Kyjivas trečiadienį paragino siųsti tarptautinę misiją į Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, taip pat paragino vietos gyventojus evakuotis, tvyrant būgštavimams dėl branduolinio incidento pavojaus.

Kovą Zaporižios AE užėmė įsiveržę Rusijos kariai, o pastarosiomis savaitėmis jėgainės teritorija buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje. 

„Siūlome steigti tarptautinę misiją, kurioje dalyvautų ES, JT ir kitos organizacijos. Tai padėtų išvesti Rusijos karius iš elektrinės ir iš 30 km spindulio teritorijos aplink ją“, – trečiadienį per vyriausybės posėdį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Tokį pareiškimą jis padarė išvakarėse Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) paskelbus ataskaitą po inspektorių vizito elektrinėje. D. Šmyhalio teigimu, tas patikrinimas „nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų“.

Savo ataskaitoje TATENA paragino „nedelsiant nustatyti branduolinės saugos ir apsaugos zoną“ aplink elektrinę, kurioje susiklostė „netoleruotina“ padėtis.

Trečiadienį Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paprašė „atverti humanitarinį koridorių civiliams gyventojams evakuoti iš laikinai okupuotos teritorijos prie atominės elektrinės“.

„Evakuokitės! Raskite būdą patekti į [Kyjivo] kontroliuojamas teritorijas“, – per platformą „Telegram“ į vietos gyventojus kreipėsi I. Vereščuk.

Incidentas Rusijos pajėgų užimtoje Zaporižios AE turėtų įtakos ne tik Ukrainai, bet ir jos kaimynėms, anksčiau trečiadienį perspėjo Kyjivas.

Reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimas „sukeltų pasekmių ne tik Ukrainoje, bet ir – neabejotinai – už jos ribų“, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos branduolinės ir radiacinės saugos agentūros vadovas Olehas Korikovas.

Zaporižios AE nuo pirmadienio, kai buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, naudoja vidinius energijos šaltinius.

Pasak O. Korikovo, jėgainei gali tekti naudoti „dyzelines elektrines siekiant aprūpinti saugumo sistemas elektra“. Tačiau jis perspėjo, kad „karo sąlygomis labai sunku papildyti dyzelinio kuro atsargas“.

Didžiausia rizika – kad gali pritrūkti dyzelino, o tai galėtų sukelti avariją, per kurią būtų pažeista reaktoriaus aktyvioji zona ir į aplinką patektų radioaktyvių medžiagų, sakė O. Korikovas.

Ukraina turi sausumos sieną su Moldova, Rumunija, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija.