Italijos partijų lyderiams sunkiai sekasi tartis dėl kito šalies prezidento | kl.lt

ITALIJOS PARTIJŲ LYDERIAMS SUNKIAI SEKASI TARTIS DĖL KITO ŠALIES PREZIDENTO

Italijos prezidentą renkantys ir dėl kandidato dar nesutarę šalies politiniai lyderiai antradienį vėl būriavosi parlamente, tačiau panašu, kad antroji rinkimų diena bus tokia pat nesėkminga kaip ir pirmoji.

Per pirmus tris ratus naujajam valstybės vadovui išrinkti reikalinga dviejų trečdalių kandidatūrą palaikančių balsų dauguma, bet nuo ketvirtojo rinkimų rato, kuris vyks ketvirtadienį, tam užteks paprastos 505 balsų daugumos.

Tačiau net ir toks skaičius balsų gali pasirodyti sunkiai įveikiama užduotis. Viena galimybių, kurias svarsto partijų lyderiai – ar pavyktų rasti pakankamai paramos premjerui Mario Draghi (Marijui Dragiui), kad jis būtų išrinktas prezidentu. Praeityje Italijos prezidentui išrinkti kartais prireikdavo keliolikos rinkimų ratų.

M. Draghi vadovauja Italijos pandeminei nacionalinės vienybės vyriausybei, kurią suformavo kairiosios, dešiniosios, centristinės ir populistinės jėgos. Manoma, kad pagarbą Europoje užsitarnavęs buvęs Europos centrinio banko vadovas norėtų būti išrinktas prezidentu septynerių metų kadencijai. Tačiau neįprastą vienybės koaliciją sudariusių partijų lyderiai susirūpinę, kas galėtų pakeisti M. Draghi, jeigu premjeras persikeltų į prezidentūrą Kvirinalio rūmuose.

Kiti nacionaliniai rinkimai Italijoje turėtų vykti 2023 metų pavasarį, bet daugelis partijų lyderių baiminasi, kad vyriausybės vadovo pakeitimas dabar galėtų išprovokuoti pirmalaikius rinkimus.

Buvęs premjeras 85 metų Silvio Bersluconi (Silvijus Berluskonis), paskutinę minutę atsisakęs savo ambicijų tapti valstybės vadovu, ir jo sąjungininkas Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) iš kraštutinių dešiniųjų antiimigracinės partijos „Lyga“, prieš prezidento rinkimus viešai pasisakė prieš vyriausybės vadovo keitimą.

Tačiau nei centro dešiniųjų blokas, nei centro kairiųjų blokas arba viduje susiskaldęs didžiausią frakciją parlamente turintis Penkių žvaigždučių judėjimas nesutarė dėl kito kandidato, išskyrus M. Draghi.

Italijos prezidento pareigos iš esmės yra simbolinės, tačiau prezidentas gali paleisti parlamentą, atverdamas kelią pirmalaikiams rinkimams, sugrąžinti parlamento priimtą įstatymą pakeitimams arba, prireikus, paskirti, kas turi formuoti naują valdančiąją koaliciją.

S. Berlusconi centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ vienas iš lyderių Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) išreiškė viltį, kad atsiras asmuo, sulauksiantis pakankamos paramos.

„Bus sudarytas sąrašas pavardžių – vyrų ir moterų, institucinių veikėjų, kurie turi Respublikos prezidentui reikalingų savybių“, – antradienį tarp susitikimų žurnalistams sakė A. Tajani.

Italijos parlamentui pirmadienį per pirmąjį balsavimo ratą nepavyko išrinkti naujojo šalies prezidento. Pagrindinėms partijoms nesutarus dėl kandidato, pirmadienį per balsavimą iš beveik tūkstančio parlamentarų, senatorių ir regionų atstovų 672 paliko savo biuletenius tuščius.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Jūs čia rimtai?

Italijos švablervė.Jei šitą parsidavėlį išrinks,tokios, kaip Italijos liks tik pavadinimas.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS