Vakarų šalių palaikomas Ukrainos naujasis prezidentas penktadienį paskelbė platų taikos planą, turintį užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose, keliantį grėsmę šios Rytų Europos valstybės išlikimui.

14 punktų iniciatyva buvo paskelbta po dviejų pokalbių telefonu, įvykusių per pastarąsias tris paras tarp Ukrainos lyderio Petro Porošenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurie pabrėžė išliekančią didelę Kremliaus įtaką mažesnei vakarinei kaimynei.

P.Porošenka ketvirtadienį taip pat susitiko Kijeve su rytinio pramonės regiono vietos lyderiais ir verslo magnatais, tikėdamasis jų palaikymo savo pasiūlymams, kaip būtų galima užbaigti neramumus, pareikalavusius mažiausiai 365 civilių ir kombatantų gyvybių abiejose pusėse.

Vienas Ukrainos kariuomenės atstovas penktadienį pranešė, kad per naujausius susirėmimus šalies rytuose žuvo septyni kariai, o dar 30 buvo sužeisti.

Ukrainos žiniasklaida paskelbė dokumento, kurį P.Porošenka turėtų oficialiai pristatyti vėliau penktadienį, kopijas. Jame reikalaujama, kad sukilėliai nedelsiant sudėtų ginklus, taip pat žadama decentralizuoti valdžią, įvykdžius konstitucijos reformą.

Prezidentas siūlo teisiškai nepersekioti sukilėlių, neįvykdžiusių „sunkių nusikaltimų“, taip pat suteikti „garantuotas koridorius rusų ir ukrainiečių samdiniams palikti“ konflikto zoną.

Tačiau dokumente taip pat raginama „vietos valdžios institucijoms atnaujinti savo darbą“.

Šį reikalavimą atmeta separatistų lyderiai, kurie paskelbė savo regionų nepriklausomybę nuo Kijevo ir užėmė administracinius pastatus maždaug 12 rytinių miestų bei miestelių.

Vienas sukilėlių vadas šią savaitę nesureikšmino pranešimų, jog P.Porošenka planuoja pasiūlyti strategiją, turinčią padėti užbaigti didžiausią krizę šalyje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pasak jo, ta iniciatyva yra „beprasmė“.

Planas, kurio oficialus pavadinimas – „Žingsniai link padėties rytų Ukrainos regionuose taikaus sprendinio“, turėtų galioti dešimt dienų po jo paskelbimo.

Tačiau jame neužsimenama apie laikiną vienašališką ugnies nutraukimą, kurį P.Porošenka trečiadienį pažadėjo paskelbti artimiausiomis dienomis.

P.Porošenko anksčiau buvo užsiminęs, kad įsakys Ukrainos vyriausybinėms pajėgoms sustabdyti puolimą, kai bus paskelbtas taikos planas.

Anksčiau Rusijos prezidentas nusileido Vakarų spaudimui ir atsisakė pripažinti Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių nepriklausomybę, kuri buvo paskelbta po kovo 11 dieną prorusiškų separatistų skubiai organizuotų ginčijamų referendumų dėl suvereniteto.

Tačiau V.Putinas taip pat ėmėsi aktyvių pastangų spausti Kijevą pertvarkyti Ukrainą į federaciją, kur regionų lyderiams būtų suteikta teisė priiminėti savo įstatymus ir kurie galėtų užmegzti nepriklausomus prekybinius ryšius su tokiomis valstybėmis kaip Rusija.

Nauji proeuropietiški Ukrainos vadovai, kurie iškilo po ne vieną mėnesį trukusių kruvinų protestų, dėl kurių vasarį buvo priverstas atsistatydinti Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sulaukė panašaus spaudimo dėl regionų iš Vakarų lyderių.

Tačiau Vašingtonas ir Europos Sąjunga vis dėlto neparėmė V.Putino stumtai Ukrainos „federalizacijos“ idėjos, ir regionams P.Porošenkos pristatytame plane yra numatytos ribotos teisės.

Planas garantuoja „rusų kalbos apsaugą“ rytiniuose regionuose ir įpareigoja prezidentą konsultuotis su vietos valdžia dėl to, ką jis turėtų skirti gubernatoriumi.

Tačiau jis nesuteikia regionams teisės savarankiškai rinkti administracijų vadovus - tai buvo dar vienas svarbus Rusijos reikalavimas.

V.Putino oficiali reakcija į plano detales, kurias P.Porošenka jam išdėstė per ketvirtadienį vėlai vakare įvykusį pokalbį telefonu, buvo santūri.

„Petro Porošenka informavo Rusijos valstybės vadovą apie pagrindinius punktus jo plane dėl situacijos Ukrainos pietryčiuose sureguliavimo“, - sakoma praėjusią naktį Kremliaus išplatintame pareiškime.

Jame priduriama, kad V.Putinas pateikė „virtinę komentarų“ dėl plano, pabrėždamas, jog turi būti „nedelsiant nutraukta karinė operacija“ prieš prorusiškus separatistus Donecko ir Luhansko srityse.

P.Porošenkos kanceliarija pranešė, kad Ukrainos lyderis, kuris gegužės 25 dieną jau pirmajame pirmalaikių prezidento rinkimų ture iškovojo įtikinamą pergalę prieš kelis prorusiškus varžovus , pasakė V.Putinui, kad „tikisi jo paramos taikos planui“.