Jie slepia sergančiuosius džiunglių nameliuose, nes mano, kad  baltieji kūnus naudoja prekybai organais ir kad mirtinas Ebolos virusas sukurtas specialiai. Tokias žinias septynis mėnesius Siera Leonėje dirbusiai medikei Eglei Budienei perduoda ten likę kolegos iš Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO).

Mirė ir medikų

Anksčiau apie Ebolą beveik nieko negirdėjusi ir nesidomėjusi, 45 metų medikė E.Budienė daugiau nei 50 tūkst. gyvybių nusinešusio žiauraus pilietinio karo išvargintoje šalyje nevyriausybinės organizacijos "Marie Stopes Sierra Leone" savanore dirbo beveik septynis mėnesius.

Siera Leonė – viena iš kelių Vakarų Afrikos šalių, kur plinta mirtingai pavojingas Ebolos virusas.

Į Lietuvą Eglė grįžo prieš pat Ebolos susirgimų protrūkį. Žinios iš Burkina Faso valstybės teritorijoje įsikūrusio Vakarų Afrikos PSO skyriaus biuro ir Siera Leonės PSO skyriaus medikų lietuvei kelia nerimą.

"Darbo labai daug. Konstruktyviai mąstantys medikai tikina, kad situacija labai rimta. Nors dedamos didelės pastangos, ji nevaldoma dėl dviejų didelių problemų, – pasak Eglės, iš Burkina Faso medikai vyksta į Sierą Leonę pagelbėti ten dirbantiems kolegoms. – Pagrindinė – medicinos personalo trūkumas, nes Siera Leonėje, vienoje pagrindinių šalių, kur šiuo metu siautėja Ebolos virusas, trūksta medikų. Jų – vienetai, daugiausia – medicinos seselės. Niekas nenori dirbti pandeminėje zonoje, nes kelios sesutės ir vienas gydytojas infektologas mirė, keli užsikrėtę Ebolos virusu."

Antroji didelė problema – vietos gyventojų nepasitikėjimas europiečių medicina ir apskritai baltaodžiais.

Tiki žiniuoniais

Žiniuoniais, magija, ypač rytinėje Siera Leonės dalyje, kur išplitęs Ebolos virusas, pasitikintys vietos gyventojai neabejoja, kad tai baltųjų specialiai sukurtas ir Afrikoje paleistas virusas.
"Vietiniai mano, kad jų kūnus nori pavogti, nes šie reikalingi prekybai organais, – apie Siera Leonėje vyraujančias nuotaikas lietuvei pasakojo kolegos iš Burkina Faso ir pačios Siera Leonės. – Todėl jie neatiduoda ligonių medikams, bet slepia juos džiunglių nameliuose."

Vietiniams labai sunku išaiškinti, kad reikia gydyti žmones ir kad baltaodžiai medikai nori padėti. Dauguma Siera Leonės gyventojų mieliau tiki žiniuoniais, o baltųjų medicina juos baugina.
"Tiesa, ten kitoks mirties suvokimas. Šalyje labai didelis mirtingumas ir trumpa gyvenimo trukmė, todėl mirtis jiems – tarsi neatsiejamas ir nuolat greta einantis palydovas", – aiškino E.Budienė.

Gamtiniai reikalai – čia pat

Dvylika metų trukęs pilietinis karas sugriovė šalies infrastruktūrą, atėmė iš vaikų galimybę mokytis, paliko tūkstančius suluošintų žmonių, amputuotomis rankomis ir kojomis.
Laukinis žmonių gyvenimas pasitinka nuo pirmojo žingsnio sostinės Fritauno Lungi oro uoste. Milijono gyventojų mieste, kaip ir visoje šalyje, nėra elektros, kanalizacijos, tualetų – viskas iškastais grioviais suteka į Atlanto vandenyną su nuostabaus grožio paplūdimiais. Juose besimaudančiųjų, deja, nėra.

"Žmonės gamtinius reikalus atlieka net ir judriausiose miesto gatvėse. Murzini, snargliuoti, atsikišusiais pilvais su bambos išvaržomis. Vaikai žaidžia ridendami padangas, svaidydami akmenis, strėles. Šaukia "poto!" (liet. – baltasis žmogus)", – apie pirmuosius įspūdžius Siera Leonėje pasakojo lietuvė.

Išvyksta moterys ir vaikai

Neseniai ne tik su medikais, bet ir su pažįstamais verslininkais Siera Leonėje bendravusi Eglė sužinojo, kad ten yra įkurti du sergančiųjų Ebola arba, kaip įtariama, užsikrėtusiųjų šia liga centrai.

Daugiausia maisto verslu užsiimantys libaniečiai namo jau išsiuntė savo žmonas ir vaikus.

"Moterys ir vaikai jau sėkmingai pasiekė Libaną, ryt į Londoną dar išvyks grupė. Oro uostai uždaromi, o čia atvykstantys lėktuvai – tušti", – laiške Eglei rašė Kenemos mieste, netoli kurio yra pandemijos zona, gyvenantys libaniečiai.

Su Vakarų Afrikos teritorijos ir Siera Leonės PSO skyriais ryšius palaikantys medikai žino, kad ten labai trūksta gydytojų.

"Virusas plinta siaubingu greičiu. Žmonėms patariama likti namuose, nekontaktuoti su kitais. Mūsų šeimos nariai ir jų draugai vis dar čia. Labai sunkiai dirba ir stengiasi sustabdyti virusą, – dar viename laiške rašė E.Budienės draugai. – Meldžiamės kiekvieną dieną, tačiau ima baimė, kad blogiausia dar ateityje."

Sąmokslo teorija netiki

Septynis mėnesius Siera Leonėje dirbusi savanore E.Budienė apvažiavo visą šalį: lankė ir miestus, ir atokius kaimus džiunglėse.
Kenemos mieste jai teko būti ne kartą. Tai – vienas gražiausių šalies miestų, kuriame yra įrengti svečių namai, teritorijos ten dirbantiems europiečiams. Netoli Kenemos yra didelės deimantų kasyklos.

Tiesa, sąvoka "gražiausias miestas" šalyje, kuriame daug šiukšlynų, skurdo, nėra elektros (veikia tik generatoriai), skamba labai sąlygiškai.

Šalies sostinėje Fritaune daugiau išprususių ir išsilavinusių žmonių, todėl ten – mažiau panikos, o informaciją skleisti lengviau.

Šiuo metu Lietuvoje dirbanti E.Budienė tik juokėsi iš vietos gyventojų keliamų sąmokslo teorijų, kad virusą sukūrė ir paskleidė baltieji, o afrikiečių kūnus naudoja prekybai organais.
Nors situacija šioje šalyje pavojinga, lietuvė, jei būtų tokia galimybė, vyktų į Sierą Leonę padėti kovoti su ten plintančiu Ebolos virusu.

"Nors tuo, žinau, būtų labai nepatenkinti mano vaikai – 18 metų sūnus ir 12 metų dukra", – prisipažino E.Budienė.

Gali padėti ir muilas

Ebola perduodama tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu, su krauju ar kitais kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis ar šlapimu). Septynias savaites po išgijimo ligoniai virusą gali perduoti nesaugių lytinių santykių metu.

Liga galima užsikrėsti po tiesioginio sąlyčio su nugaišusių ar gyvų laukinių gyvūnų, kaip antai beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju ir kitais kūno skysčiais.

Skirtingai nei gripas, Ebolos virusas oru neperduodamas.

Užsikrėtus virusu inkubacinis periodas yra 2–21 diena. Liga prasideda staiga: karščiuojama, skauda raumenis, juntamas  silpnumas, maudžia galvą ir gerklę.

Kitas karštligės etapas – ligonis ima vemti, viduriuoti, jį išberia, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Kai kuriems prasideda gausus vidinis ir išorinis kraujavimas ir vienu metu sutrinka kelių organų veikla.

Net jei gyvenate užkrėstose teritorijose ar į jas keliavote, užsikrėtimo Ebolos virusu pavojus yra itin mažas, nebent turėjote tiesioginį sąlytį su mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais. Be to, sąlytis su skysčiais įmanomas per nesaugius lytinius santykius su ligoniu septynias savaites po išgijimo.

Viešose vietose per įprastą kontaktą su žmonėmis, kurie neatrodo sergantys, Ebolos virusas neperduodamas. Virusu neužsikrėsite per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiodami baseine. Jo neplatina moskitai.

Ebolos virusas lengvai sunaikinamas muilu, balikliu, saulės šviesa arba išdžiovinant. Virusas žus, jei drabužiai, ant kurių pateko užkrėstų skysčių, bus išskalbti skalbyklėje. Ebolos virusas labai trumpai išlieka ant saulės apšviestų ar išdžiūvusių paviršių.

Nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra.