaus namai“, į savitarpio pagalbos grupę „Anoniminiai tabletininkai“ renkasi nuo vaistų priklausomi žmonės. Jie taip bijo, kad paslaptis apie jų priklausomybę išaiškės, jog net grupės susitikimuose kai kurie prisistato išgalvotais vardais. Nuo vaistų priklausomų žmonių judėjimas prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose 1972 m. Pirmąją tokią savitarpio pagalbos grupę įkūrė Anoniminių alkoholikų draugijos nariai Niujorke. Vilniuje veikianti grupė yra vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir, kaip pasakoja vienas iš grupės narių Petras (vardas pakeistas), vienintelė Baltijos šalyse. Anoniminių tabletininkų grupė Vilniuje veiklą pradėjo prieš šešerius metus, ją įkūrė nuo sunkios priklausomybės nuo psichotropinių vaistų kentėjęs žmogus.

Petras, apžvelgdamas grupės narių istorijas, išskiria kelis kelius, vedančius į priklausomybę. Pirmasis ir bene dažniausiai pasitaikantis – patirtys augant disfunkcinėse šeimose. Žmonės, vaikystėje matę tėvų konfliktus, priklausomybes, susidūrę su smurtu, suaugę negali susigyventi su šiais patyrimais, todėl kreipiasi į psichiatrą, kuris išrašo vaistų. Kitas kelias – sunkūs dabarties išgyvenimai: artimųjų netektys, pajamų šaltinio praradimas, skyrybos. Šiuo atveju žmogus irgi kreipiasi į psichiatrą, jam paskiriamas gydymas vaistais. Trečias kelias – kai kurie žmonės, jų daugiau tarp jaunimo, vaistus vartoja norėdami apsvaigti, ir ilgainiui tai perauga į priklausomybę.

Šiltuoju metų laiku į Anoniminių tabletininkų grupės susitikimus susirenka apie šešis žmones, rudenį, žiemą šis skaičius išauga iki dešimties. Siekiant, kad pagalba būtų prieinama ir regionuose, sudaryta galimybė į susitikimus jungtis nuotoliu. Grupėje kiek daugiau moterų nei vyrų. Vidutinis narių amžius – 30–40 metų, bet yra ir vyresnių, ir dvidešimtmečių.

Petras taip pat eina sveikimo keliu: „Mano ligos simptomai – nerimas, nemiga – jau buvo dingę, bet nebegalėjau nutraukti vaistų vartojimo.“ Pasak Petro, kai priklausomo žmogaus organizmas pradeda toleruoti vaistus, padariniai gali būti tragiški: žmogus per dieną gali suvartoti mėnesio raminamųjų ar migdomųjų dozę, o tai gresia mirtimi. Ne vienas grupės narys liudijo: norimų vaistų nesunkiai įsigydavo internete, vadinamojoje juodojoje rinkoje.

Rizikos grupė – paaugliai

Statistika rodo, kad žmonių, kuriems nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimų dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, Lietuvoje kasmet daugiau. Šio skaičiaus augimą, kaip nurodo M. Oleškevičienė, gali lemti pagerėjusi diagnostika, didesnis gydytojų, visuomenės dėmesys ilgalaikio vaistų vartojimo problemai ir tai, kad mažėja psichikos sveikatos stigma ir vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos.

Jei myli savo artimąjį, turi jo nebegelbėti: nei nuo policijos, nei darbe. Reikia palikti priklausomybės padarinius ir atsakomybę už tuos padarinius jam pačiam.

„Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. Lietuvoje kas penktas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo dalyvis (15–16 metų amžiaus) nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų nepaskyrus gydytojui; dažniau vartoja merginos. Tyrime dalyvaujančių šalių vidurkis yra 6,6 proc. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą gyvenime vartojo 23 proc. ir 22 proc. paauglių“, – sako M. Oleškevičienė.

Reaguodama į per didelio psichotropinių vaistų vartojimo ir priklausomybės nuo šių vaistų problemas, SAM įtraukė šiuos klausimus į Nacionalinę narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo darbotvarkę iki 2035 m. ir į pažangos priemones, kurias įgyvendinant būtų numatytos prevencinės ir komunikacinės veiklos su tikslinėmis grupėmis.

Specialistė komentuoja, kad pirmas žingsnis sveikstant nuo priklausomybės vaistams yra abstinencijos gydymas, kuris gali užtrukti iki 20 ar daugiau dienų. Po abstinencijos gydymo rekomenduojama tęsti gydymą stacionarinėje Motyvacinėje terapijoje (15 lovadienių) arba stacionarinėje Minesotos programoje (28 dienos). Po šio gydymo kurso rekomenduojama lankytis Psichikos sveikatos centre arba lankyti anonimines savitarpio pagalbos grupes. M. Oleškevičienė teigia, kad be medikų pagalbos priklausomybę nuo vaistų kontroliuoti yra beveik neįmanoma.

Perduoda viltingą žinią

Kad ir kokia sunki liga yra priklausomybė nuo vaistų, kad ir kaip lengva ja susirgti, Petras perduoda viltingą žinią: galimybių pasveikti yra, o Anoniminių tabletininkų grupė gali būti puikus atspirties taškas. Žmonės čia nesmerkia vieni kitų, supranta, o dalydamiesi asmeninėmis patirtimis įkvepia. Anoniminių tabletininkų veikimo principas primena Anoniminių alkoholikų grupes: čia irgi vadovaujamasi Dvylikos žingsnių sveikimo programa.

Labai svarbus yra pirmasis žingsnis: „Žmonės, sergantys priklausomybe, tai neigia. Pirmasis žingsnis yra sau pačiam pripažinti, kad esi priklausomas nuo vaistų, negali be jų gyventi, negali kontroliuoti jų skaičiaus ir tavo gyvenimas dėl to tapo nevaldomas“, – pasakoja Petras.

Grupės nariai asmeniniam naudojimui yra išsivertę knygą „Pills Anonymous“, kurioje išsamiai aprašomi visi Dvylika žingsnių, pateikiamos priklausomybę nuo vaistų išgyvenusių žmonių istorijos. Taip pat knygoje pateikiami klausimai, padedantys įsivertinti, ar esi priklausomas nuo vaistų. Deja, oficialaus šios knygos, kuri padėtų daugeliui sergančių žmonių, vertimo nėra.

„Ši liga nugramzdina žmogų į visišką dugną, ir Lietuvoje tai yra milžiniška problema. Žmonos palieka vyrus, vyrai – žmonas, prarandami darbai, griūva socialinis gyvenimas, žmogus gali sukelti pavojų sau ar kitiems, net pasukti į kriminalinį pasaulį – imtis nelegalios prekybos. Sveikimo kelias nelengvas, būna atkryčių, paslydimų, sergančių žmonių nesupranta visuomenė, bet būdami kartu ir dalydamiesi savo jėgomis galime vieni kitiems padėti“, – neabejoja Petras.

Sulaikytų narkotikų vertė – 300 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Šio komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai surengė slaptą operaciją ir išaiškino labai didelius narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekius į Marijampolės apskritį tiekusius asmenis.

Tyrimą atlikę kriminalistai nustatė narkotikų tiekimo į Marijampolės apskritį schemą.

Per slaptą operaciją buvo sulaikytas vyriškis, kuris disponavo labai dideliais  narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiais.

Atlikę sulaikymus, kratas bei kitus procesinius veiksmus, kriminalistai rado bei paėmė 12 kilogramų įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų: kokaino, kristalų, apie 5 tūkst. ekstazio tablečių bei LSD.

Taip pat rasta bei paimta 80 tūkst. 400 eurų grynųjų pinigų, galimai gautų iš narkotinių medžiagų prekybos.

Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Sulaikytam vyriškiui teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio naktį, apie 2.20 val., Vakariniame aplinkkelyje sustabdytas automobilis „Toyota Avensis Verso“.

Jo 24 metų keleivė turėjo rankinę, joje rasti penki polietileniniai paketai su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga.

Taip pat rasta ir šunų ėdalo pakuotė, kurios viduje rastos augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos. Kiekis tikslinamas.

Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.