Karas Ukrainoje, pandemijos padariniai, įvairios sveikatos ar finansų problemos ir kiti kasdieniai veiksniai neabejotinai daro įtaką augančiai streso kreivei. Psichologai aiškina, kad visa tai gali lemti ir pavojingus pabėgimo nuo emocinių problemų būdus. Vienas iš jų – patologinis apsipirkimas, dar vadinamas kompulsyviu pirkimo sutrikimu. Nors jis atrodo nekaltas, gali sukelti didelių problemų. Kaip viso to išvengti ir ką daryti, kai užvaldo stresas?

Pasiduoda emocijoms

Anot psichologės, kognityvinės elgesio terapijos praktikės ir centro „Anima psichologija“ įkūrėjos Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, didelį stresą patiriantys žmonės neretai ieško, kas įkūnytų jų emocijas, ir taip bando pabėgti nuo negatyvių jausmų. Vienu iš nusiraminimo ir minčių nukreipimo būdų yra laikomas apsipirkinėjimas. Nors jis iš tiesų gali prablaškyti, labai svarbu jausti saiką. Didžiojoje Britanijoje atlikti  naujausi tyrimai rodo, kad net 8 proc. jaunų europiečių ir 3 proc. suaugusiųjų yra priklausomi nuo apsipirkinėjimo.

„Įsivaizduokite, kad nuo stalo krinta stiklinė – tuo metu mes negalvojame apie jos nukritimo padarinius ar apie tai, kad galime susižeisti, o tiesiog vadovaujamės instinktu ją pagauti. Tai labai panašu į impulsyvų apsipirkimą ar kitas priklausomybes. Juk šių veiksnių pagrindinė esmė – kad tai, ką tuo metu darome, padeda nukreipti mintis į šalį.

Kalbant apie impulsyvų apsipirkinėjimą, reikia pasakyti, kad prieš tai nepasveriame, kiek turime lėšų, ar mums tikrai reikia naujo daikto ar drabužio. Kai tai darome nepagalvoję ir vadovaujamės instinktu vien tam, kad pagerintume savo emocinę būseną, nebelieka ribų. Iš to gimsta dar didesnės problemos: pinigų trūkumas, skolos, savęs kaltinimas ir smerkimas už neprotingą išlaidavimą, taip pat kyla psichikos sutrikimų rizika“, – vardija psichologė.

Svarbu neignoruoti

Finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ Regiono klientų aptarnavimo vadovė Baltijos šalyse Donata Stoškuvienė pažymi, kad streso valdymas yra itin svarbus žingsnis koordinuojant kasdienius finansus. Negana to, naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad streso dėl finansų kreivė Europoje auga, – net 45 proc. žmonių nerimauja dėl išaugusių sąskaitų, mažo pinigų likučio mėnesio pabaigoje ir nedidėjančių atlyginimų.

„Moksliškai įrodyta, kad finansų trūkumas yra siejamas su įvairiomis emocinėmis problemomis, todėl, jei, tarkime, žmogus jaučia itin didelį stresą dėl finansų ir sykiu neapgalvotai juos iššvaisto, gali kilti labai didelių problemų. Realios situacijos ignoravimas nepadės įveikti nei psichologinių, nei finansinių iššūkių.

Susiduriant su impulsyviu, stresu grįstu išlaidavimu, visų pirma reikėtų kreiptis pagalbos į šeimą, draugus ar specialistą. Taip pat svarbu sukurti konstruktyvų planą, kaip nuo šiol bus tvarkomasi su emocijomis ir pinigais. Pirmas žingsnis galėtų būti mėnesio išlaidų ir pajamų planas, kuris griežtai draustų be įpareigotų artimųjų leisti lėšas nebūtiniems pirkiniams. Visa tai iš pradžių gali pasirodyti sudėtinga, tačiau suvokus viso to vertę bus galima grįžti prie situacijos kontrolės“, – sako finansų valdymo ekspertė.

Didžiojoje Britanijoje atlikti naujausi tyrimai rodo, kad net 8 proc. jaunų europiečių ir 3 proc. suaugusiųjų yra priklausomi nuo apsipirkinėjimo.

Naudingi patarimai

Psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė pataria visų pirma įsigilinti ir pagalvoti, kodėl patiriame stresą, ką galėtume padaryti, kad jo būtų mažiau, – taip sau padėsime tvariu būdu. Ji rekomenduoja atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio pusiausvyrą, visavertę mitybą, įvairių vitaminų ir mineralų kiekį organizme, pomėgius, taip pat nepamiršti aktyvios fizinės veiklos ir meditacijos pratimų.

„Vienas veiksmingiausių būdų, taikomų psichoterapijoje, yra savo veiksmų ir emocijų žemėlapio kūrimas. Ramioje erdvėje, patogiausia – namuose, paimkime popieriaus lapą ir užrašykime situaciją, kurioje atidūrėme. Taip pat įvardykime, ką tuo metu galvojome: mintys gali būti kilusios automatiškai ir nesusijusios tarpusavyje, bet svarbu užrašyti, kas ateina į galvą. Šalia įvardykime užplūdusias emocijas ir fizinius kūno jausmus, užrašykime ir tai, koks impulsas tuo metu kyla.

Nors šis būdas yra paprastas ir su psichoterapija nesusidūrę žmonės gali nepatikėti jo veiksmingumu, iš tiesų jis padeda suvokti, kas realiai tuo metu vyksta su mumis, ir suteikia galimybę padėti neigiamas mintimis pakeisti alternatyviomis“, – sako psichologė.

Ji paaiškina, kad, atlikus pratimą, reikėtų įvardytą mintį pakreipti kita linkme, pridedant žodžius „nors“ ir „bet“. Pavyzdžiui: „Nors mėnesio pabaigoje bus itin sunku finansiškai, bet kai nuoširdžiai paaiškinsiu viską žmonai, ji mane išklausys ir padės surasti sprendimą.“ Taip negatyvios mintys ir veiksmai yra iš pagrindų keičiami į gerokai pozityvesnius, taip padedant pamatyti galimybes sau padėti ir atrasti išeitį.

„Ši pratimą reikėtų kartoti, kol situacijoje pasijusite pozityviau. Tai vienas iš greitų būdų padėti sau, tačiau šio ir visų kitų pagalbos sau metodų esmė – darbas su savo mintimis ir emocijomis. Su tokiomis ar panašiomis problemomis besikreipiančius klientus visada kviečiu nedelsti ir nelaukti, kol patiriamas stresas peraugs į fizinius simptomus ar psichikos sutrikimus, tokius kaip panikos atakos ar generalizuotas nerimas. Egzistuoja labai daug psichologinės pagalbos galimybių, įskaitant ir pokalbius su specialistu“, – priduria psichologė.