Vokietija su Jungtinėmis Valstijomis aptarinėja galimybes apriboti sankcijų Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projektui „Nord Stream 2“ poveikį Vokietijos įmonėms, pranešė Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministras.

„Diskutuojame su savo draugais ir partneriais iš JAV ir Rusijos apie tai, kaip galėtume apriboti neigiamą sankcijų poveikį Vokietijos įmonėms“, – antradienį kalbėjo Peteris Altmayeris Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų surengtoje inovacijų konferencijoje.

Anot ministro, Vokietija ir toliau „Nord Stream 2“ laiko „privačiu ekonominiu projektu, atitinkančiu abiejų šalių interesus“.

Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) praėjusį savaitgalį Miunchene paragino netikėti teiginiais, kad „Nord Stream 2“ yra vien tik ekonominis projektas.

Kaip jau buvo skelbta, Vašingtonui gruodžio 20-ąją paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, 93 proc. šio vamzdyno jūroje savo laivais nutiesusi Šveicarijos bendrovė „Allseas“ nedelsiant nutraukė darbus.

Maskva, kol kas neturinti alternatyvos „Allseas“ laivams, skelbė, jog „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti iki 2020-ųjų pabaigos – maždaug metais vėliau nei planuota.

Šio mėnesio pradžioje Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“, remdamasis šaltiniais JAV diplomatiniuose sluoksniuose, pranešė, jog Vašingtonas gali paskelbti naujų sankcijų „Nord Stream 2“, šįkart jas nukreipdamas prieš projekte dalyvaujančius investuotojus iš Europos arba rusiškas gamtines dujas priimančias kompanijas.

Vienintelis šį projektą vystančios bendrovės yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partnerės – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantis, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje klojamas greta beveik aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.