Ekspertai tarė žodį

Tai patvirtinama birželį Baltijos jūros veiksmų grupės (BSAG) paskelbtoje studijoje, kurioje rašoma, kad nuotekų išleidimas teršia Baltijos jūrą, ir pabrėžiama, kaip svarbu riboti nuotekų išleidimą į šią trapią ekosistemą.

BSAG nustatė, kad didžioji dalis nuotekų iš krovininių laivų vis dar patenka į jūrą, nors buvo skatinamos savanoriškos priemonės civilizuotai susitvarkyti nuotekas.

„Traficom“ vyriausioji ekspertė Mirja Ikonen teigė, kad Suomijos transporto ir ryšių agentūros „Traficom“ užsakymu atliktas tyrimas suteikė svarbios papildomos informacijos apie krovininių laivų nuotekų valymo įrenginių veikimo trūkumus ir pagrindė metų pradžioje priimtus nacionalinius draudimus išleisti nuotekas į jūrą.

Įsigaliojo griežtas draudimas

Prieš įsigaliojant draudimui, krovininiams laivams buvo leidžiama išleisti nuotekas į Baltijos jūrą su palyginti nedaug apribojimų.

Laivams buvo leidžiama išleisti nevalytas nuotekas 22 km atstumu nuo artimiausio kranto, o valytas – iki 5 km atstumu nuo artimiausio kranto.

Krovininių laivų valymas pašalina iš nuotekų bakterijas, tačiau jis neveiksmingas šalinant maistines medžiagas, kurios sukelia Baltijos jūros eutrofikaciją.

Vadinamojo pilkojo vandens, pavyzdžiui, dušo ir skalbimo vandens, išleidimui apribojimų nebuvo nustatyta.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. Suomijos teritoriniuose vandenyse į jūrą nebegalės būti išleidžiamos nuotekos ar nuotekos iš atviro kontūro skruberių. Taip pat ir iš sieros skruberių – laivuose naudojamų įrenginių, kuriais į išmetamąsias dujas įpurškiamas vanduo, siekiant sumažinti išmetamųjų dujų sieros kiekį.

Valant išmetamąsias dujas susidarančiame skruberio vandenyje yra jūros gyvūnijai kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, metalų ir organinių junginių.

Kad draudimas būtų kuo veiksmingesnis ir būtų išvengta nuotekų iš laivų išleidimo iš bet kurios Baltijos jūros vietos, jis turėtų būti taikomas visai Baltijos jūrai.

Uždaro ciklo sieros skruberiai kenksmingas medžiagas surenka atskirai ir vandenį išvalo.

Nuo 2029 m. sausio 1 d. bus uždrausta šias nuotekas išleisti į jūrą. O „pilkąjį“ vandenį į jūrą bus draudžiama išleisti nuo 2030 m. pradžios.

Ataskaitoje teigiama, kad į jūrą išleidžiamose nuotekose yra daug fekalinių bakterijų, suspenduotų kietųjų dalelių ir maistinių medžiagų.

BSAG taip pat nustatė rimtų trūkumų laivų nuotekų valymo įrangoje.

Trapios pakrančių ekosistemos

BSAG strategijos direktorė Pieta Jarva teigė, kad teisės aktų pakeitimai bus naudingi vertingoms ir trapioms jų sekliųjų pakrančių ekosistemoms.

„Vis dėlto, kad draudimas būtų kuo veiksmingesnis ir būtų išvengta nuotekų iš laivų išleidimo iš bet kurios Baltijos jūros vietos, jis turėtų būti taikomas visai Baltijos jūrai. Kitas žingsnis – sutelkti dėmesį tarptautiniam bendradarbiavimui“, – pabrėžė P. Jarva.

BSAG jau daugelį metų stengiasi apriboti iš laivų išmetamų teršalų kiekį iš pradžių savanoriškai bendradarbiaudama su laivybos bendrovėmis, uostais, laivų makleriais ir atliekų tvarkytojais, o vėliau siekdama, kad išmetimai būtų uždrausti nacionaliniuose teisės aktuose.

Suomija yra pirmoji Baltijos jūros regiono šalis, visiškai uždraudusi nuotekų išleidimą į savo teritorinius vandenis.

Tačiau pasiekti norimam poveikiui reikia, kad draudimas apimtų visą Baltijos jūrą.

Be draudimo išleisti nuotekas, labai svarbu užtikrinti tinkamą įrangos ir stebėsenos sistemų veikimą.