Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą.

Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln. žmonių, teigiama naujoje bendroje Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) ir Jungtinių Tautų Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ataskaitoje.

Ypač skaudžios matyti pasekmės sveikatai, o karštį šios agentūros išskyrė kaip didžiausią su klimatu susijusią grėsmę, nes dėl visuotinio atšilimo Europoje vasaros darosi vis labiau alinančios.

„Pastebime tendenciją, kad visoje Europoje daugėja dienų, kai patiriamas karščio sukeltas stresas, ir 2023 metai nebuvo išimtis – Europoje buvo užfiksuotas rekordinis ekstremalaus karščio sukelto streso dienų skaičius“, – sakė C3S klimato mokslininkė Rebecca Emerton (Rebeka Emerton).

Šiam tyrimui C3S ir PMO naudojo UTCI terminį indeksą, kuriuo matuojamas aplinkos poveikis žmogaus organizmui.

Indeksu atsižvelgiama ne tik į aukštą temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo greitį, saulės šviesą ir aplinkos skleidžiamą šilumą.

Šis indeksas apima 10 skirtingų karščio ir šalčio sukelto streso kategorijų, o laipsnių pagal Celsijų matavimo vienetai atspindi juntamąją temperatūrą.

Ekstremalus karščio sukeltas stresas „prilygsta aukštesnei nei 46 Celsijaus laipsnių juntamajai temperatūrai, kai būtina imtis veiksmų, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai, pavyzdžiui, šilumos smūgio“, sakė R. Emerton.

C3S šių metų sausį buvo pranešę, kad 2023-ieji buvo šilčiausi metai per visą istoriją, o Žemės paviršiaus temperatūra beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 Celsijaus laipsnio palyginti su XIX amžiaus pabaiga.

„Užsitęsusi vasara“

Ilgalaikis karščio poveikis ypač pavojingas pažeidžiamiems žmonėms, pavyzdžiui, pagyvenusiems asmenims arba tiems, kas jau turi sveikatos sutrikimų.

Ataskaitoje teigiama, kad karščio poveikis yra stipresnis miestuose.

Joje nurodoma, kad 23 iš 30 didžiausių užfiksuotų karščio bangų Europoje kilo šį šimtmetį, o per pastaruosius 20 metų su karščiu susijusių mirčių skaičius išaugo apie 30 procentų.

2023 metų vasara nebuvo pati karščiausia Europoje – ji buvo penktoji, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo svilinanti, teigė tyrėjai.

Anot R. Emerton, didžiąją Europos dalį alino karščio bangos per „užsitęsusią vasarą“ birželio–rugsėjo mėnesiais.

Ji pridūrė, kad rugsėjis visoje Europoje buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį.

Liepos 23 dieną 13 proc. Europos teritorijos patyrė didelį karščio sukeltą stresą, o labiausiai nukentėjo Pietų Europa.

Duomenų apie mirtis dėl didelio karščio Europoje 2023-iaisiais dar nėra.

Tačiau, kaip sakoma ataskaitoje, skaičiuojama, kad 2003, 2010 ir 2022 metais per tokio pat lygio karščio bangas Europoje mirė dešimtys tūkstančių žmonių.

Sunkūs padariniai

Mokslininkai sutaria, kad dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šiltėja planeta ir dėl to intensyvėja bei dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Ataskaitoje teigiama, kad Europa šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulis, o karščio bangos ateityje bus ilgesnės ir stipresnės.

Kartu su senėjančia visuomene ir į miestus persikeliančiais žmonėmis tai turės „rimtų pasekmių visuomenės sveikatai“, sakoma ataskaitoje.

Joje priduriama, kad 2023 metais vidutinė jūros paviršiaus temperatūra Europoje buvo didžiausia per visą istoriją, o smarki karščio banga Atlanto vandenyno dalyje buvo apibūdinta kaip „daugiau nei ekstremali“.

Visose Europos dalyse sumažėjo ledynų plotai, o Graikijoje kilo didžiausias gaisras per visą ES istoriją.

2023-ieji taip pat buvo vieni drėgniausių metų Europoje – nuo didelių potvynių nukentėjo 1,6 mln. žmonių, o nuo audrų – dar 550 tūkstančių.

R. Emerton teigė, kad šių ekstremalių įvykių ekonominė kaina siekė 13,4 mlrd. eurų ir kad apie 80 proc. jos nulėmė potvyniai.

Plačiau tyrimą pakomentavo banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

– Liūdnoka, bet nėra labai didelė dalis tokių, kurie sakytų, kad yra visiškai užtikrinti savo finansiniu saugumu dabar ir ateityje. Tokių yra tik vienas iš dešimties. Palyginti su praėjusiais metais, tų gyventojų dar sumažėjo.

– Kiek sumažėjo?

– Beveik dvigubai, turėjome 18 proc., dabar turime 10 proc. Akivaizdu, kad kainų augimas, infliacija, nesibaigiantys finansiniai neramumai ir turbulencijos neprideda saugumo jausmo. Kita vertus, gana sudėtinga suprasti tuos atsakymus, kai matome, kad indėliai, santaupos yra rekordiniai ir laikomi bankuose kaip saugumo pagalvė, tačiau finansinio saugumo jausmo neprideda.

– Nepaisant rekordinių indėlių ir to, kad lietuviai daug santaupų laiko bankuose, pasirodo, mažai galėtų pragyventi ilgesnį laiką. Kokie čia buvo skaičiai? 

– Paskutinėje mūsų apklausoje tik trečdalis Lietuvos gyventojų sako, kad netekę pajamų, galėtų pragyventi tris mėnesius ir padengti savo įsipareigojimus. Tai liudija, kad nors santaupų tikrai nemažėja, tačiau jos pasiskirsčiusios labai netolygiai. Duomenys atskleidžia, kad kiek ramesni ir daugiau santaupų sukaupę yra vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas iki 30 metų patiria nemenką finansinį stresą. Anksčiau atliktose apklausose minima, kad tas finansinis stresas – tiesiog nuolatinis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl atsirado finansinis stresas? Ar trūksta finansinio raštingumo? Minėjote, kad infliacija irgi turėjo įtakos, bet ar vien tik infliacija turėjo įtakos?  

– Žinių nėra daug. Mūsų finansinės sveikatos indeksas, kurį mes matuojame ne vienerius metus iš eilės, rodo, kad galime rašyti stiprų penketą dešimtbalėje sistemoje. Prieš keturis–penkis metus buvo pandemija, neramumai dėl darbų, infliacija, karas. Mes nuolat gyvename iššūkių pasaulyje, kuomet neaišku, kuo remtis ir kaip išlikti saugiai, kaip stabiliai valdyti finansus. Klausimų kyla daugeliui. 

– Finansinis nesaugumas ir priklausomybė nuo artimųjų ar draugų finansinės paramos yra būdinga tam tikroms amžiaus grupėms?  

– Taip, mes užduodame ir tokius klausimus, kiek saugiai jaustųsi gyventojas, netekęs artimų šeimos narių ar valstybės pagalbos, ar jis galėtų pats vienas saugiai toliau dengti savo įsipareigojimus ir jaustis užtikrintu savo finansine padėtimi. Tokių žmonių, kurie sako, kad tikrai galėtų, yra tik šeši iš dešimties. Paskutinėje apklausoje ir kituose tyrimuose matome, kad vis tik finansiškai saugesni yra vyrai. Moterys sako, kad jos yra labiau priklausomos nuo artimųjų pagalbos.  

– Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet Europos Centrinis Bankas mažiausiai kelis kartus mažins palūkanų normas. Ar sumažėjus palūkanų normoms tie rodikliai keistųsi?  

– Be jokios abejonės. Šalia visų neramumų dar padidintos palūkanų normos, kurios tiems žmonėms, kurie turėjo paskolas, įvarė nemenką stresą. Taip, kol kas jų nemažino, bet jau žada mažinti, tai optimizmo turėtų įkvėpti.

– Ar finansinis stresas – sezoninis dalykas? Gyventojus pasiekė mažesnės  kovo mėnesio šildymo sąskaitos. Vasarą taip pat daug mažiau reikia išleisti ne tik šildymui, bet ir kitiems dalykams.

– Vasara – atostogų metas. Lietuviai labai mėgsta atverti pinigines ir pailsėti. Praeitą sezoną buvo labai daug užsakomųjų skrydžių iš Lietuvos. Manau, kad ši vasara niekuo nesiskirs, bus daug švenčių, daug išlaidų ir daug atostogų, tačiau ruduo vėl grįš. Kils daug klausimų, prasidės šildymo sezonas, reikės vaikus leisti į mokyklą. Todėl, kai kalbama apie stresą, tai ir yra esmė – išlaikyti stabiliai prioritetus vietoje, atidėti išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje ir tada streso bus daug mažiau.  

Reiktų vasarą atlikti namų darbus ir susidėlioti ilgalaikės perspektyvos tikslus.

– Kaip lietuviai turėtų tvarkytis su savo finansais? Į ką turėtų atkreipti dėmesį? Kaip išsiugdyti finansinį raštingumą, kad atėjus rudeniui nebūtų streso ir sąskaitos nevargintų?  

– Nuoseklumas ir supratimas to, ką aš darau, kuo aš tikiu, kokie mano tikslai. Kaip galiu sumažinti savo išlaidas? Galbūt atsinaujinti būstą, jeigu labai didelės sąskaitos? Gal galiu kažkokius kitus dalykus padaryti? Galbūt šeimoje yra du automobiliai ir vienas iš jų ilgą laiką nėra naudojamas. Reiktų vasarą atlikti namų darbus ir susidėlioti ilgalaikės perspektyvos tikslus. Reikia rūpintis fizine ir psichologine sveikata, taip pat reikia rūpintis ir finansine sveikata. Tikiu, kad ateis toks laikas, kai mes nuolatos rūpinsimės finansine sveikata. Kas dieną darome sprendimus, kur išleisti pinigus, ar geriau atidėti, ar geriau taupyti, kaip pasitikėti, kaip pasitikrinti informaciją, nepakliūti ant sukčių kabliuko? Tikrai labai daug klausimų, o žinių reikėtų patiems pasiieškoti.

– Tokia praktika nustebino, ar ne?

– Na, visgi atostogos yra tas laikas, kai norėtųsi pailsėti nuo rūpesčių, atgauti jėgas. Tai jeigu jau yra vaikai išleidžiami į atostogas, tai kodėl tuo metu yra skiriami egzaminai, kurie yra didelę įtampą keliantis dalykas? Sakyčiau, galbūt sudėtinga organizuot ir galbūt būtinai šitą savaitę reikia daryti tuos atsiskaitymus. Bet gal tada galim nevadinti to atostogomis? Galbūt gali tada vaikai gauti tikras atostogas kitą savaitę po tos įtemptos savaitės? Man atrodo, čia kažkas yra netvarkoj. Nes darbo ir poilsio režimas yra nepaprastai svarbus, kad jaustumėmės gerai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet apskritai dešimtos, vienuoliktos, dvyliktos klasės atsiskaitymų ir egzaminų metu, ar nėra taip, kad mokiniai pastoviai patiria stresą ir ar neatsispindi tai skambučiuose „Vaikų linijoje“?

– Na, tai, kad vaikai išgyvena daug nerimo, baimės dėl įvairiausių dalykų, čia yra viena iš dažnesnių temų „Vaikų linijoje“. Egzaminai, atsiskaitymai tikrai kelia įtampą. Ar jų galima išvis atsisakyti? Čia klausimas, kurio aš negalėčiau komentuoti. Bet čia mes kalbam apie tai, kad egzaminas atostogų metu yra kažkas panašaus į tai, kad darbuotojui būtų paskirta kokia nors atestacija vidury atostogų, nuo kurios priklausytų, ar jis galės toliau dirbti, ar gaus paaukštinimą. Toks įvykis negali vykti atostogų metu, tada yra sudėtinga pailsėti. Mes visi susiduriam su situacijomis, kurios kelia įtampą. Jeigu būna trumpalaikis stresas dėl kokio nors atsiskaitymo ar ko, mes tą įveikiam, atsipalaiduojam ir gyvenam toliau. Pavojingos situacijos yra stresas, kuris tęsiasi, jeigu nėra galimybės sustoti, pailsėti, atsigauti. Tai yra toksinis stresas, stresas, kuris tęsiasi ilgą laiką. Toks stresas, patiriamas vaikystėje, netgi sutrikdo nervų sistemos raidą.

– Reikėtų pasiskaičiuoti laiką, kiek tų savaičių liko iki egzaminų. Abiturientai turėtų perplanuoti savo dienotvarkę. Turi būtinai suplanuoti laiką poilsiui. Labai svarbu ne tik pasimokyti, bet ir ilsėtis, gerai valgyti. 

– Ką daryti tėvams, kurie jaudinasi dėl vaikų? 

– Reikia suprasti, jeigu jie nerimaus, nerimaus ir vaikai. Tėvai turėtų šiek tiek atsitraukti, labiau stebėti savo vaikus, neskubėti su patarimais, paklausti pačių vaikų, kokios pagalbos jiems reikia. Reikėtų nelysti į jų erdvę, o tiesiog stebėti ženklus. Galvoti, ar tai, ką aš darau, naudinga man, ar mano vaikui. Tas padės gauti atsakymą.

– Ar neturėtų tėvai bandyti pakeisti vaiko mąstysenos? Paaiškinti, kad tai tik vienas iš laiptelių. Ar tai gali pagerinti situaciją?

– Tikrai gali. Ir to labai reikia. Dauguma dvyliktokų visus metus buvo įtikinėjami, kad tai – gyvenimo įvykis, kad egzaminai – labai svarbus dalykas ateičiai. Aišku, du mėnesiai – per mažas laiko tarpas mąstymo pakeitimui, bet reikia bandyti. Labai svarbu pasakyti, kad tėvai myli, didžiuojasi vaiku, kad supranta, kokį kelią jis nuėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką tėvams daryti prieš egzaminus? Kaip paraginti vaikus?

– Reikia nustoti sakyti vaikui, kad tu dar pasimokyk. Dauguma dvyliktokų – tikrai atsakingi, jie pakankamai besiformuojantys žmonės, jie žino, kad reikia pasimokyti. O tas pasakymas gali priversti juos nerimauti, pergyventi dėl rezultatų. Geriau sumažinti buitinių atsakomybių kiekį, tai daug labiau padės nei priminimai pasimokyti. 

– Kokias nusiraminimo technikas galima tobulinti prieš egzaminą?

Gyvenimas tikrai tęsiasi ir po egzaminų.

– Daug dvyliktokų, manau, jau yra atradę tas technikas. Svarbiausia – giliai kvėpuoti. Įkvėpimai, iškvėpimai – labai svarbūs mūsų gyvenime. Stengtis susikaupti. Daug svarbiau – išsimiegoti, o ne pastraipą knygoje paskaityti. Reikia su kuom nors apie tai kalbėti, išsakyti jausmus. Išsakius jausmus sumažėja įtampa mūsų kūne. 

– Kokie tie palaikymo žodžiai, kuriuos tėvai turėtų pasakyti prieš išlydint vaiką į egzaminą?

– Aš labai tavimi didžiuojuosi ir lauksiu tavęs po to.

– Kaip reaguoti, jeigu egzamino nepavyko išlaikyti? 

– Tai nėra pasaulio pabaiga. Reikia tiesiog nuraminti vaiką, duoti pailsėti ir pabandyti sudėlioti kitą planą.

– Nacionalinio švietimo agentūros vadovas dvyliktokams patarė: į egzaminą reikia eiti taip, lyg gyventum tą dieną kaip paskutinę. Kaip jūs tai vertinat?

– Manau, kad gyvenimas tikrai tęsiasi ir po egzaminų. 

Apie tai kiek ir kokį stresą bei nerimą žmonės patiria darbe pasakojo „Adform“ produkto operacijų vadovė atstovė Justina Andrijauskaitė-Karpovičė.

– Kokie yra rezultatai?

– Tyrimas parodė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. lietuvių. 22 proc. patiria aukštą arba labai aukštą nerimą ir stresą, o dar 22 proc. – vidutinį stresą.

– Kodėl jiems kyla tas stresas?

– Pagrindinės priežastys: 42 proc. – dėl didelio darbo krūvio darbe, 38 proc. –dėl asmeninių įvykių ir situacijų. Tai parodo, kad tas stresas, kurį mes patiriame darbe, nėra vien dėl to, kas vyksta darbe. Įtakos turi ir namų aplinka, asmeniniai įvykiai, pasaulyje ir Lietuvoje vykstantys įvykiai. 

– Kaip jiems pasireiškia stresas?

– Didžioji dalis respondentų, 40 proc., nurodė, kad stresas jiems pasireiškia nemigos, miego sutrikimais. Kita dalis, penktadalis nurodė, kad jaučia padažnėjusį širdies plakimą ir jaučia skausmus širdies srityje ir vienas iš dešimties nurodė, kad patiria panikos atakas, pykinimą, sutrikusį kvėpavimą.

– Jūs taip pat išgyvenate šias emocijas. Kaip su jomis tvarkotės?

– Su nerimu gyvenu jau daug metų. Dažniausiai jaučiu tokį pakankamai valdomą lygį, bet kartais dėl įvairių darbinių situacijų, asmeninių aplinkybių stresas padidėja iki tikrai aukšto lygio. Svarbiausia, stebėti savo nerimą, susidraugauti ir jį valdyti. Jeigu ištiko didelis priepuolis, bandyti lėtinti širdies plakimą per kvėpavimo pratimus. Bandyti nukreipti mintis. Geras metodas –„333“. Jeigu taip nutiko, įvardinti sau tris daiktus, kuriuos matau aplinkoje, įvardinti tris pojūčius, kuriuos jaučiu savo kūne ir tris kvapus, kuriuos jaučiu aplink. Taip pabandyti valdyti savo greitai lekiančias mintis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė papasakojo apie streso ir nerimo pasekmes bei nerimo valdymo būdus.

– Ar stresas ir nerimas turi tik neigiamas pasekmes?

– Jeigu mes neturėtume visiškai jokio streso, tai mes nieko nepadarytume. Bet tas stresas, kurį mokslininkai vadina „eu“ stresu, geruoju stresu – ženkliai mažesnis nei tas stresas, kurį mes patiriame kiekvieną dieną. Lietuvoje mes gana dažnai padarome per mažai, kad mūsų darbuotojai jaustų to streso mažiau. Nerimas – evoliuciškai svarbi emocija, kuri padėjo mums išlikti. Mes jos neišvengsime. Svarbu atskirti, kada nerimas jau tampa patologiniu. Nerimo sutrikimai – vieni dažniausių neuropsichiatrinių sutrikimų, kurių pasireiškimas per visą gyvenimą gali siekti iki 30 proc. Tai reiškia, kad trečdalis žmonių gyvena tokiame nerimo lygyje, kuriam jau reikia pagalbos. Tai tikrai nereikia bijoti kreiptis į specialistus, galima pradėti nuo šeimos gydytojo, jeigu manote, kad tas nerimas jums jau trukdo funkcionuoti. O visas kitas nerimas, su kuriuo mes gyvename, jeigu mes reflektuojame iš kur jis kyla, mes galime patys padėti sau atskirti tas situacijas ir pakeisti savo reakcijas į jas.

Labai svarbi mūsų genetika. Nerimo lygis – paveldimas dalykas. Jis priklauso ir nuo to, kokie mūsų tėvai. Aišku, sunku atskirti, kur yra paveldėtas nerimas, o kur ne. Žmonės, kurie patiria nerimą, žymiai rečiau patenka į nelaimingus nutikimus, nes jie – atsargesni. Jų vaikai rečiau patenka į nelaimingus atsitikimus, nes jie juos saugo.

Vienas iš treniravimo būdų – kognityvinė elgesio terapija. Mes pastebime, kad šios terapijos taikymas keičia smegenų aktyvumą. Ji gali priartinti žmogų prie to įprasto žmonių smegenų aktyvumo, kurie nepatiria per daug nerimo.

Pasak „Regitros“ atstovo spaudai Luko Vosyliaus, praėjusių metų duomenimis, išlaikiusiųjų egzaminą iš pirmo karto Klaipėdoje buvo kiek daugiau nei ketvirtadalis.

„Pernai Klaipėdoje iš pirmo karto B kategorijos vairavimo praktikos egzaminą išlaikė 27 proc. egzaminuojamųjų“, – sakė L. Vosylius.

Išlaikyti vairavimo egzaminą net ir ne iš pirmo karto trukdo kritinės klaidos, kurios dažniausiai būna vis tos pačios.

„Pagrindinės, dažniausiai pasitaikančios kritinės klaidos B kategorijos egzaminų metu – įspėjamųjų signalų nerodymas, sankabos valdymo trukdžiai, neteisingas pavarų pasirinkimas, nesižvalgymas bei klaidingas greičio pasirinkimas“, – aiškino L. Vosylius.

Egzaminuotojai pastebi, kad susikaupti ir sėkmingai važiuoti labiausiai trukdo baimė ir stresas.

„Ne paslaptis, jog būtent stresas turi didelę įtaką žmogaus savijautai, jis sukuria neužtikrintumo jausmą, neleidžia tinkamai sukoncentruoti dėmesio į atliekamus veiksmus bei aplinką. Būtent tai ir tampa viena priežasčių, kodėl būsimiems vairuotojams nepavyksta sėkmingai išlaikyti praktikos egzamino iš pirmo karto“, – pastebėjo L. Vosylius.

Vairavimo egzamino tikslas – užtikrinti, kad į viešąjį eismą patektų tie vairuotojai, kurie gebės reaguoti į įvairias iškilusias sudėtingas situacijas kelyje, nekels pavojaus sau ar aplinkiniams.

Pradedantiesiems neretai trūksta įgūdžių, tai dar viena priežastis, dėl ko nepavyksta išlaikyti egzamino.

„Neretai atvykstantys į egzaminą asmenys neturi susiformavusių įgūdžių, jiems pritrūksta žinių, o tai lemia, jog jie dar nėra pasiruošę saugiai ir savarankiškai dalyvauti viešajame eisme“, – aiškino „Regitros“ atstovas.

Nors žmonėms ne visada pavyksta iš pirmo karto išlaikyti egzaminą, per pastaruosius metus Klaipėdos padalinyje egzaminą išlaikė per 5 tūkst. žmonių, o šiems metams dar nespėjus įsibėgėti, vairuotojo pažymėjimą gavo daugiau nei 600 žmonių.

Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc. gyventojų jų patiriamą stresą ir nerimą apibūdino kaip „žemą“ ir „labai žemą“.

„Apklausa parodė aiškią tendenciją, kad aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai streso ir nerimo patiria daugiau. Pavyzdžiui, tarp gyventojų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu vidutinį, stiprų ir labai stiprų stresą ir nerimą teigė patiriantys 24,6 proc. apklaustųjų, tuo tarpu turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą tokių respondentų dalis buvo kur kas didesnė ir siekė 63,5 proc. Na, o kad streso ir nerimo darbe nepatiria visai, nurodė tik penktadalis visų apklaustųjų”, – tyrimo rezultatus komentavo „Adform“ produkto valdymo operacijų skyriaus vadovė, viena „Tech Kinship“ bendruomenės įkūrėjų Justina Andrijauskaitė-Karpovičė.

Dažniausios streso ir nerimo darbe priežastys – dideli krūviai darbe (42 proc.), įvairūs asmeniniai įvykiai ir situacijos (38 proc.), darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas (29 proc.), nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka (21 proc.). Be to, vienas iš dešimties apklausos dalyvių kaip darbe jaučiamo streso ir nerimo priežastį nurodė tai, kad dirba nemėgstamą darbą.

Apklausa parodė aiškią tendenciją, kad aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai streso ir nerimo patiria daugiau.

Apklausa taip pat parodė, kad stresas ir nerimas turi didžiulės įtakos žmonių fizinei ir emocinei savijautai bei pasireiškia labai konkrečiais potyriais ir simptomais.

„Daugiau nei pusė dėl streso ir nerimo jaučia susierzinimą, du penktadaliai patiria miego sutrikimus ir nemigą, daugiau nei ketvirtadalis – koncentracijos stygių ir galvos skausmą. Be to, daugiau nei penktadaliui stresas ir nerimas pasireiškia padidėjusiu širdies ritmu ir skausmu širdies srityje, o dešimtadalis dėl to patiria panikos atakas, pykinimą, kvėpavimo sutrikimus“, – apklausos rezultatus apžvelgė J. Andrijauskaitė-Karpovičė.

Dar viena įdomi tendencija, kurią parodė tyrimas – 52 proc. apklaustų gyventojų mano, jog mūsų tėvai ir seneliai streso ir nerimo gyvenime patirdavo mažiau.

Tyrimas atliktas bendrovės „Adform“ ir darbuotojus technologijų įmonėse vienijančios bendruomenės „Tech Kinship“ iniciatyva, jo metu apklausti 1008 Lietuvos gyventojai. 

Atsparesni infekcijoms

Miegas – varomoji mūsų organizmų jėga, o jam sutrikus padidėja įvairių ligų rizika. Šeimos gydytoja Inga Giedraitienė pabrėžia: tam, kad tinkamai funkcionuotų tiek fizinis kūnas, tiek psichinė sistema, būtina kokybiškai išsimiegoti.

„Miegant sumažėja mūsų kūno temperatūra, retėja širdies darbas ir kvėpavimas, energijos suvartojimas, pailsi raumenys, sužadinamas imuninis atsakas, reguliuojamas insulino poveikis ląstelėms ir vyksta įvairūs procesai smegenyse, kurių metu iš trumpalaikės atminties informacija įrašoma į ilgalaikę“, – pasakoja I. Giedraitienė.

Ji taip pat prideda, kad atsibudę po kokybiško miego jaučiamės geresnės nuotaikos, energingesni, mums lengva mąstyti, geriau įsimename informaciją ir esame atsparesni infekcijoms.

Kodėl sutrinka miegas?

Daugeliui sveikų suaugusiųjų kasdien reikia mažiausiai septynių miego valandų, o vaikams ir paaugliams šis poreikis dar didesnis.

Užmiegant apie 22 val. vakaro, labiausiai sumažinama rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Remiantis kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, svarbu ne tik tai, kiek laiko miegame, bet ir kada nueiname miegoti. Pavyzdžiui užmiegant apie 22 val. vakaro, labiausiai sumažinama rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pastebi šeimos gydytoja.

Deja, neretai pasitaiko, kad trumpalaikis ar ilgalaikis cirkadinio ritmo – pagrindinio veiksnio, atsakingo už miego režimą – sutrikdymas sukelia nemigą ar nekokybišką poilsį, o to priežastys gali būti žmogaus elgesys, genetiniai ar kiti nenustatyti veiksniai.

„Miegas gali pakisti keliaujant, kai pasikeičia laiko juosta, dirbant naktimis, prieš miegą naudojant mėlyną šviesą skleidžiančius prietaisus. Taip pat turint miego ciklų sutrikimo sindromą, kai pavargstama anksti vakare ir prabundama anksti ryte arba ilgai neužmiegama, o ryte būna sunku nubusti“, – įvardina I. Giedraitienė.

Be to, sutrikdyti miego režimą gali ir tam tikros ligos ar sveikatos būklės, pavyzdžiui, nerimas, depresija, obstrukcinė miego apnėja ar lėtinis skausmas.

Liūdni padariniai

Miegas susideda iš maždaug po 90 min. trunkančių ciklų, kurių kiekvieną sudaro keturios fazės: trys iš jų yra NREM (negreitų akių judesių), o ketvirta – REM (greitų akių judesių) miegas.

„NREM fazės metu panyrame į gilų miegą, o organizme vyksta atsipalaidavimo ir gijimo procesai, sustiprinama imuninė sistema. REM miego metu stimuliuojamas mūsų gebėjimas įsiminti, mokytis ir veikiama nuotaika“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Vos užmigus, NREM fazės trunka ilgiau, tačiau kiekviename cikle trumpėja šioms fazėms skirtas laikas ir ilgėja REM miego fazė. Dėl šios priežasties, esant miego trūkumui, labiausiai nukenčia žmogaus atmintis, koncentracija ir gebėjimas mokytis. Be to, kuo ilgiau trunka miego deficitas, tuo labiau didėja demencijos rizika.

„Jei nuolat trūksta miego, suprastėja mūsų reakcija, gebėjimas įvertinti situaciją ir priimti sprendimus. Tuomet žmonės yra linkę koncentruotis į galutinį rezultatą, neatsižvelgdami į įvykių seką, o tai lemia padidėjusią klaidų ir nelaimingų atsitikimų rizika“, – atkreipia dėmesį I. Giedraitienė.

Patiriant nuolatinį miego deficitą, padidėja tikimybė priaugti svorio, susirgti cukriniu diabetu, depresija, bipoliniu sutrikimu ir širdies ligomis. Be to, dėl ilgalaikio miego trūkumo susilpnėja imunitetas, žmonės tampa imlesni infekcinėms ir onkologinėms ligoms.

Jei nepavyko išsimiegoti

Ne paslaptis, kad gyvenant itin greitu gyvenimo tempu kartais nepavyksta išvengti naktų, kai poilsis būna nekokybiškas arba miego trukmė nepakankama. Kaip tokiais atvejais padėti savo organizmui?

„Jei kūnas pakankamai nepailsėjo, svarbu gerti kuo daugiau vandens ir nepamiršti pavalgyti. Tokiais atvejais reikėtų atsispirti pagundai valgyti saldžiai – naudingiau rinktis pilnavertį subalansuotą maistą. Taip pat grynas oras visada suteikia jėgų, todėl esant progai reikėtų išeiti pasivaikščioti, o jei tokios galimybės nėra, bent plačiai atverti langą ir išvėdinti patalpas, kuriose esate“, – sako I. Giedraitienė.

Jei dienos metu labai norisi miego, jėgas padeda atgauti trumpas pietų miegas, galima išgerti puodelį kavos. Taip pat svarbu perskirstyti dienos darbus, sudėtingesnius atidedant kitai dienai.

„Verta atkreipti dėmesį, kad jei organizmui būtina miegoti septynias valandas, o miegate trumpiau, atsiranda miego trūkumas. Tai būtina kuo greičiau kompensuoti kitomis naktimis miegant pakankamai ir šiek tiek ilgiau. Tačiau viena valanda papildomo miego kitą naktį nevisai tas pats, kaip prarasta valanda, – mokslinių tyrimų duomenimis, prireikia apie keturių dienų, kol atsistato vienos valandos miego trūkumas“, – pasakoja šeimos gydytoja ir priduria, kad ilgalaikio miego trūkumo kompensuoti, deja, neįmanoma.

Svarbu kasdien, net ir savaitgaliais, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku. Jei esate įpratę eiti miegoti vėlai, kas kelias dienas paankstinkite miego laiką bent penkiolika minučių.

Kada ieškoti pagalbos?

Šeimos gydytoja pabrėžia: jei nepavyksta kokybiškai pailsėti nakties metu, nesvarbu, kiek laiko trunka miego sutrikimas, drąsiai reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o esant poreikiui, atlikti ir papildomų tyrimų.

„Norint nustatyti miegą trikdančias priežastis, jūsų gydytojas gali nukreipti atlikti videopolisomnografijos tyrimą, kurio metu žmogui prijungiami specialūs davikliai, fiksuojantys miego gylį, matuojantys deguonies kiekį, o asmuo yra filmuojamas. Atlikti šį tyrimą gali skirti gydytojas neurologas ar pulmonologas“, – teigia I. Giedraitienė.

Žinoma, norint pagerinti poilsio kokybę, svarbu nepamiršti laikytis tam tikrų taisyklių. Pirmiausia reikėtų nusistatyti miego rutiną ir suplanuoti laiką miegui.

„Svarbu kasdien, net ir savaitgaliais, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku. Jei esate įpratę eiti miegoti vėlai, kas kelias dienas paankstinkite miego laiką bent penkiolika minučių. Tiems, kurie mėgsta pietų miegą, svarbu prisiminti, kad jis neturėtų trukti ilgiau nei 20 minučių, kad nesutrikdytų cirkadinio ritmo“, – pataria šeimos gydytoja.

Pusvalandį prieš miegą reikėtų nebesinaudoti elektros prietaisais, išvėdinti kambarį, užtemdyti langus ir eiti miegoti išjungus šviesas. Kad poilsis būtų kokybiškesnis, vertėtų išsirinkti patogų čiužinį ir pagalvę. Taip pat naudingas reguliarus fizinis aktyvumas, tačiau sunkias treniruotes derėtų perkelti į pirmą dienos pusę. Verta sumažinti suvartojamo kofeino ir alkoholio kiekį, o vakarais valgyti tik lengvai virškinamą maistą.

