Kremlius: sulaikymai per neteisėtus mitingus negali būti vadinami represijomis | kl.lt

KREMLIUS: SULAIKYMAI PER NETEISĖTUS MITINGUS NEGALI BŪTI VADINAMI REPRESIJOMIS

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė nesutinkąs, kad masiniai sulaikymai per neteisėtus mitingus gali būti vadinami represijomis.

„Nėra represijų, yra tik priemonės, kurių imasi policija prieš įstatymų pažeidėjus – neteisėtų mitingų dalyvius“, – ketvirtadienį sakė atstovas.

Pasak D. Peskovo, šie žmonės, „kai kurie iš jų noriai, kai kurie tapę provokatorių, skleidusių visokius raginimus dalyvauti nelegaliuose mitinguose, aukomis, – dalyvavo ir buvo sulaikyti policijos ir Nacionalinės gvardijos pareigūnų per tuos mitingus.“

„Nėra represijų, šiuo atveju negaliu sutikti su tokiais pernelyg emocionaliais vertinimais“, – pabrėžė D. Peskovas.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos policija sulaikė tūkstančius žmonių, dalyvavusių protestuose prieš Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimą.

Nereaguos į užsienio kritiką

Po nuosprendžio Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui Rusija dar kartą paragino užsienį nesikišti į jos vidaus reikalus.

„Mes neketiname kreipti dėmesio į pareiškimus dėl mūsų įstatymų taikymo tiems, kurie juos pažeidžia, ir dėl mūsų Rusijos teismo sprendimo, - ketvirtadienį žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Mes esame pasirengę šiuos klausimus paaiškinti, tačiau nesiruošiame su niekuo apie tai diskutuoti“.

Rusijoje tęsiasi A. Navalno šalininkų protestai

Scanpix nuotr.

J. Borrellis: ES laiko A. Navalno nuteisimą politizuotu

Europos Sąjungos pozicija Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno byloje nėra kišimasis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus, nes Maskva yra prisiėmusi tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus, ketvirtadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Kalbama apie visuotinių principų ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, be kita ko, savo piliečių atžvilgiu, kuriuos Rusija prisiėmė būdama Europos Tarybos ir ESBO narė, o ne apie kišimąsi į vidaus reikalus“, – sakė J. Borrellis.

Jis priminė, kad antradienį Briuselis pasmerkė teismo sprendimą, pagal kurį lygtinė bausmė A. Navalnui buvo pakeista realia.

„Manome, kad tai yra politizuotas sprendimas. 2017 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas jau nutarė, kad pono Navalno nuteisimas buvo neteisėtas“, – pabrėžė vyriausiais ES diplomatas.

„ES pozicija Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno byloje yra aiški. ES nedelsdama pasmerkė kovinės cheminės nuodingos medžiagos panaudojimą Rusijos teritorijoje prieš jį ir įvedė sankcijas dėl pasikėsinimo nužudyti“, – tęsė jis.

„Kai grįžęs į Maskvą jis buvo sulaikytas ir areštuotas, raginome nedelsiant jį paleisti, taip pat paleisti tūkstančius taikių protestuotojų ir žurnalistų, kurie buvo sulaikyti nuo to laiko“, – priminė J. Borrellis.

Jis pabrėžė: „Pono Navalno byla nėra pavienis atvejis; ji, deja, patvirtina neigiamą tendenciją, kad Rusijos Federacijoje siaurėja erdvė ne tik opozicijai, bet ir pilietinei visuomenei bei nepriklausomoms nuomonėms.“

Europos Taryba reiškia susirūpinimą dėl masinių areštų

Europos Tarybos lyderiai išreiškė apgailestavimą dėl Maskvos teismo sprendimo įkalinti rusų opozicionierių Aleksejų Navalną ir paragino Rusiją vykdyti savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių. 

„Labai apgailestaujame dėl Maskvos teismo sprendimo skirti Aleksejui Navalnui laisvės atėmimo bausmę“, – rašoma ketvirtadienį Europos Tarybos spaudos tarnybos išplatintame pareiškime. 

Pareiškimą pasirašė Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkaujančios Vokietijos vyriausybės specialusis atstovas, Europos reikalų ministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rikas Daemsas (Rikas Damsas) ir Europos Tarybos, turinčios 47 valstybes nares, generalinė sekretorė Marija Peičinovič-Burič.

„Šis sprendimas paremtas nuosprendžiu, kurį Europos Žmogaus Teisių Teismas savo 2017 metų spalio 17 dienos nutarimu byloje „Navalnai prieš Rusiją“ pripažino savavališku bei aiškiai nepagrįstu ir dėl to pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių konvencijos, kurios dalyve yra Rusija, 6-ąjį ir 7-ąjį straipsnius“, – rašoma pareiškime. 

Jame taip pat pabrėžiama, kad „susirūpinimą kelia protestuotojų ir žurnalistų masiniai areštai per neseniai visoje Rusijoje vykusias demonstracijas“, taip pat jėgos naudojimas sulaikymų metu.  

„Raginame Rusijos valdžią nuodugniai ištirti visus pranešimus apie piktnaudžiavimus taikių demonstrantų bei žurnalistų atžvilgiu ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, vykdant Rusijos, kaip Europos Tarybos valstybės narės, įsipareigojimus“, – rašo pareiškimo autoriai.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

ELEMENTARUS KLAUSIMAS

Lietuvos piliečiai ar turi teisę mitinguoti negavus leidimo? Juo labiau, jeigu tai kvepėtų valstybės perversmu ir finansavimu iš Rusijos? Kaip tokiu atveju pasielgtu Lietuvos valdžia? Apie gumines kulkas jau žinome...

ar

jus baiksit galugale rasyt apie buvusius sovietkaimynus tegul jie ten uzsiknisa su visais zydais mums savu gana geriau pakomentuokit kokius politcirkus krecia jav /vyriausybe/ kur is /cirko/ iseina visas politeatras su 2 nezinomaisiais?...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS