Sunku pasakyti, ko daugiau – aiškumo ar sumaišties – į mūsų ir taip kiek sumišusią kasdienybę įnešė švietimo, mokslo ir sporto ministro pasvarstymai dėl galimybės mokinius bent dviem savaitėms grąžinti į klases. Nuskambėjo jie tarsi rekomendacija savivaldai, tačiau pastarajai primetant ne tik teisę spręsti, kaip po birželio 1-osios dirbs bendrojo lavinimo mokyklos, bet ir atsakomybę už galimus padarinius.

Vos prasidėjus nuotoliniam mokymosi etapui, tiek mokytojams, tiek mokiniams naujas mokymo(si) būdas atrodė toks svetimas ir neįprastas, kad perspektyva atrasti vakciną kokioje Lietuvos laboratorijoje atrodė tikresnė nei galimybė kažko išmok(y)ti kartą per savaitę pabendravus virtualiai. Tačiau suvokimas, kad laikinumas šįkart užtruks ilgėliau, į abi ugdymo fronto puses atėjo tuo pačiu greičiu kaip ir augantis infekuotųjų skaičius. Pedagogai įvaldė virtualiųjų konferencijų programas, susitaikė su naująja dienotvarke, nesiliaujančia laiškų ir žinučių nuo mokinių bei jų tėvų tėkme, perprato virtualiąsias mokinių gudrybes ir ramiai dirbo tunelio gale žvelgdami į išganingąją birželio 1-ąją, kai force majeure anksčiau nei turėję pasibaigs šis keistasis mokymosi pusmetis. Viltis susitikti mokykloje dar šiais mokslo metais prasprūsdavo tik neatsargiuose pokalbiuose, tyliai mintijant apie tokių akistatų pavojų. Sprendžiant iš mokymosi intensyvumo, ugdymo režisieriai menkai tikėjo, kad procesas dar šiais mokslo metais sugrįš į įprastus vietos ir laiko erdves.

Perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas.

Panašu, nelabai tiki ir dabar, kai viena po kitos savivaldybės pradeda skelbti savus sprendimus nebeatverti mokyklų. Mokytis iki birželio 1-osios ar savaite kita ilgėliau – labiau finansinis reikalas, gi perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas. Geriausia, ką šiandien galėtų daryti ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis, mokyklos ir jų steigėjai, – palikti status quo ir kibti labai rimtai ruoštis naujiems mokslo metams. Kol laboratorijose verda dar tik galimų vakcinų nuo COVID-19 mišiniai, o epidemiologai prognozuoja naujas epidemijos bangas, pats laikas galvoti apie chaosą, kuris kiltų, jei į naujai realybei nepritaikytas mokyklas suplūstų minios vaikų ir mokytojų, perpildytose klasėse būtų bandoma laikytis saugaus atstumo ar kartojant svetimas klaidas įvestas mokymasis slenkančiu grafiku.