KODĖL D. TRUMPAS PRIEŠ J. BIDENĄ?

Kovo 12-ąją respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas ir demokratų kandidatas Joe Bidenas buvo surinkę pakankamai delegatų, kad užsitikrintų nominacijas tapti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu. Jei nebus kokių nors netikėtumų, 2024 m. rinkimuose vėl varžysis D. Trumpas prieš J. Bideną. Tačiau kaip tai įmanoma? Apklausos rodo, kad kone 60 proc. amerikiečių nenori vėl matyti šios dvikovos. Beveik 20 proc. rinkėjų vienodai nekenčia arba nemėgsta D. Trumpo ir J. Bideno, o tai kelia pagrįstų abejonių, ar šie žmonės apskritai ateis balsuoti ir kokį poveikį rinkimams turėtų toks jų sprendimas.

Kodėl šiuose rinkimuose vėl susitiks D. Trumpas ir J. Bidenas, jei jie yra taip nemėgstami? Tam esama kelių priežasčių.

Pirma, jie abu deleguojami savo partijų, vadinasi, kad abu turi didelį politinį palaikymą. Antra, jie abu gerai žinomi. Trečia, jie turi galimybių surinkti daug pinigų, kas JAV prezidento rinkimuose yra ypač svarbu. Ketvirta, abu kandidatai yra atlikę puikų darbą perrašydami savo partijų taisykles savo naudai. Galiausiai, demokratų ir respublikonų kandidatų balsus lemia pirminiai rinkimai, į kuriuos atvyksta balsuoti tik nedidelis skaičius žmonių. Tai – partijų lojalistai, kurie nebūtinai reprezentuoja platesnį JAV visuomenės spektrą, tačiau jie ateina balsuoti ir kalba savo partijos vardu.

Nors šiandien atrodo, kad lemiamoje dvikovoje susitiks D. Trumpas ir J. Bidenas, įsivaizduokime keletą galimybių.

Abu kandidatai turi pakankamai delegatų, kad laimėtų savo partijų nominacijas, bet tikrieji suvažiavimai, kuriuose jie būtų paskelbti oficialiais kandidatais, vyks ne anksčiau kaip šių metų liepą arba rugpjūtį. Jei iki to laiko kažkas nutiktų D. Trumpui arba J. Bidenui – sutriktų sveikata ar kiltų problemų dėl baudžiamojo teistumo – ir kandidatai turėtų būti pakeisti, delegatai, kurie įsipareigojo balsuoti už J. Bideną ir D. Trumpą, pirmajame suvažiavimo balsavimo ture vis tiek savo balsus privalėtų atiduoti už juos. Žinoma, įmanoma, kad D. Trumpas ar J. Bidenas galėtų juos nuo šios pareigos atleisti, tačiau šiuo metu toks scenarijus neatrodo tikėtinas.

Tačiau jei vis dėlto kažkokiu, nors ir kaip menkai tikėtinu, atveju nei D. Trumpas, nei J. Bidenas nelaimėtų pirmojo balsavimo suvažiavime turo, antrajame ir paskesniuose turuose delegatai galėtų balsuoti už ką tik nori.

Nežinome, kas bus D. Trumpo viceprezidentas, tačiau šiuo metu J. Bidenas yra pasirinkęs Kamalą Harris. Kita vertus, jei J. Bidenas nebebūtų kandidatas, tai nebūtinai reiškia, kad K. Harris taptų kandidate į prezidentus.

Žiūrėkime, kas vyktų po suvažiavimų. Iš esmės, bendrieji rinkimai prasideda rugsėjo pradžioje. Pirminis balsavimas paštu – rugsėjo pabaigoje, o patys rinkimai vyks lapkričio 5 d. Jei vienas ar abu kandidatai turėtų pasitraukti po pirminio balsavimo pradžios, tai sukurtų įvairiausių politinių ir teisinių problemų. Demokratų ir respublikonų nacionaliniai komitetai galėtų pasirinkti alternatyvius kandidatus. Ir tai nebūtinai turėtų būti jų viceprezidentai.

Tačiau įsivaizduokite, kad po lapkričio 5 d. rinkimų nutiktų kažkas, dėl ko nugalėtojas turėtų pasitraukti. Atsidurtume dar neatrastose JAV teisės teritorijose.

Nėra iki galo aišku, kaip turėtų balsuoti Rinkikų kolegijos nariai. Tarkime, kad rinkikai susirinko, pateikė savo balsus, vienas iš kandidatų laimėjo. Tačiau Kongresas, kuris turi suskaičiuoti rinkikų balsus, dar nesusirinko, o nugalėtojas būtent tuo metu turi pasitraukti. Ir vėl nėra aišku, kas turėtų užimti postą.

Kita situacija: nugalėtojas būtų priverstas pasitraukti po sausio 6 d., Kongresui suskaičiavus rinkikų balsus, tačiau dar prieš sausio 20-ąją vyksiančią inauguracija. Kas galiausiai nutiktų, apibrėžiama Konstitucijoje: JAV prezidento postą perimtų viceprezidentas.

Modeliuoju minėtas situacijas, nes amerikiečiai ir kiti žmonės visame pasaulyje klausia: „O kas, jeigu?“ Kas, jeigu vienas ar abu kandidatai dėl savo amžiaus, sveikatos ar teisinių problemų turėtų pasitraukti? Amerikietiška politinė sistema yra sudėtinga ir čia išdėstyti nenumatyti atvejai demonstruoja, kokia painiava lydi šiųmečius prezidento rinkimus, neturinčius analogų JAV istorijoje.