Praėjus kritikos atgarsių palydėtiems pirmiesiems pandemijos metams europiečiai ES įvaizdį galiausiai įvertino teigiamai. Nors Europos visuomenėse vis dar vyrauja nežinomybė, matyti ir vilties. Naujausi Eurobarometro duomenys rodo, kad lietuviams krizės akivaizdoje sveikata pasirodė esanti mažiau svarbi nei ekonomika.

Poveikis finansams

Europos Parlamento (EP) užsakyta ir kovo–balandžio mėnesiais atlikta viešosios nuomonės apklausa šį kartą apžvelgia, kaip ES piliečiai vertina pandemijos padarinius ir bloko veiksmus joms įveikti. Rezultatai parodė, kad, praėjus metams po pandemijos, žmonės neabejotinai jaučia asmeninį COVID-19 poveikį, per pastaruosius metus viruso šalutinis efektas tampa vis labiau matomas ir finansinėje perspektyvoje – kai kurios šalys nukentėjo labiau nei kitos.

Daugiau nei trys iš dešimties (31 proc.) europiečių sako, kad krizė jau paveikė jų pajamas – tokį patį atsakymą pasirinko ir 36 proc. lietuvių. COVID-19 paveikė aštuonių šalių: Graikijos, Bulgarijos, Italijos, Kipro, Slovakijos, Rumunijos, Vengrijos ir Lenkijos – daugumos respondentų asmenines pajamas.

26 proc. ES piliečių, kaip ir 38 proc. lietuvių, dauguma portugalų ir kroatų, numato, kad pandemija dar turės įtakos jų pajamoms ateityje, o 42 proc. europiečių – gerokai daugiau nei lietuvių (26 proc.) – sako, kad pandemija jų finansams neturės jokio poveikio.

Daugiau nei pusė – 58 proc. – ES respondentų tiki, kad, atsižvelgus į jų šalyse taikytus apribojimus, nauda sveikatai yra didesnė už ekonominę žalą. Tos pačios nuomonės laikosi ir panašus skaičius lietuvių (51 proc.). Tačiau priešingai apribojimus vertina taip pat beveik pusė tautiečių (49 proc.), sakydami, kad žala ekonomikai vis dėlto yra didesnė nei nauda sveikatai.

Beveik pusė europiečių yra patenkinti priemonėmis, kurių ES ėmėsi kovodama su pandemija. Jas teigiamai vertina dar daugiau lietuvių (68 proc.). (Freepik.com nuotr.)

Klausė ir apie jausmus

Pandemija paskatino pirmą kartą europiečių paklausti, kokie jausmai geriausiai apibūdina jų emocinę būseną. Dauguma (45 proc.) teigė, kad jaučia nežinomybę. 52 proc. lietuvių atsakė tą patį. Tačiau tiek 37 proc. ES piliečių, tiek 37 proc. lietuvių sakė jaučią ir viltį.

Nežinomybė buvo dažniausias atsakymas 17-oje valstybių narių – ne tik Lietuvoje, bet ir Graikijoje, Maltoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Slovėnijoje. Vilties nuotaikos vyrauja šešiose valstybėse narėse: Estijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Austrijoje. Portugalai apklausoje tolygiai rinkosi ir nežinomybės, ir vilties atsakymus.

Pasirinkimas savo emocinę būseną apibūdinti kaip frustraciją dominavo penkiose šalyse: Airijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Švedijoje (tačiau kartu su ramybe) ir Liuksemburge. Bendrai 34 proc. ES piliečių savo emocijas priskyrė prie frustracijos ir vos 5 proc. lietuvių.

Daug daugiau tautiečių – daugiau nei penktadalis – pasirinko bejėgiškumo ir pykčio (20 proc.) emocijas. Toliau europiečių jausmų spektre rikiavosi baimė (22 proc.), ramybė (19 proc.), vienišumas (16 proc.), pasitikėjimas (15 proc.), atjauta (14 proc.), ryžtas (11 proc.) ir paslaugumas (10 proc.)

Lietuva – palankesnė vertintoja

Beveik pusė (48 proc.) ES apklausoje dalyvavusiųjų yra girdėję, matę ar skaitę apie veiksmus, reaguojant į COVID-19, ir žino, kokios konkrečios priemonės tai yra.

Daugiausia žinančių apie priemones yra Slovėnijoje (71 proc.), Vokietijoje (63 proc.) ir Suomijoje (60 proc.). Lietuvoje žiniomis apie veiksmus, kovojant su pandemija, nesiskundžia 53 proc. apklaustųjų. Priešingai mano arba mažiausiai informuoti yra Prancūzijos (37 proc.) ir Danijos gyventojai (19 proc).

