MOKYKLINIS CHAOSAS

Pagal kitokias atostogų tradicijas gyvenančiose Europos valstybėse jau prasideda naujieji mokslo metai. Savaitė kita, "kelias į mokyklą, kelias į pasaulį" nuskambės ir Lietuvoje. Kas laukia rugsėjo 2-ąją ir visas kitas naujų mokslo metų dienas, visiškai neaišku. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, šią savaitę triūsiantis atostogaujančio sveikatos apsaugos ministro darže, neskuba sklaidyti nežinios. Tarsi nė nenutuoktų, kad šimtai tūkstančių bendrapiliečių gyvena tarsi rezerviniai astronautai: teoriškai skris, bet praktiškai bala žino.

Pirkti uniformą gimnazistui ar verčiau žvalgytis kompiuterio su geresne vaizdo kamera? Strateguoti neformalųjį atžalos lavinimą ar verčiau derėtis dėl tokio darbo grafiko, kad penktokėlis neliktų vienas nuotolinio mokymosi džiunglėse? Ką reiškia galimi mokslai pamainomis, apie kuriuos visi šnabždasi? Jei kaukės bus privalomos ir mokyklose, kaip repetuos choristai, treniruosis bėgikai? O jei po vienu stogu gyvena trys kartos, jei pats jaunuolis – iš rizikos grupės, ar tokiu atveju galėsime rinktis nuotolinę alternatyvą? Ar tiesa, kad mokykloms išsiuntinėti raštai apie nuotolinį mokymąsi nuo spalio 1-osios?

Ne, tai ne supertėvelių isterija. Tai labai rimti klausimai, kuriais patarimus – it sovietmečiu bananus – dalija pažįstami mokyklų direktoriai, švietimų skyrių ar ministerijos klerkai.

Ne, tai ne supertėvelių isterija. Tai labai rimti klausimai, kuriais patarimus – it sovietmečiu bananus – dalija pažįstami mokyklų direktoriai, švietimų skyrių ar ministerijos klerkai. Gi oficialūs švietimo politikos veidai ir vėl, kaip pirmosios pandemijos bangos pradžioje, nieko nesugeba atsakyti. Kai namuose šie "kas, kaip ir kodėl" nuskamba po kelis kartus per dieną, jie ne tik erzina – tampa kibirkštimi, galinčia įžiebti tikrą maišto ugnį. O maištaujantys tėveliai ir mamytės – tai gerokai aršiau už per ministerijos langus besibraunančius pedagogus. Maištaujantys tėveliai su mamytėmis protestuos prie balsadėžių ir/ar prašymais dėl namų mokymo.

Suprantama, kad su tuo COVID-19 kol kas daug kas nesuprantama. Daug kas gali priklausyti nuo vienos kasininkės kaimelio parduotuvėje. Kiekvienoje šalyje situacija tokia savita, kad net ir nuo partnerių nelabai ką "tenusirašysi". Kita vertus, būtent tų šalių, kur švietimo sistema matuojama ne įsisavintais krepšeliais, bet vaikų laimės indeksais ir aukštais PISA rodikliais, mokslininkai akcentuoja: kokybiškas švietimas ten, kur kiekvieną naują iššūkį nuo pirmosios jo akimirkos priima visos suinteresuotos grupės. Kalbant lietuviškai paprastai, ankščiau minėtus klausimus galima traktuoti kaip elementarią teisę žinoti ir norą gyventi skaidrioje visuomenėje, be chaosą sėjančių gandų ar bala žino kam naudingos (dez)informacijos.