Intensyvėja spėlionės dėl Nobelio premijų | kl.lt

INTENSYVĖJA SPĖLIONĖS DĖL NOBELIO PREMIJŲ

Ekspertai kalba atsargiai, bet lažybininkai nedvejodami mini paauglę, klimato aktyvistę Gretą Thunberg (Gretą Tunberg) tarp pretendentų gauti Nobelio taikos premiją, kuri bus paskirtą kitą savaitę.

Susidomėjimą šiemetinėmis Nobelio premijomis didina ir tai, kad turi būti paskelbti du literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.

Lažybų bendrovės, įskaitant „Ladbrokes“, sako, kad 16-metė G. Thunberg, pradėjusi mokyklos streiką, kuris milijonus paskatino prisidėti prie jos judėjimo „Penktadieniai už ateitį“, turi daugiausiai šansų gauti Nobelio taikos premiją.

Tačiau bet kokios prognozės yra labai netvirtos, nes Nobelio komiteto svarstomų kandidatų pavardžių sąrašas neskelbiamas, o ekspertai vis dar nesutaria, ar tarp klimato ir smurtinių konfliktų egzistuoja tiesioginis ryšys.

Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 11-ąją Osle, o dieną prieš tai Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos akademija Stokholme paskelbs savo laureatus.

Akademija labai stengiasi susigrąžinti gerą vardą po skandalo, iškėlusio į viešumą jos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą.

Ilgą laiką švedų kultūros nešėjais laikyti Švedijos akademijos nariai svaidėsi kandžiomis pastabomis žiniasklaidoje, septyni iš 18 narių atsistatydino. Pirmą kartą per 70 metų 2018-aisiais premijos laureato paskelbimas buvo atidėtas, nes institucijai pritrūko kvorumo svarbiems sprendimams priimti.

Šiemet bus paskelbti 2018 metų ir 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatai, ir kiekvienas iš jų gaus po aukso medalį ir 9 mln. kronų (830 tūkst. eurų).

Taip bus, jei „laimėtojas ar laimėtojai neatsisakys jos“ dėl įsitikinimo, kad ši premija buvo suteršta, perspėjo švedų dienraščio „Svenska Dagbladet“ literatūros kritikė Madelaine Levy (Madelainė Leviu).

Kiekvienais metais nuo 1901-ųjų, kai buvo įteikta pirmoji premija, literatūros sluoksniuose intensyviai spėliojama, kas bus laureatas, bet šios spėlionės dažnai labiau atspindi savus norus, o ne realias įžvalgas dėl Akademijos preferencijų.

Šiemet tarp galimų pretendentų minimi lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), albanas Ismailas Kadare (Ismailas Kadarė), amerikietė Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs) ir japonas Haruki Murakami (Harukis Murakamis).

Švedijos akademija šiemet tikriausiai stengsis išvengti kontroversijų, todėl manoma, kad jos pasirinkimai bus konservatyvūs. Taip pat tikimasi, kad tarp laureatų bus mažiausiai viena moteris.

Netradicinis Akademijos sprendimas 2016 metais pagerbti JAV dainininką ir dainų kūrėją Bobą Dylaną (Bobą Dilaną) papiktino tradicionalistus.

2017 metų premija japonų kilmės britų rašytojui, „Dienos likučių“ (The Remains of the Day) autoriui Kazuo Ishiguro (Kadzuo Išigurui) buvo laikoma konsensusu siekiant užglaistyti kontroversiją.

Prancūzų weinsteinas

Švedijos akademijos suirutė prasidėjo 2017 metų lapkritį, kai 18 moterų žiniasklaidoje apkaltino su Akademija glaudžiai susijusį kultūros veikėją lytine prievarta, žaginimu ir priekabiavimu.

Pasaulyje neseniai buvo kilęs judėjimas „#MeToo“, kurį išprovokavo įtarimai JAV kino magnatui Harvey Weinsteinui (Harviui Veinsteinui).

Švedijos reikalas, kaip paaiškėjo, buvo susijęs su prancūzu Jeanu-Claude'u Arnault (Žanu Klodu Arno), Akademijos narės Katarinos Frostenson sutuoktiniu.

Įtarimai J.-C. Arnault suskaldė šią gerbiamą instituciją, nes nariai nesutarė, kaip spręsti ryšius su juo. Kilo įnirtinga kova dėl valdžios.

Akademijos globėjas, karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) žengė itin retą žingsnį ir įsikišo, kad pakeistų statutą ir iki gyvos galvos skiriami Akademijos nariai galėtų atsistatydinti.

Vėliau J.-C. Arnault buvo nuteistas už išžaginimą ir dabar atlieka pustrečių metų įkalinimo bausmę. Jo žmona iš Akademijos pasitraukė.

Paskyrusi naujų narių Švedijos akademija pažadėjo, kad bus daugiau skaidrumo.

Taikos premija Gretai?

Pernai Nobelio taikos premija atiteko dviem kovotojams su lytiniu smurtu: Kongo medikui Denisui Mukwege (Denisui Mukvegei) ir buvusiai džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ belaisvei, jazidų aktyvistei Nadiai Murad.

Šiemet lažybininkų favoritė yra G. Thunberg, neseniai laimėjusi garbingiausią tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimą.

2018 metų rugpjūtį viena prie Švedijos parlamento pradėjusi „Mokyklos streiką už klimatą“, 16-metė vėliau mobilizavo milijonus jaunuolių.

„Tai, ką ji padarė per praėjusius metus, nepaprasta“, – sakė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) direktorius Danas Smithas (Danas Smitas).

„Klimato kaita yra klausimas, labai susijęs su saugumu ir taika“, – pridūrė jis.

Tačiau jo kolega Oslo taikos tyrimų institute Henrikas Urdalas sakė nemanantis, kad laimės G. Thunberg.

„Itin mažai tikėtina“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį į jos jauną amžių bei faktą, kad sąsaja tarp klimato kaitos ir ginkluotų konfliktų tebėra neįrodyta.

Tarp galimų laureatų taip pat minimi Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas), susitaikęs su prieše Eritrėja, ir tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Reporteriai be sienų“ (RSF) ar tarptautinis Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

Norvegijos Nobelio komitetas šiemet gavo 301 nominaciją, bet, kaip ir visada, jokių pavardžių neskelbia.

Nobelio premijų sezonas prasidės pirmadienį, kai bus paskirta medicinos premija. Vėliau bus paskelbti fizikos ir chemijos premijų laureatai, o paskutinė, ekonomikos premija bus paskirta spalio 14 dieną.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

...

Nuo kada psichinius premijuoja?.. :s

atgimsta

chunveibinų kultas ............. greit visus ''aktyvius'' moksleiviukus neribotom atostogom paleis demonstracijoms ruoštis

Degutas

Siuskit jus ja namo, pamoku ruosti. Kas ja finansuoja, arabai?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS