Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį priėmė Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius, ragindamas aršias priešininkes susitarti dėl tolesnių žingsnių įgyvendinant taikos susitarimą, užbaigusį ištisas savaites trukusius nuožmius susirėmimus dėl Kalnų Karabacho regiono.

Retos Kremliaus trišalės derybos su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu yra pirmas šių lyderių susitikimas po lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Maskvai sudaryto taikos susitarimo, užbaigusio šešias savaites trukusias nuožmias kautynes ginčijamame Kalnų Karabacho regione. Šiame susitikime buvo aptariamas taikos susitarimo įgyvendinimas.

„Trišaliai susitarimai yra palaipsniui įgyvendinami“, – paskelbė V. Putinas.

„Esame įsitikinę, kad tai sudaro būtinas sąlygas ilgalaikiam ir visapusiškam dešimtmečius trukusio konflikto sureguliavimui teisingumo pagrindu abiejų – armėnų ir azerų tautų – interesų labui“, – sakė jis.

Kremliaus vadovas padėkojo abiejų šalių lyderiams už jų bendradarbiavimą, įgyvendinant Rusijos tarpininkavimo pastangas, kuriomis siekiama „nutraukti kraujo liejimą, stabilizuoti padėtį ir pasiekti tvarias paliaubas“.

V. Putinas taip pat sakė, kad atėjo laikas aptarti „kitus žingsnius“, įskaitant Karabache dislokuotų Rusijos taikdarių darbą, demarkacijos linijas ir humanitarinius klausimus.

Susirėmimai dėl ginčytino armėnų separatistų kontroliuojamo Kalnų Karabacho regiono atsinaujino praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, tęsėsi iki lapkričio pradžios ir pareikalavo daugiau nei 6 tūkst. gyvybių.

Pagal lapkritį pasirašytą taikos susitarimą Armėnija prarado kai kurias anklavo dalis ir septynis gretimus rajonus, kuriuos buvo užėmusi per 10-ojo dešimtmečio karą.

Maskva regione dislokavo beveik 2 tūkst. taikdarių.

Karabachas atsiskyrė nuo Baku per 10-ojo dešimtmečio pradžioje vykusį karą, per kurį žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių. Šio regiono paskelbtos nepriklausomybės nepripažino jokia valstybė, net Armėnija.