Europos centrinis bankas pristatė ilgai lauktą skatinamųjų priemonių paketą | kl.lt

EUROPOS CENTRINIS BANKAS PRISTATĖ ILGAI LAUKTĄ SKATINAMŲJŲ PRIEMONIŲ PAKETĄ

Europos centrinio banko (ECB) valdytojai įveikė nuomonių skirtumus ir patvirtino pinigines priemones, kuriomis norima remti euro zonos ekonomiką besitvarkant su išoriniais padariniais.

Frankfurte vykusiame susitikime sutarta dėl bazinės palūkanų normos mažinimo, naujų grynųjų vyriausybių ir bendrovių skolų pirkimų ir dėl paramos sunkiai besiverčiantiems bankams.

Šie žingsniai reiškia, kad ECB prezidentas Mario Draghis, kuris savo postą spalio 31-ąją perleis Christine Lagarde, nustatė naujosios vadovės ateinančių pirmųjų mėnesių darbo toną.

„Galutinis pasirodymas prasidėjo stipriai. ECB ką tik pranešė apie naują didelį politikos paketą euro zonos ekonomikos atgaivinimui ir infliacijos atstatymui“, – sakė „ING“ bankų ir finansų paslaugų bendrovės analitikas Carstenas Brzeskis.

Į detales žiūrint išsamiau, ECB bankinių indėlių palūkanų norma kris iki -0,5 proc. nuo buvusių -0,4 proc. Tokia norma reiškia, kad pinigų skolintojai moka centriniam bankui už pinigų saugojimą. ECB nepakeitė kitų dviejų bendrųjų normų, tačiau pranešama, kad visos trys normos liks tokios pat arba mažės, kol „infliacijos prognozės nesutaps“ ir pasieks 2 proc. tikslą.

Didžiausias klausimas prieš ketvirtadienį buvo toks – ar centrinis bankas vėl pradės „kiekybinio palengvinimo“ grynuosius obligacijų pirkimus, kurių bendra suma 2015-2018-aisiais metais siekė 2,6 trln. eurų. Nepaisant valdančiosios tarybos narių viešo pasipriešinimo, „kiekybinis palengvinimas“ bus pradedamas nuo lapkričio 1-osios, 20 mlrd. eurų per mėnesį tempu tokiam laikotarpiui, „kokiam reikės“, kad būtų paskatinta infliacija.

„Pagrindinis aspektas yra tas, kad šis „kiekybinio palengvinimo“ įsipareigojimas yra neterminuotas“, – sakė „Capital Economics“ vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas.

Šalia palūkanų normų ir obligacijų pirkimo politikos kūrėjai taip pat patvirtino pakopų sistemą, su kuria kai kuriems bankų indėliams nebus taikomos griežtos palūkanų normos. Negatyvios palūkanų normos per metus skolintojams kainuoja 7 mlrd. eurų. ECB taip pat patvirtino paskutinį pigių paskolų bankams etapą, vyksiantį nuo rugsėjo 19-osios ir siūlysiantį palankesnes sąlygas skolinantiems pinigus realiajai ekonomikai.

A. Kenninghamas sakė, kad jis „lieka skeptiškas, kad šie veiksmai padės euro zonos ekonomikai ir bus pasiektas infliacijos 2 procentų tikslas“. Šiuo rugsėjo paketu bus bandoma apsaugoti euro zoną nuo prekybos karų pasekmių, silpnėjančių besivystančių rinkų bei artėjančio „Brexito“ be susitarimo.

Tačiau ECB pastangos apsaugoti ekonomiką gali pritraukti problemų iš Vašingtono. „ECB sprendimą pinigų politikos skatinimui JAV prezidentas gali matyti kaip anti-konkurencinį elgesį“, – prieš susitikimą įspėjo bendrovės „Nomura“ analitikė Chiara Zangarelli. „D. Trumpo administracija gali iš naujo sutelkti dėmesį į automatiškai taikomus muitų mokesčius".

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

David Graeber

Apie ką straipsnis ? Jis skirtas visiškiems runkeliams ? Sakykit tiesiai - kiek orinių eurų ECB kasmėnesį išleis į rinką - 80 mlrd. kaip iki šiol ar visą 100 ? Nes be jų ES ekonomika užsilenktu per dvi savaites. Nebūtu iš ko biudžetininkams algų mokėti. Nebūtu iš ko obligacijų atgal išsipirkti. Įvyktu gražus "klestinčios" Europos krachas.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS