Ar Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nuspręs sudalyvauti invazijoje į Ukrainą siųsdamas ten savo šalies karius? – to „Žinių radijuje“ žurnalistai teiravosi Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuoto analitiko Maksimo Miltos.

Pasak jo, A. Lukašenka yra bene pažeidžiamiausioje padėtyje nuo pat 1994 metų. Jeigu vidaus politikos atžvilgiu represijos leidžia jam suvaldyti situaciją ir valdyti šalį, bet išorėje jo pozicija niekada nebuvo tokia pažeidžiama atsižvelgiant ir į ekonominę situaciją.

Jis neturi „finsinės pagalvės“, kuri galėtų padėti atremti sankcijas. Matant, kad Vakarams labai operatyviai pavyko užšaldyti Rusijos disponuojamus stabilumo įrankius.

„A. Lukašenkos sprendimo priėmimas, ar baltarusių kariai fiziškai įsitrauks į invaziją Ukrainoje priklausys nuo to, kokios naudos jis galės išreikalauti iš Kremliaus. Mes matėme daug kartų, kad A. Lukašenka moka sulaukti „avansinio apmokėjimo“ ir net neužtikrinti to įsipareigojimo, kurį priima. Balansuodamas tarp įsipareigojimų jis sugebėdavo kartais net padvigubinti finansinius srautus. Tačiau dabar situacija yra kitokia. Vienintelis šaltinis, į kurį jis gali atsiremti, yra Kremlius. Ta kaina, kurios A. Lukašenka prašys iš Kremliaus, bus tikrai aukšta, nes tyrimai rodo, kad baltarusiai pasisako prieš karių įsitraukimą į karą Ukrainoje“, – pasakojo M. Milta.

Tik trys procentai baltarusių pasisako už karių siuntimą į Ukrainą. Pasak pašnekovo, jei baltarusių kariai dalyvaus invazijoje, jų moralinė būklė ir aprūpinimas bus dar prastesnis negu Rusijos karių, nes suma tam siekia vos 350 milijonų per metus. Tai yra triskart mažesnė suma nei Lietuva išleidžia gynybai.

Todėl A. Lukašenka nori užsitikrinti, kad Kremlius prie to prididės ne tik finansiškai. bet ir kalbant apie galimus politinius pakitimus ar vidaus politikos destabilizavimą.

„800 žmonių vasario mėnesį buvo sulaikyti vien Minske, nes žmonės pasisakydavo prieš Baltarusijos vaidmenį šiame kare. Tai paskatino žmones išeiti į gatves. Ne referendumas dėl konstitucijos pataisų, o būtent Kremliaus vaidmuo dabartiniame kare Ukrainoje“, – pabrėžė M. Milta.