Cukrinių avinėlių diskursas | kl.lt

CUKRINIŲ AVINĖLIŲ DISKURSAS

Prieškariu Paryžiaus pasaulinėje parodoje Europai tada nežinomas skulptorius J.Mikėnas už savo „Rūpintojėlį“ pelnė Didįjį prizą. Po kelių dešimtmečių kūrėjas sukūrė sovietų politiko ir rašytojo P.Cvirkos paminklą, kuris kaip tik prieš kelias dienas paveldosaugininkų valia išbrauktas iš vertybių registro.

Tad vėl iškilo paminklo nukėlimo klausimas, vėl pasigirdo raginimai „nepainioti meno su politika“, tai yra – cukrinių avinėlių su J.Stalino saule, nors juos itin talentingai sulipdė P.Cvirka.

O buvo taip. Kaip tik šiandien, lygiai prieš 81 metus, prasidėjo ypatingoji Liaudies Seimo sesija, paskelbusi Lietuvą sovietine respublika.

Šito Liaudies Seimo prezidiumo antruoju sekretoriumi tapo rašytojas P.Cvirka.

Jis kartu su kitais keturiais prezidiumo nariais pasirašė keturias deklaracijas, panaikinusias konstitucinę šalies santvarką Lietuvoje ir paskelbusią Lietuvos įstojimą į SSRS.

„Cukriniai avinėliai“, „Vaikų karas“ ar „Žemė maitintoja“, kaip bežiūrėsi, neatsveria šitos solidžios sovietinės veiklos, nors P.Cvirkos palikuonys su tuo ir nenori sutikti.

Jis buvo paskirtas dvidešimties asmenų įgaliotosios komisijos, Maskvoje paprašiusios priimti Lietuvą į SSRS sudėtį, nariu (čia tas J.Stalino saulės parvežimo į Lietuvą epizodas).

Jis LKP CK pateikė pareiškimą „Dėl Lietuvių rašytojų draugijos reorganizavimo sovietiniais pagrindais“ ir buvo paskirtas tos sąjungos vadovu.

Jis balsavo už naujos, sovietinio pavyzdžio LSSR Konstitucijos priėmimą, o jos pagrindu – LSSR Liaudies Seimo transformavimą į LSSR Aukščiausiąją Tarybą.

Jis buvo vienbalsiai išrinktas tos tarybos Prezidiumo nariu ir kartu su kitais priiminėjo sprendimus, sukėlusius itin žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

„Cukriniai avinėliai“, „Vaikų karas“ ar „Žemė maitintoja“, kaip bežiūrėsi, neatsveria šitos solidžios sovietinės veiklos, nors P.Cvirkos palikuonys su tuo ir nenori sutikti.

Beje, J.Stalinas jaunystėje irgi buvo poetas, rašė nelėkštus eilėraščius, ir jo anūkai lig šiol negali pripažinti, kad jų senelis buvo galvažudys, kriminalinis bei politinis nusikaltėlis.

Tiesa, Rusijoje jau kur ne kur vėl ima dygti jo paminklai.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

wau

P.Cvirka nebuvo ---nei gruzinas kraugerys stalinas,,nei vokieciu fashistas zmogedra hitleris . P .Cvirka buvo musu rasytojas dirbes pokario politines strukturos[[primestos]]okupantu laikmeciu... .....Dabar mes gyvenantys [[kitokios krizes laikmeciu]] Afganistane skatinom ir labai garbingai atsiliepiam apie anuos!! afganu koloborantus su okupantu kariuomenemis... Kur logika?/ .. Stovi atmintinis "akmuo"-meno kurinys ir te stovi

Rašytojai

Rašytojų niekas neteisia už politiką, nes jiems taikomas visai ne tas lygmuo. Rašytojus myli arba ne už išliekamąją jų kūrybą. Priešingas veiksmas, kai verčiami paminklai ir deginami kūriniai yra stalinizmas (arba fašizmas) ir inkvizicija. Nenusiriskime iki tų dviejų baisiausių pasaulyje diktatūrų lygio. Kodėl sakau dviejų, todėl kad stalino ir hitlerio metodai ir žiaurumas yra identiški. Iki šiol istorikai ginčijasi kas buvo žiauresnis ir neranda vieno atsakymo.

C.

Stebiuosi dabartinės Lietuvos valdžios silpnumu. Jie net mirusių bijo ir jų paminklus nori griauti.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS