Kai taip būna parą, kitą, trečią – tarsi nieko tokio, bet kai tęsiasi savaitėmis ar net mėnesiais, tada kai kam ima blaustis akys ir emocijos, lėtėja judesiai. Energijos lygis kaip nusėdusiame telefone – 1 proc. O veikti reikia ir labai energingai, nes juk prieššventinis laikotarpis.
Įsikrauk, žmogau, ir pirmyn. Gal rytoj? Tačiau kitoks rytojus neskuba išaušti. Tada savikritika tampa sportu. Viskas pasidaro labai negerai. Nuotaika – kaip nesibaigiantis lapkričio pirmadienis.
Kita vertus, nieko naujo – tiesiog sezoninis liūdesys, kai net šaukštai stalčiuje atrodo liūdni ir apsileidę, o visada gerai nuteikiantis kavos aparatas – demonstratyviai atsiribojęs.
Taip jau yra: žiema Lietuvoje – rimtas kantrybės testas.
Tokiais laikotarpiais tampa labai aišku, kad švenčių misija – kilstelėti dvasią. Ir tai įgyvendinama. Pasirodo, net traktoriais galima arti tamsą ir žiemą atgaivinti žydinčias pievas. Kaip tai daryti, šiais metais parodė Raseinių krašto ūkininkai, Kalėdų dvasią į miestą ir seniūnijas gabenantys ne rogėmis, bet įspūdingai iliuminuotu traktorių kortežu. Šventiškai papuoštais traktoriais ūkininkai džiugina bendruomenes, lanko seniūnijas, kur įžiebiamos Kalėdų eglutės, o iki didžiųjų švenčių planuoja aplankyti ir visus rajono darželius.
Smagu, kai tyloje pasigirsta tamsą ariančių traktorių riaumojimas. Šviesa paspaudžia vidinį mygtuką, kuris reiškia: viskas bus gerai. Daugiau šviesos. Nesvarbu, kokia dabar jos kaina elektros biržoje. Kaip sakoma, atsibusk, čempione. Šventės čia pat.
Naujausi komentarai