JT: dėl karų, krizių namus paliekančių žmonių skaičius per dešimtmetį išaugo dvigubai | kl.lt

JT: DĖL KARŲ, KRIZIŲ NAMUS PALIEKANČIŲ ŽMONIŲ SKAIČIUS PER DEŠIMTMETĮ IŠAUGO DVIGUBAI

Pernai, nepaisant koronaviruso pandemijos, toliau daugėjo nuo karo ir persekiojimo bėgančių žmonių, o bendras perkeltųjų asmenų skaičius pasaulyje perkopė 82 mln. ir yra dvigubai didesnis, nei buvo prieš dešimtmetį, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Nauja JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ataskaita rodo, kad per praėjusius metus perkeltųjų asmenų skaičius išaugo 3 mln., palyginti su 2019-ųjų rodikliu, kuris jau buvo rekordinis. Remiantis ataskaitos duomenimis, pernai savo namus buvo priversti palikti 1 proc. žmonijos.

Ataskaitoje rašoma, kad bėgančiųjų skaičių toliau didino tokios ilgai trunkančios krizės, kaip konfliktai Sirijoje, Afganistane, Somalyje bei Jemene, taip pat smurto protrūkiai tokiose šalyse, kaip Etiopija ir Mozambikas.

Perkeltųjų asmenų skaičius augo devintus metus iš eilės, nors tikėtasi, kad dėl koronaviruso pandemijos taikomi suvaržymai pristabdys šį augimą.

Per pandemiją „viskas, įskaitant ekonomikas, sustojo, tačiau karai, konfliktai, smurtas, diskriminacija ir persekiojimas – veiksniai, verčiantys tuos žmones bėgti, tęsėsi“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

JT pabėgėlių agentūra nustatė, kad 2020 metų pabaigoje rekordinis skaičius žmonių – 82,4 mln. – gyveno kaip pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ar savo šalių viduje perkelti asmenys. 2011 metais šis skaičius siekė maždaug 40 milijonų.

Beveik pusė – vaikai ir paaugliai

Net 42 proc. visų perkeltųjų asmenų yra mergaitės ir berniukai iki 18 metų.

„Tragedija, kad tiek daug vaikų priversti palikti savo namus, turėtų būti pakankama priežastis dėti daugiau pastangų užkirsti kelią konfliktams bei smurtui ir juos nutraukti“, – sakė F. Grandi.

Praėjusių metų pabaigoje maždaug 26,4 mln. žmonių, tarp jų 5,7 mln. palestiniečių, gyveno kaip pabėgėliai.

Savo šalį taip pat paliko maždaug 3,9 mln. venesueliečių, nelaikomų pabėgėliais, o visame pasaulyje 4,1 mln. žmonių buvo registruoti kaip prieglobsčio prašytojai.

Tiek pabėgėlių, tiek prieglobsčio prašytojų skaičiaus augimas, palyginti su 2019 metais, išliko panašus. Tuo metu savo šalių viduje perkeltų asmenų skaičius išaugo daugiau nei 2 mln. – iki 48 mln., rašoma ataskaitoje.

Tai neturėtų stebinti, turint galvoje, kad veiksniai, paprastai skatinantys žmones palikti savo namus, per pandemiją neišnyko, tačiau faktiškai nebeliko galimybių kirsti sienas.

Pernai mažiausiai 164 valstybės uždarė savo sienas dėl COVID-19. Daugiau nei pusė jų nenumatė taikyti išimčių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams.

„Suintensyvėjus konfliktams ir smurtui, esant padėčiai, kai dėl COVID-19 sudėtinga kirsti sienas, neišvengiamai augo savo šalių viduje perkeltų asmenų skaičius“, – sakė F. Grandi žurnalistams.

„Egoistiškas požiūris“

Remiantis ataskaita, pernai buvo perkelta dar daugiau nei 11 mln. žmonių, šiek tiek daugiau nei 2019 metais – daugiausia vos keliose konfliktų draskomose šalyse bei regionuose.

Tarp jų yra Sirija, kur dėl daugiau nei dešimtmetį trunkančio karo atsirado 13,5 mln. perkeltųjų šalies viduje arba už jos ribų – daugiau nei pusė šalies gyventojų, arba šeštadalis visų tokių asmenų pasaulyje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugiau nei du trečdaliai pasaulio pabėgėlių yra tik iš penkių šalių: Sirijos, Venesuelos, Afganistano, Pietų Sudano ir Mianmaro.

Be to, nemažai perkeltųjų atsirado kilus virtinei naujų krizių, pažymima ataskaitoje, kaip pavyzdį pateikiant smurto apimtą Etiopijos Tigrėjaus regioną, iš kur vien per paskutiniuosius 2020-ųjų mėnesius į kaimyninį Sudaną masiškai pasitraukė daugiau nei 54 tūkst. žmonių.

Šimtai tūkstančių asmenų taip pat pabėgo nuo džihadistų agresijos Mozambiko šiaurėje, o dar šimtai tūkstančių žmonių tapo perkeltaisiais Afrikos neramiame Sachelio regione.

Absoliuti dauguma pasaulio pabėgėlių priimami krizių židinius supančiose teritorijose, dažniausiai skurdesnėse pasaulio vietovėse.

Šiuo metu daugiausiai pasaulyje – apie 3,7 mln. – pabėgėlių yra priėmusi Turkija. Antroje vietoje yra 1,7 mln. perkeltųjų priėmusi Kolumbija; ją seka po 1,4 mln. priėmę Pakistanas ir Uganda, taip pat Vokietija, kur apsistojo 1,2 mln. pabėgėlių.

Nors perkeltųjų poreikiai nuolat auga, pernai atitinkamų sprendimų, regis, sumažėjo.

Per 2020 metus namo sugrįžo tik apie 3,2 mln. šalių viduje perkeltų žmonių ir tik 251 tūkst. pabėgėlių – tai yra atitinkamai 40 proc. ir 21 proc. mažiau nei 2019-aisiais.

Praėjusiais metais trečiosiose šalyse įsikūrė tik 34,5 tūkst. pažeidžiamų pabėgėlių – tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius du dešimtmečius, nurodoma ataskaitoje.

„Sprendimams surasti reikia, kad pasaulio lyderiai ir įtakingi veikėjai pamirštų savo nesutarimus, atsisakytų egoistiško požiūrio į politiką ir vietoje to daugiau dėmesio skirtų konfliktų prevencijai bei sprendimui, taip pat pagarbai žmogaus teisėms“, – pabrėžė F. Grandi.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Anonimas

O krizės ir karai kaip netyčia visada prasideda ten kur gamtinių išteklių yra ir kur pagal jankių dūdelę šokti nesutinkamą... O pabėgėlius užkrauna tokiems jankių dūdelės pūtėjams kaip pvz. LR valdžagyviai...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS