YOON SUK-YEOLAS PRISAIKDINTAS PIETŲ KORĖJOS PREZIDENTU

Per didžiulę ceremoniją Seulo Nacionalinėje Asamblėjoje Pietų Korėjos prezidentu antradienį prisaikdintas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas), kuris pareigas pradeda eiti tvyrant didelei įtampai su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja.

„Iškilmingai prisiekiu žmonėms, kad sąžiningai vykdysiu prezidento pareigas“, – sakė konservatyvių pažiūrų Yoon Suk-yeolas.

61 metų Yoon Suk-yeolas darbą pradėjo nuo saugumo instruktažo Šiaurės Korėjos klausimais požeminiame bunkeryje.

Pchenjanas nuo sausio atliko rekordiškai daug – 15 – ginklų bandymų, įskaitant du paleidimus praėjusią savaitę.

Savo inauguracinėje kalboje jis paragino „visiškai denuklearizuoti“ Šiaurės Korėją, teigdamas, kad kaimyninės šalies ginklų programos kelia grėsmę pasaulio saugumui.

Pietų Korėjos naujasis lyderis pridūrė, kad jei Pchenjanas „tikrai pradės denuklearizacijos procesą“, jis yra pasirengęs pateikti „drąsų planą“, kaip paskatinti skurdžios šalies ekonomiką.

Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) raketos ir branduoliniai ginklai kelia grėsmę Pietų Korėjos, regiono ir pasaulio saugumui, sakė Yoon Suk-yeolas ir pabrėžė: „Durys dialogui išliks atviros, kad galėtume taikiai išspręsti šią grėsmę.“

Panašu, kad prie dešimtos pagal dydį pasaulio ekonomikos vairo stojusio Yoon Suk-yeolo konservatyvioji administracija pradės vykdyti ryžtingesnę užsienio politiką, jo pirmtakui Moon Jae-inui (Mun Džejinui) per savo penkerių metų kadenciją laikiusis įtampos su Pchenjanu mažinimo politikos.

Be kita ko, Moon Jae-inas tarpininkavo Kim Jong Uno ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimams. Vis dėlto tos derybos 2019 metais žlugo ir diplomatinės pastangos nuo to laiko yra įstrigusios.

Tikėtina, kad Yoon Suk-yeolui nebus lengva, nes jis pradeda eiti pareigas turėdamas vieną žemiausių reitingų iš visų demokratiškai išrinktų Pietų Korėjos prezidentų – apie 41 proc., rodo neseniai atlikta „Gallup“ apklausa.

Jis iškėlė prezidento kanceliariją iš dešimtmečius veikusių Mėlynųjų rūmų, o tai pakenkė visuomenės nuotaikoms, nes daugelis mano, kad brangiai kainuojantis perkėlimas buvo nereikalingas.

Yoon Suk-yeolo teigimu, Mėlynieji rūmai, esantys vietoje, kurioje 1910–1945 metais veikė Japonijos kolonijinė administracija, yra „imperinės galios simbolis“, ir tvirtino, kad perkėlimas užtikrins demokratiškesnį prezidentavimą.

Mėlynųjų rūmų teritorija bus atverta visuomenei kaip parkas, o per inauguracijos ceremoniją buvo tiesiogiai transliuojami vaizdai, kaip žmonės ten ateina.

„Korėjiečiai niekada nepasidavė“

Iškilminga inauguracijos ceremonija vyko prie Seulo Nacionalinės asamblėjos. Jos metu pasirodė kariuomenės orkestrai, dalyvavo kariai paradinėmis uniformomis ir buvo iššauta 21 salvė.

Per savo inauguracijos kalbą Yoon Suk-yeolas teigė, kad Pietų Korėja susiduria su „daugybe krizių“, paminėdamas pandemiją, pasaulines tiekimo grandinės problemas ir ekonomines problemas bei „sudėtingus“ ginkluotus konfliktus ir karus.

„Tokios sudėtingos ir daugialypės krizės meta ilgą ir tamsų šešėlį“, – sakė jis ir pridūrė, kad yra įsitikinęs, jog šalis įveiks dabartinius sunkumus.

„Korėjiečiai niekada nepasidavė, tapome stipresni ir išmintingesni“, – kalbėjo Yoon Suk-yeolas.

Didžiulėje inauguracijos ceremonijoje, kuri, pasak vietos žiniasklaidos, buvo brangiausias toks renginys šalyje, atsiėjęs 3,3 mlrd. vonų (2,45 mln. eurų), dalyvavo apie 40 000 žmonių.

Ceremonijoje dalyvavo ir Moon Jae-inas, ir nušalintoji buvusi prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė). Pastaroji anksčiau šiais metais buvo paleista iš kalėjimo suteikus jai malonę vienoje iš didžiausio masto korupcijos bylų per šalies istoriją.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskyrė viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) sutuoktinį Dougą Emhoffą (Dagą Emhofą) vadovauti aštuonių narių delegacijai.

Japonija ir Kinija taip pat atsiuntė į inauguraciją aukšto rango atstovus, o Yoon Suk-yeolas sakė norintis pataisyti kartais pašlyjančius santykius su regiono galybėmis.