Per „Krymo platformą“ telkiamos pastangos grąžinti pusiasalį Ukrainai | kl.lt

PER „KRYMO PLATFORMĄ“ TELKIAMOS PASTANGOS GRĄŽINTI PUSIASALĮ UKRAINAI

Ukraina ir jos Vakarų partnerės pirmadienį per „Krymo platforma“ pavadintos naujos iniciatyvos steigiamąjį viršūnių susitikimą Kijeve sutarė siekti „taikiai“ užbaigti Rusijos okupaciją Krymo pusiasalyje.

Susitikimas vyksta praėjus septyneriems metams po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti ginkluotus separatistus Rytų Ukrainoje. Konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų pareikalavo jau daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.

Dalyvavimą steigiamajame „Krymo platformos“ viršūnių susitikime patvirtino 46 šalys ir tarptautinės organizacijos.

Į Kijevą atvyko 14 valstybių ir vyriausybių vadovų, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Įvairiais lygiais susitikime dalyvauja visos Europos Sąjungos ir NATO šalys, Didžiojo septyneto (G-7) valstybės, „Liublino trikampis“ (Ukraina, Lietuva, Lenkija), „Asocijuotasis trejetas“ (Ukraina, Sakartvelas, Moldova) ir Normandijos ketverto šalys, išskyrus Rusiją.

Susitikimo dalyviai priėmė bendrą rezoliuciją dėl „Rusijos Federacijos laikinos [Krymo] okupacijos taikaus nutraukimo“. Jie pasmerkė Krymo aneksiją ir žmogaus teisių pažeidimus pusiasalyje bei „militarizavimą“ iš Maskvos pusės.

Dokumente taip pat pabrėžiama būtinybė „sugrąžinti Ukrainai“ pusiasalį, nors konkrečių priemonių jame nebuvo įvardyta.

„Dalyviai sveikina būtinas bendras diplomatines pastangas, kuriomis siekiama atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakoma rezoliucijoje.

„Krymas yra Ukraina“

EVT pirmininkas Ch. Michelis pareiškė, kad „Ukraina niekuomet nebus viena ir Krymas yra Ukraina“.

„Nepripažįstame ir nepripažinsime nelegalios Krymo aneksijos“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalis savo jėgomis niekada nesugebės susigrąžinti Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, todėl reikalingi visų Kijevo tarptautinių partnerių veiksmingi žingsniai, kad būtų atkurtas šalies teritorinis vientisumas.

„Mes suprantame, kad viena... Ukraina niekada negalės susigrąžinti Krymo. Mums reikalinga veiksminga parama tarptautiniu lygiu ir parama nauju Ukrainos pusiasalio okupacijos panaikinimo klausimo lygiu... Bendromis pastangomis galėtume atsikratyti ginkluotos agresijos... Ir tai ne vien Krymas – tai ir laikinai okupuotos Ukrainos Donbaso teritorijos“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažadėjo, jog „darys visa, kas įmanoma, kad būtų susigrąžintas Krymas, kad Krymas drauge su Ukraina taptų Europos dalimi“.

„Dėl to naudosime visas įmanomas politines, teisines, visų pirma – diplomatines priemones“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, Krymo okupacijos panaikinimas yra galutinis „Krymo platformos“ darbo tikslas.

„Mūsų pastangų sinergija turi priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo dėl mūsų pusiasalio sugrąžinimo“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Maskva susitikimą laiko „itin nedraugišku“ Rusijai

Maskva savo ruožtu pasmerkė pirmadienio renginį, o jo išvakarėse paskelbė sankcijų aukšto rango ukrainiečių pareigūnams, įskaitant diplomatijos vadovą Dmytro Kulebą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pavadino šį viršūnių susitikimą „itin nedraugišku“ Rusijai.

„Požiūris yra absoliučiai vienareikšmiškas, – sakė jis žurnalistams pirmadienį. – Mes laikome tai antirusišku renginiu.“

Nemažai ukrainiečių buvo nusivylę, kad tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija ir JAV į viršūnių susitikimą atsiuntė žemesnio rango pareigūnus.

Pavyzdžiui, jame nedalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, sekmadienį viešėjusi Kijeve, bet taip ir nenuraminusi V. Zelenskio dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris leis Rusijai išvengti tranzito per Ukrainą, dėl ko pastaroji prarastų svarbių pajamų iš dujų tranzito.

V. Zelenskis sekmadienį pareiškė, jog dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris netrukus bus baigtas tiesti ir kuris leis padvigubinti gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos į Vokietiją, Ukraina laiko „pavojingu geopolitiniu ginklu“.

„Krymo platforma“ – tai tarptautinė Ukrainos partnerių konsultacijų ir koordinavimo iniciatyva, kuria siekiama atsverti Krymo aneksijos pasekmes ir sugrąžinti šį pusiasalį Ukrainai.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai Krymas liko Ukrainos sudėtyje kaip autonominė respublika. 2014 metų kovą keičiantis valdžiai Kijeve Rusija Krymą atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo.

Ukraina Krymą laiko laikinai okupuota savo teritorija, o ES šalys ir JAV Rusijos veiksmus vadina aneksija ir paskelbė sankcijas šimtams rusų kompanijų, politikų ir verslininkų. Rusija tvirtina, kad Krymo klausimas užbaigtas visiems laikams ir kad pusiasalis priklauso jai.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (9)

aaa

tai ten tam forumelyje itakingu valstybiu vadovu nebuva???

absurdo

teatras

Durnių laivas

2014 m. birželį atliktos JAV agentūros „Gallup“ nuomonių apklausos duomenimis, 83 proc. Krymo gyventojų tiki, kad pernai įvykęs referendumas dėl pusiasalio prisijungimo prie Rusijos atspindi žmonių nuomonę. 2015 m. Vokietijos tyrimų bendrovės „GfK“ atlikta apklausa atskleidė, kad Krymo gyventojai savo nuomonės nepakeitė ir 82 proc. gyventojų pasisakė už šio regiono aneksiją.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS