PO DERYBŲ SU B. NETANYAHU E. MACRONAS ĮSPĖJA IRANĄ DĖL BRANDUOLINIŲ AMBICIJŲ PASEKMIŲ

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį po derybų su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) pasmerkė Irano branduolinės programos „neapgalvotą skubinimą“.

B. Netanyahu Paryžiuje lankėsi siekdamas Europos griežtesnės pozicijos Teherano atžvilgiu. Po Eliziejaus rūmuose įvykusios lyderių vakarienės paskelbtame pareiškime E. Macronas įspėjo, kad jei Teheranas tęs savo branduolinę programą, ji „neišvengiamai nulems pasekmes“.

Izraelis jau seniai kaltina Iraną siekiu įgyti branduolinių ginklų, o Teheranas tvirtina, kad jo branduolinės programos tikslai yra vien energijos gamyba.

B. Netanyahu tikisi, kad Irano vaidmuo tiekiant kovinius dronus Ukrainą užpuolusiai Rusijai ir susidorojimas su protestuotojais pačiame Irane paskatins sąjungininkes Vakaruose nebesiekti atgaivinti 2015 metų daugiašalio susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinių ambicijų.

Premjeras taip pat yra sakęs, kad Izraelis svarsto, ar nusiųsti karinės pagalbos Ukrainai, regis, atsisakydamas ankstesnės neutralesnės pozicijos šio karo atžvilgiu ir tikėdamasis užsitikrinti griežtesnę Vakarų poziciją dėl Teherano.

„Lošdamas Ukrainos korta“ B. Netanyahu tikisi su Vakarais „suvienyti frontą prieš Iraną“, sakė Davidas Khalfa (Davidas Chalfa) iš Paryžiuje įsikūrusio strateginio studijų centro „Fondation Jean Jaures“.

Izraelio lyderis tikisi „didesnių sankcijų Iranui ir jo Revoliucinės gvardijos įtraukimo“ į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, pridūrė D. Khalfa. Prancūzija ir Vokietija kol kas atsisako žengti tokį žingsnį.

Prancūzija sutinka, kad bendraujant su Iranu reikia tvirtumo, anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatinis šaltinis. Jis teigė, kad Irano branduolinė programa pasiekė „pavojingą tašką“, ir akcentavo Teherano vaidmenį kare Ukrainoje.

Ukrainos palaikymas B. Netanyahu gali būti rizikingas, nes kaimyninėje Sirijoje dislokuotos Rusijos oro gynybos sistemos galėtų būti nukreiptos prieš Izraelio orlaivius, dalyvaujančius kartais rengiamuose reiduose prieš Irano interesus šioje šalyje.

Įtampa auga

Teheranas taip pat laiko kelis užsieniečius, kuriuos Vakarų vyriausybės vadina politiniais įkaitais.

B. Netanyahu Paryžiuje lankosi po savaitgalį įvykdytos dronų atakos prieš Irano Gynybos ministerijos objektą Isfahano mieste. Teheranas dėl šios atakos kaltina Izraelį.

Laikraščiai „The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“ remdamiesi neįvardytais pareigūnais rašė, kad ataką įvykdė Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“, tačiau Izraelis to nepatvirtino.

B. Netanyahu vizitas surengtas intensyvėjant Izraelio ir palestiniečių konfliktui. Izraelis, numušęs iš Gazos Ruožo paleistą raketą, anksti ketvirtadienį sudavė aviacijos smūgių taikiniams šioje palestiniečių teritorijoje, o palestiniečių kovotojai į tai atsakė naujais raketų paleidimais.

Neramumai kilo po to, kai praėjusią savaitę iš Gazos Ruožo buvo pradėtas apšaudymas raketomis, keršijant už 10 gyvybių nusinešusį Izraelio reidą okupuotame Vakarų Krante, o praėjusį penktadienį prie sinagogos aneksuotoje Rytų Jeruzalėje per išpuolį buvo nušauti septyni civiliai.

E. Macrono biuras prieš susitikimą paskelbė, kad prezidentas taip pat pakartos Izraelio premjerui, kad „visos šalys turi vengti priemonių, galinčių pakurstyti smurtą“ tarp izraeliečių ir palestiniečių, tuo pačiu pasiūlydamas „Prancūzijos solidarumą su Izraeliu terorizmo akivaizdoje“.

B. Netanyahu, kuris Prancūzijoje bus iki šeštadienio, taip pat turi susitikti su Prancūzijos verslo ir žydų bendruomenės lyderiais, nurodė Izraelio ambasada.

B. Netanyahu naujosios valdančiosios dešiniojo sparno, kraštutinių dešiniųjų ir žydų ultraortodoksų partijų koalicijos planuojamos teismų reformos taip papiktino kai kuriuos verslo lyderius, ypač finansų sektoriuje, kad jie pagrasino pasitraukti iš Izraelio.