Beveik pusė respondentų (48 proc.) yra labai patenkinti arba veikiau patenkinti priemonėmis, kurių ES ėmėsi kovodama su pandemija. Lietuviai šią krizinę bloko politiką vertina kur kas geriau – tos pačios nuomonės laikosi 68 proc. tautiečių.

Klimato kaitos politiką svarbiausiu Europos Parlamento prioritetu laiko tik septynios turtingiausios ES valstybės.

Dešimtmečio rekordas

Nepaisant kovos su pandemija priemonių kontekste dažnai girdimos kritikos, dauguma ES piliečių bloko įvaizdį mato iš teigiamos perspektyvos – dvylikoje šalių tokį požiūrį atskleidė mažiausiai 50 proc. apklaustųjų. Nors nuo 2020 m. gruodžio taip manančių šiek tiek sumažėjo, teigiamas ES įvaizdis išlieka aukščiausias per daugiau nei dešimtmetį.

Daugiau nei trečdalis bloko piliečių (32 proc.) sako, kad jų šalyse reikalai klostosi teisinga kryptimi, panašus skaičius europiečių apklausoje taip vertina ir ES reikalus – 34 proc.

Lietuviai šiame kontekste ir vėl atrodo kur kas pozityvesni: 48 proc. apklaustųjų sako, kad Lietuvoje reikalai juda teisinga linkme, o bloko kryptį teigiamai vertina net 61 proc. – beveik dvigubai daugiau nei europiečių.

Maždaug trys ketvirtadaliai ES piliečių (74 proc.) sutinka, kad ES turėtų turėti daugiau kompetencijų įveikti krizes, panašias į dabartinę pandemiją. Pusė bloko gyventojų (53 proc.) pasigedo ir solidarumo sprendžiant COVID-19 klausimus. Lietuvoje taip manančių skaičius siekė 39 proc.

Skirtingi prioritetai

Europiečių nuomone, reaguojant į koronaviruso pandemiją, ES prioritetą teikti turėtų greitam saugios ir veiksmingos vakcinos prieinamumo visiems bloko piliečiams užtikrinimui – už tai pasisako 39 proc. bendrijos gyventojų ir 40 proc. lietuvių. Antruoju prioritetu ES piliečiai įvardijo didesnes investicijas į gydymo būdus ir vakcinų kūrimą (29 proc.), tačiau, lietuvių akimis, antras svarbiausias ES uždavinys yra galimybės paremti nuo pandemijos nukentėjusius verslus ir darbuotojus (29 proc.). Europiečių skalėje tai buvo tik šeštasis prioritetas (22 proc.).

Respondentų buvo klausiama ir apie potencialų Europos Parlamento (EP) prioritetų sąrašą. Maždaug pusė apklaustųjų mano, kad visuomenės sveikata turėtų būti svarbiausias europarlamentarų klausimas. Antroje vietoje atsidūrė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemonės bei priemonės, skatinančios ekonomiką ir kuriančios naujas darbo vietas (39 proc.).

Lietuvoje pastarieji klausimai buvo svarbiausi (atitinkamai atsakė 50 ir 55 proc. respondentų) ir iš pirmosios vietos išstūmė visuomenės sveikatos svarbą (43 porc.). Tarp šalių, kurioms priemonės, skatinančios ekonomiką ir kuriančios naujas darbo vietas, yra svarbiausios, taip pat atsidūrė likusios Baltijos šalys, Portugalija, Graikija, Airija, Austrija ir Suomija, kuriai lygiai taip pat svarbūs ir klimato kaitos klausimai.

Žemiau atsidūrė ir vienu iš svarbiausių Europos prioritetų nuolat Briuselyje įvardijama klimato kaitos politika: 26 proc. lietuvių ir 34 proc. europiečių tai vertina kaip vieną svarbiausių EP klausimų. Tačiau septyniose turtingiausiose ES valstybėse klimato kaita vis dėlto regima kaip svarbiausias priortetas.

Apklausoje dalyvavo 26 669 vyresni nei penkiolikos metų amžiaus respondentai 27 ES šalyse narėse. Kiekvienoje valstybėje apklaustųjų skaičius priklausė nuo jos populiacijos dydžio. Dėl pandemijos dalyje šalių apklausa buvo vykdoma ne tik akis į akį, bet ir internetu