Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį sakė, jog šalis kovodama su klimato kaita „privalo padaryti daugiau“ ir sumažinti krūvį ateities kartoms.

Kanclerė kalbėjo po praėjusios savaitės istorinio teismo sprendimo, privertusio vyriausybę nustatyti ambicingesnius taršos anglies dvideginiu mažinimo tikslus. Apie šiuos planus vyriausybė pranešė anksčiau trečiadienį.

Per Berlyne lygiagrečiai vykusį renginį A. Merkel pareiškė: „Jaunimas mums priminė, kad judame per lėtai, o ne per greitai“ klimato kaitos klausimais.

„[Konstitucinis Teismas] pasakė mums, kad negali būti laisvių vien tik šiandienos kartoms, kad privalome galvoti apie ateities kartų laisves“, – sakė A. Merkel.

Tai nauja teisinė perspektyva, galinti turėti daug padarinių ir įteigianti mums, kad privalome padaryti daugiau.

„Tai nauja teisinė perspektyva, galinti turėti daug padarinių ir įteigianti mums, kad privalome padaryti daugiau“, – pažymėjo ji.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad padidins šalies ambicijas sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, šalies KT išaiškinus, kad galiojantis apsaugos nuo klimato kaitos įstatymas yra „nepakankamas“.

Vokietijos vyriausybė turėtų užsibrėžti iki 2030 metų taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinti 65 procentais, lyginant su 1990 metais buvusiu lygiu, o iki 2040-ųjų – 88 procentais.

Tai padės įgyvendinti vyriausybės tikslą iki 2045 metų – penkeriais metais anksčiau nei dabar numatyta – tapti neutralia klimato atžvilgiu, pranešė finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) per spaudos konferenciją Berlyne.

„Norime patikslinti savo tikslus“, – pažymėjo O. Scholzas ir pridūrė, jog ministrų kabinetas kitą savaitę svarstys „ambicingą, bet pasiekiamą“ reformą.

Vokietijos KT praėjusį ketvirtadienį nusprendė, kad dabartinis Berlyno tikslas iki 2030 metų sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis 55 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu, yra „nesuderinamas su pagrindinėmis teisėmis“.

Dabartinės priemonės „pažeidžia ieškovų, dalis kurių tebėra labai jauni, laisves“, nes „negrįžtamai perkelia pagrindinę taršos mažinimo naštą į laikotarpius po 2030-ųjų“, rašoma teismo nutartyje.

Teismas liepė parengti patobulintą planą iki 2022 metų gruodžio.

Vyriausybė priversta sparčiau reaguoti, ekologijos klausimams sparčiai tampant viena svarbiausių temų prieš rugsėjį vyksiančius visuotinius rinkimus.

Tiek A. Merkel konservatoriai, tiek jos koalicijos partneriai socialdemokratai jaučia pavojų dėl Žaliųjų partijos išaugusio populiarumo.

Žalieji, iš dalies padrąsinti mokyklų streikus rengiančio jaunimo judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future), šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose, liekant mažiau nei penkiems mėnesiams iki rinkimų.

Kadenciją baigianti A. Merkel koalicinė vyriausybė, spaudžiama prieš balsavimą parodyti, kad ji rimtai vertina ekologijos iššūkius, pareiškė iki savo darbo pabaigos ketinanti peržiūrėti kovos su klimato kaita tikslus.

„Konstitucinis Teismas suteikė pagreitį klimato apsaugai“, – per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją sakė aplinkos ministrė Svenja Schulze (Svenja Šulcė).

Jos teigimu, nauji tikslai yra „teisingas pasiūlymas jaunesnėms kartoms“, kurioms dabar „nebebus užkrauta didžiausia našta“.

Ministrė pridūrė, kad formuojant aplinkosaugos politiką dabar vyksta „lenktynės“.

„Nebediskutuojama apie tai, ar turėtume ką nors padaryti, o apie tai, kas turi geriausių minčių“, – pabrėžė S. Schulze.