Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės.

Štai, pavyzdžiui, Saratove (toks miestas Pietų Rusijoje, prie Volgos) neseniai įkurtas Specialiosios karinės operacijos istorijos muziejus. Panašiai ankstyvuoju bolševikmečiu kiekviename sovietijos užkampyje rasdavosi raudonieji kampeliai, skirti naujiems stabams pagarbinti.

Saratove tas naujas muziejus, kuriame šlovinami į Ukrainą Kremliaus deleguoti žmogžudžiai, marodieriai, prievartautojai ir sadistai, panašu, patinka ne visiems.

Žinoma, kiekviena naujovė turi savų šalininkų ir savų priešininkų. Saratove tas naujas muziejus, kuriame šlovinami į Ukrainą Kremliaus deleguoti žmogžudžiai, marodieriai, prievartautojai ir sadistai, panašu, patinka ne visiems. Per kelis mėnesius jis tyčia padegtas dukart, pastarąjį sykį – užvakar. Kaltininkai (21-erių šaltkalvis ir 35-erių medicinos mokyklos laborantė), žinoma, sulaikyti, jiems iškeltos bylos dėl teroro aktų.

Tik štai kol kas jokių ekscesų negirdėti dėl keliaujančios (eksponuota net Sankt Peterburgo Ermitaže!) vakar okupuotame Sevastopolyje atidarytos V. Buto personalinės parodos „Mano plonos linijos krantas“.

V. Butas pagarsėjo prekyba ginklais, už ką JAV nuteistas 25 metus kalėti, bet buvo iškeistas į amerikiečių moterų krepšinio žvaigždę B. Griner, kuri kalėjo Rusijoje.

V. Butas dabar tapo naujos rusiškos kultūros dalimi. Tik parodoje eksponuojami ne paveikslai, nutapyti anapus Atlanto, o asmeniniai daiktai, naudoti Amerikos kalėjime.

„Vis dėlto egzistuoja rusų kultūra. Kai kurie sako, kad reikia jos atsisakyti. Anaiptol, manau, kad tą parodą reikėtų vežioti po pasaulį ir rodyti, kaip rusai myli V. Butą – tarptautinį nusikaltėlį. Ir tai pats geriausias rusų kultūros pavyzdys“, – įsitikinęs žymus politikos strategas M. Šeitelmanas.