KINIJA UŽSIPUOLĖ JAV DĖL PARAMOS LIETUVAI GINČE DĖL TAIVANO

Kinija ketvirtadienį užsipuolė Jungtines Valstijas dėl jų paramos Lietuvai, įsivėlusiai į konfrontaciją su Pekinu dėl savo ryšių su Taivanu.

Kinų užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) pareiškė, kad Vašingtonas naudojasi Vilniumi, siekdamas „per Taivaną varžyti Kiniją“.

„JAV pusė gina klaidingą Lietuvos žingsnį sukurti „vieną Kiniją, vieną Taivaną“, taip pat mėgina suburti nedidelę kliką, pritariančią Taivano nepriklausomybės jėgoms“, – per eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Wang Wenbinas.

Tokius pareiškimus jis padarė JAV ir Vokietijos diplomatijos vadovams trečiadienį pareiškus, jog Kinijos spaudimas Lietuvai yra nepagrįstas.

Kiniją pastaruoju metu labiausiai pykdo Lietuvos sprendimas šalyje leisti veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai.

Lapkritį atvėrus atstovybę Vilniuje, Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių.

Kinijai pasiūlius Lietuvos ambasadą Pekine pavadinti Reikalų patikėtinio biuru, konsultacijoms į Vilnių atšaukta diplomatinės atstovybės vadovė, laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė.

JAV pusė gina klaidingą Lietuvos žingsnį sukurti „vieną Kiniją, vieną Taivaną“.

Pekinas laiko Taivaną dalimi savo teritorijos ir yra pažadėjęs kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Dėl nuolatinio Pekino spaudimo oficialių Taibėjaus diplomatinių sąjungininkų skaičius yra sumažėjęs iki vos 14, nors sala palaiko tvirtus neformalius santykius su JAV, Vokietija ir dauguma kitų galingųjų valstybių.

Wang Wenbinas taip pat sukritikavo Taivano pažadą steigti 200 mln. JAV dolerių (apie 176,7 mln. eurų) fondą investicijoms į Lietuvą ekonominiams ryšiams plėtoti, šaliai patiriant Kinijos spaudimą.

Kinų URM atstovas šį sprendimą pavadino „dolerine diplomatija“ ir pridūrė, jog „užsienio paramos Taivano nepriklausomybei prašymas gali nuvesti tik į aklavietę“.

Lietuvos Vyriausybė yra nusprendusi steigti prekybos atstovybę Taibėjuje.

Taibėjus tvirtina esąs pasirengęs padėti Lietuvai atkurti prekybos srautus, trikdomus Kinijai neįsileidžiant kai kurių prekių.

„Pekinas yra užblokavęs daugiau kaip 120 jūrinių konteinerių, kurių vertė siekia mažiausiai 1,5 mln. eurų. Esame pasirengę juos visus paimti ir padėti Lietuvos įmonėms“, – pareiškė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas (Erikas Huangas).

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) po susitikimo su savo kolege vokiete Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pareiškė: „Mums kelia tiesioginį susirūpinimą Kinijos vyriausybės bandymai bauginti Lietuvą.“

A. Blinkeno teigimu, Pekinas spaudžia Europos ir Amerikos įmones gaminant produktus nebenaudoti lietuviškų komponentų, antraip grasindamas uždrausti šioms kompanijoms prekiauti Kinijos rinkoje.

A. Baerbock savo ruožtu pažymėjo, kad „mes, europiečiai, solidarizuojamės su Lietuva“.

Kinijos URM tiesiogiai nepatvirtino, kad Lietuvos atžvilgiu įvestas draudimas prekiauti ar kitos atsakomosios priemonės, tačiau pabrėžė, jog Vilnius peržengė „raudoną liniją“.

Kinų valdančioji Komunistų partija turi plačius įgaliojimus spausti savo šalies bendroves, nesilaikančias vyriausybės politinės ir diplomatinės linijos.