RYGOJE VIEŠINTIS UKRAINOS PREZIDENTAS DĖKOJA LATVIJAI UŽ PARAMĄ

Ukraina gina savo teises, mokėdama už tai didžiulę kainą, todėl džiugu, kad Latvija šiuo sunku etapu palaiko Kijevą, trečiadienį pareiškė Rygoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su Latvijos vadovu Egilu Levitu.

V. Zelenskis pažymėjo, kad jam jam labai malonu būti svetingoje latvių žemėje, o šis jo vizitas atvers naują „mūsų draugiškų tautų ir valstybių“ santykių puslapį.   

Ukrainos vadovas sakė, kad Latvija yra viena artimiausių Ukrainos kaimynių, puikiai suprantanti problemas, su kuriomis susiduria Kijevas. 

„Dėkoju už solidarumą ir paramą Ukrainos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui, taip pat už praktinę pagalbą“, – sakė V. Zelenskis.

Anot prezidento, Ukraina, kaip Latvija ir kitos Baltijos šalys, įgijo skaudžios patirties kovodama už savo laisvę.

„Šiandien Ukraina gina savo teises į europinę ateitį ir moka už tai didžiulę, baisią kainą“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, jog džiaugiasi, kad Latvija šiame procese palaiko Ukrainą. 

Ukrainos vadovas pranešė, kad per pokalbį su E. Levitu aptarė tolesnį bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijoje ir platformose koordinavimą. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai labai svarbi Latvijos teikiama humanitarinė pagalba.  

V. Zelenskis taip pat išreiškė pasitenkinimą dėl Latvijos paramos reformoms Ukrainoje, paragino aktyviau plėtoti verslo ryšius ir investuoti į Ukrainos ekonomiką. 

Septynių dienų paliaubos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pažymėjo, kad tam tikruose karo krečiamo Donbaso rajonuose jau dvi dienas laikomasi paliaubų, bet pabrėžė, kad pajėgas iš ten bus galima išvesti tik po nustatyto septynių dienų laikotarpio.

„Septynių dienų tylos laikotarpis – Ukrainai ir visiems Trišalės grupės Minske dalyviams nėra naujiena. Todėl lauksime septynių dienų tylos“, – Rygoje pareiškė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egilu Levitu.

„Mums svarbi yra ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) nuomonė – ji turi patvirtinti, kad apšaudymų tikrai nebuvo septynias dienas“, – paaiškino ukrainiečių lyderis.

„Šiandien žinau, kad tyla trunka jau dvi dienas. Tikėsime, lauksime, kad tylu bus septynias dienas, tuomet galėsime kalbėti apie [pajėgų] atitraukimą“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis patikslino, kad paliaubų laikomasi tik tuose rajonuose, iš kur planuojama išvesti pajėgas.

„Vakar mums ir jums buvo siaubinga tragedija – du žuvusieji. Kalbėjau būtent apie atitraukimo ruožus: Zolotojuje ir Petrovske nešaudoma jau dvi dienas. O vakar, deja, netekome žmonių, įskaitant vieną moterį, labai gaila“, – kalbėjo prezidentas.

Anksčiau trečiadienį Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad ginkluotos grupuotės nuo paros pradžios jau devynis kartus pažeidė paliaubas. Ukrainiečių pajėgos trečiadienį dar nepatyrė nuostolių.

„Steinmeierio formulė“

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad vienintelis būdas įgyvendinti karo draskomoje Rytų Ukrainoje taikos planą būtų kitais metais priimti naują įstatymą dėl Donbaso ypatingojo statuso.

Anot jo, konflikto šalys iš pradžių turėtų paskelbti visavertes paliaubas, atitraukti savo pajėgas, apsikeisti belaisviais, o visos vadinamojo Normandijos formato valstybės – Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija – turėtų pademonstruoti pasirengimą užbaigti karą.

„Kaip jau kelis kartus sakiau ir pasakysiu vėl, „Steinmeierio formulė“ reglamentuoja tik Donbaso ypatingojo statuso įstatymą. Primenu, kad šis įstatymas galioja iki šių metų gruodžio 31 dienos, o paskui nebegalios“, – Rygoje kalbėjo V. Zelenskis.

Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad iki galimų vietos rinkimų Donecke ir Luhanske šioms sritims būtų laikinai taikomas ypatingasis statusas.

Tuo atveju, jei po rinkimų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

„Steinmeierio formulė“ bus įtraukta jį naują ypatingojo statuso įstatymą, jei susitiksime Normandijos formatu, jei keturios šalys sutars, kaip toliau reguliuoti procesą, ir jeigu visos šalys, įskaitant Rusiją, parodys valią užbaigti šią siaubingą tragediją ir karą“, – Rygoje per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egilu Levitu sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, jog galimybę suteikti ypatingąjį statusą Donbasui turėtų aptarti Ukrainos parlamentas, bet pabrėžė, kad apie tai dar per anksti kalbėti.

„Žinote, kokie turi būti pirmieji žingsniai: paliaubos ir apsikeitimas belaisviais“, – nurodė prezidentas.

Pasak jo, paskui būtina išvesti karius iš trijų Donbaso rajonų.

„Tik tuomet galima bus žengti tolesnius žingsnius; esame pasiruošę juos aptarti“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pareiškė nežinąs, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų pasinaudoti įstrigusiu pajėgų išvedimo iš Rytų Ukrainos procesu kaip pretekstu planuojamam Normandijos formato viršūnių susitikimui atidėti.

„Tiesą sakant, nežinau, ką galėtų padaryti Rusijos prezidentas. Manau, kad ne tik Ukraina nori, kad pagaliau įsivyrautų taika ir kad nebežūtų mūsų žmonės, ukrainiečiai. Manau, kad kiekviena šalis turi siekti šio noro – būtent to ir tikiuosi“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Latvijos prezidentas: iš Ukrainos laukiame įrodymų

Latvijos prezidentas Egilas Levitas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, jog iš Ukrainos laukiama įrodymų, jog Latvijos valstybės naudai teismo konfiskuoti 29 mln. eurų iš sąskaitos komerciniame banke „Regionala investiciju banka“ (RIB) priklausė nušalintojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus aplinkos asmeniui.

„Sutarta, kad Ukraina pateiks reikiamus įrodymus. Manau, kad šis klausimas bus išspręstas“, – sakė Latvijos prezidentas.

E. Levitas pridūrė, teismas sprendimą dėl šių pinigų priimė, tačiau su šia byla susijęs baudžiamasis procesas nebaigtas.

V. Zelenskis savo ruožtu sakė, jog ši tema buvo viena pagrindinių jo susitikime su Latvijos prezidentu.

„Esame nusiteikę aktyviam bendradarbiavimui dėl šio turto grąžinimo“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis pabrėžė, jog būtina tęsti paieškas ir kitų Ukrainai priklausančių aktyvų, kurie galėjo neteisėtai atsirasti Latvijoje.

Kaip jau buvo skelbta, Rygos apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija šią savaitę pripažino, jog 29 mln. eurų, kurie areštuoti RIB užsienio kliento sąskaitoje, yra įgyti neteisėtais būdais ir nurodė šiuos pinigus pervesti į Latvijos iždą.

Tuo tarpu į šiuos pinigus pretenduojančios Ukrainos Generalinė prokuratūra tikina, jog jie 2015 metų pradžioje buvo areštuoti pagal jos teisinės pagalbos prašymą, yra susiję su buvusių Ukrainos pareigūnų nusikalstama veikla, todėl turėtų atitekti Ukrainai.

Latvijos generalinė prokuratūra skelbė, jog ši baudžiamoji byla buvo inicijuota 2016 metų spalį, įtarus didelės apimties neteisėtai įgytų lėšų legalizavimą per RIB kelių nerezidentų sąskaitas, ir yra tęsiamas dar vienas su ja susijęs ikiteisminis baudžiamasis tyrimas.