Tais atvejais, kai nepavyksta užmigti, galima išgerti melatonino arba atsikelti iš lovos ir kurį laiką užsiimti ramia veikla. Geriau išsimiegoti gali padėti ir malonaus ritualo prieš einant ilsėtis susikūrimas, pavyzdžiui, atpalaiduojanti meditacija, šilta vonia ar dušas.

Plačiau apie tai papasakojo Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

– Prie ko čia STT? Ar tai reiškia, kad prokurorai tiesiog nepasitiki policijos tyrėjais?

– Sunku pasakyti. Geriausiai atsakyti galėtų pati Generalinė prokuratūra. Man tai šiek tiek kelia abejonių. Mes esame su jumis diskutavę prieš kurį laiką, paskiriant STT vadovu buvusį policijos generalinį komisarą. Diskutavome, ar tikrai galime tikėtis teisėsaugos objektyvumo, kai visose svarbiose teisėsaugos institucijose vadovauja su policija susiję asmenys. Greičiausiai Generalinė prokuratūra siekia, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai. Man asmeniškai nekelia abejonių šaunamo ginklo panaudojimas. Reikia ir visuomenei parodyti, kad nekiltų abejonių, kad policininkai dangsto savus. Yra toks pasakymas, kad varnas varnui nekerta akies. Ko gero, taip pat siekiama išsiaiškinti viešojoje erdvėje pasirodžiusias abejones dėl tinkamo policijos pareigūnų pareigų atlikimo. Žmonėms kyla daug abejonių, ar buvo tinkamai sureaguota.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai kaip nors komplikuoja ginklą panaudojusio pareigūno situaciją?

– Ne paslaptis, kad sistema nėra labai tobulai veikianti. Ne paslaptis, kad policijos pareigūnai labai retai ir labai išskirtiniais atvejais panaudoja ginklą. Sistema nėra labai dėkinga. Šaunamo ginklo panaudojimas ir po to teisės aktų pritaikymas bei vertinimas turi rizikų. Kiek teisininkų, tiek nuomonių. Gali pasižiūrėti vienaip į situaciją – ar buvo laikomasi visų būtinųjų priemonių, įspėjimų. Kitas dalykas bus prokuratūra ir teismai – koks bus jų vertinimas. Menkiausia klaida ir neatitikimas šioje situacijoje gali turėti pasekmes. Pradėtas ikiteisminis tyrimas jau šiandien kelia labai daug įtampų policijos pareigūnams. Policijos bendruomenėje yra abejonių, kodėl tyrimas pradėtas dėl nužudymo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Juk patikrinti įvykio aplinkybes, ar ginklas buvo panaudotas tinkamai, galima nebūtinai pradedant pagal pačius sunkiausius Baudžiamojo kodekso straipsnius. Natūralu, kad policijos pareigūnas tinkamai atlikęs savo pareigą, dar turi praeiti psichologinę mėsmalę, kai jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai bus patrauktas įtariamuoju. Menkiausias neatitikimas, žodžių žaismas gali lemti tai, kad ta byla bus perduota nagrinėti teismui.

– Panaudoti šaunamąjį ginklą yra kraštutinė priemonė. Jei būtų išsiaiškinta, kad pareigūnas netinkamai kažkaip panaudojo tą ginklą, kiti policijos pareigūnai iš viso nebenorės liestis prie ginklo, net ir ypatingai pavojingose situacijose.

– Ši tendencija pastebima jau ir dabar. Kaip ir minėjau, pareigūnai turi praeiti viską, kas numatyta teisės aktuose ir net daugiau, kad atsakytume visuomenei į klausimus. Šiandien tai yra tokia dvejopa problema. Tai yra visuomenės vertinimas. Kai nesulaukiame policijos pareigūnų arba matome juos mindžiojančius vietoje ir bijančius imtis kažkokių net įstatyme užtikrintų priemonių, matome, kad pareigūnai bijo prisiimti atsakomybę, trūksta drąsos.

Tačiau, jei specialios priemonės panaudojamos, turime labai didelį kitos visuomenės dalies vertinimą, kad buvo galima tvarkytis kitaip. Pareigūnai patiria labai didelį stresą iš visų pusių. Jų ginklo panaudojimas jau yra stresas, o dar visuomenės vertinimas ir baudžiamasis persekiojimas yra tik papildoma įtampa. Net, jei teisės aktuose leidžiama panaudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnai dabar vengia jį panaudoti. Kaip ir minėjau, dirbantis už tūkstantį eurų gali tapti įtariamuoju ir neturėti lėšų pasisamdyti advokatą.

– Panašu, kad moters nušovimu pasibaigęs įvykis vis labiau atskleidžia ir kitą tiesą, kad pareigūnai tiesiog nespėja reaguoti. Kaip yra iš tikrųjų dėl policijos pareigūnų reagavimo greičio? Ar tikrai jie spėja visur nuvykti?

Pareigūnai patiria labai didelį stresą iš visų pusių. Jų ginklo panaudojimas jau yra stresas, o dar visuomenės vertinimas ir baudžiamasis persekiojimas yra tik papildoma įtampa.

– Faktas, kad nespėja. Šiuo metu diskutuojama apie tai labai daug viešojoje erdvėje. Profesinė sąjunga apie tai labai aiškiai įspėjo ir policijos vadovybę, kai buvo startuojama su paskutine reagavimo padalinių reforma. Perspėjome, kad tokie atvejai dažnės. Patys policijos pareigūnai labai aiškiai įvardija šią problemą, ypač Vilniuje. Pareigūnų trūkumas sostinėje pats ženkliausias, imant visas kitas apskritis Lietuvoje. Patys pareigūnai tiek viešai, tiek privačiai sako, kad policijos pajėgumų trūksta.

– Kas mūsų laukia, jei taip bus ir toliau?

– Jei realiai nesikeis policijos vadovybės požiūris į pačius pareigūnus, jei ir valdžios požiūris išliks į policijos tarnybos finansavimą, tai mes matysime drastiškai mažėjantį statutinių pareigūnų skaičių. Susidursime dar ne su tokiomis situacijomis. Negalima daryti reformų neatsakingai. Turi vykti diskusija ir dialogas.

Tampa sunku susikaupti

„Esant psichikos sveikatos sutrikimams, miegas sutrinka ypatingai dažnai. Įprastai tai būna miego trukmės ir jo kokybės sutrikimai. Taip pat gali įvykti įvairių neįprastų įvykių miego metu, pavyzdžiui – vaikščiojimas per miegus, naktiniai košmarai ir siaubai“, – pastebi J. Montvidas.

Miego sutrikimai retai būna izoliuoti nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų simptomų. Dažnai jie būna tik vienas iš psichikos ar kitokio sutrikimo simptomų. „Miego sutrikimai – simptomas, kurį vieną iš pirmųjų pastebi patys pacientai. Pirmiausia tampa sunkiau užmigti, pasikeičia bendra miego trukmė arba gylis. Jei šie simptomai vargina ilgą laiką, tampa sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, galima galvoti apie miego sutrikimą“, – pabrėžia gydytojas psichiatras.

Jis priduria, kad nemigą diagnozuoti galima tik tada, jei miego sutrikimai pasireiškia mažiausiai tris kartus per savaitę ne trumpiau kaip vieną mėnesį. Taip pat tada, jei dieną ir naktį apie nemigą yra daug galvojama, perdėtai rūpinamasi dėl jos padarinių, miego kokybė suprastėja, o miego trukmė sukelia ryškų distresą ir sutrikdo socialinę ir darbinę veiklą.

Jonas Montvidas / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbios mintys

Pajutus pirmuosius miego sutrikimo simptomus gydytojai ragina pirmiausia peržiūrėti miego higienos įpročius. Miego sutrikimas dažniausiai lydi kitus psichikos sutrikimus, kurių pradžia siejama su reikšmingais stresiniais įvykiais, todėl vertėtų apsvarstyti, ar pastaruoju metu gyvenime neįvyko kas nors, kas galėtų sukelti įtampą, stresą, pyktį, pavydą ar kitas stiprias nemalonias emocijas.

„Miegas, panašiai kaip fizinis skausmas, mums signalizuoja, kad gali būti kažkas negerai, kas sukelia stiprias emocijas. Todėl raginčiau atkreipti dėmesį, apie ką galvojama naktį, kokios mintys aplanko po to, kai pasakoma „negaliu užmigti“. Dažnai tame slypi daug informacijos apie veiksmus, kurių galima imtis gerinant miegą“, – aiškina J. Montvidas.

Gydytojas ragina pirmiausia atkreipti dėmesį į galimas psichologines nemigos priežastis, išmėginti kognityvinę elgesio arba kitokią psichoterapiją miego sutrikimams gydyti ir tik vėliau griebtis slopinančių ir migdomųjų medikamentų. „Nors šie medikamentai sukelia greitą, momentinį užmigimą ir atrodo kaip išsigelbėjimas, tačiau tai yra rimtos ir stiprios cheminės medžiagos, galinčios sukelti priklausomybę. Ne veltui jie įtraukti į narkotinių medikamentų sąrašus. Kartais patirti nemigą, ypač išgyvenant labai stiprų stresą, yra suprantamas reiškinys, kurio skubėti slopinti medikamentais nereikėtų, o pradėjus juos vartoti, reikėtų griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų“, – teigia jis.

Kitoks nei įprastai

Psichikos sveikatos sutrikimai – būsena, kai kliniškai reikšmingai sutrinka asmens kognityvinės funkcijos, emocinė būsena ar elgesys. Tai apriboja asmens kasdienį socialinį, darbinį funkcionavimą, įprastą asmeninį gyvenimą. Pagal tai, kiek stipriai šie sutrikimai sutrikdo kasdienį funkcionavimą, kai kuriuos sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją, galima skirstyti į lengvus ir sunkius.

Kartais patirti nemigą, ypač išgyvenant labai stiprų stresą, yra suprantamas reiškinys, kurio skubėti slopinti medikamentais nereikėtų.

Pastebima, kad ne tik miego kokybės suprastėjimas gali išduoti apie šiuos sutrikimus. Pirmieji psichikos sveikatos sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs. „Dažnai pradžią išskirti padeda palyginimas su konkretaus žmogaus įprastu funkcionavimu, elgesiu iki psichikos sutrikimo pasireiškimo“, – pažymi J. Montvidas.

Gydytojai ragina: jei pastebėjote savo ar artimųjų elgesio pokyčius (atsirado apatija arba dirglumas, pakito apetitas, pradėjo varginti įkyrios mintys apie ateitį, atsirado prislėgtumo jausmas, nebedomina anksčiau dominusi veikla, atsirado fizinių nusiskundimų, pavyzdžiui, pilvo, galvos skausmai, galūnių tirpimas, kurių priežasties neranda kitų specializacijų gydytojai), nedelsdami kreipkitės į gydytojus psichiatrus. Jie parinks tinkamiausią gydymą ir padės, net ir turint psichikos sveikatos sutrikimą, gyventi visavertį gyvenimą.