Panevėžio policijos teigimu, incidentas užfiksuotas šiek tiek po pusės septynių vakaro kultūros ir poilsio parke, po Nemuno gatvės tiltu.

Nenustatytas asmuo važiavo dviračiu ir susidūrė su elektriniu paspirtuku, kuriuo važiavo 1957 metais gimęs vyras.

Po susidūrimo vyras nugriuvo ant asfaltuotos dangos ir susižeidė.

Apie aštuntą vakaro Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmime vyras nuo patirtų sužalojimų mirė.

A. Droukdelis buvo nukautas ketvirtadienį netoli sienos su Alžyru. Šiame regione esama AQIM bazių, iš kurių džihadistai vykdydavo išpuolius ir vakariečių pagrobimus Sachelyje, penktadienį nurodė gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli).

Pasak jos, per šią operaciją taip pat buvo „neutralizuota“ daugelis A. Droukdelio, vadovavusio kelioms susijusioms grupuotėms centrinės valdžios menkai kontroliuojamame regione, „artimų bendrininkų“.

AQIM išsivystė iš grupuotės, įkurtos 10-ojo dešimtmečio pabaigoje radikalių Alžyro islamistų, 2007 metais prisiekusių ištikimybę tuo metu Osamos bin Ladeno vadovautam teroristiniam tinklui „al Qaeda“.

Grupuotė yra prisiėmusi atsakomybę už Sachelyje įvykdytą virtinę atakų prieš karius ir civilius, įskaitant 2016 metų išpuolį viename prabangiame viešbutyje ir restorane Burkina Fase. Tąsyk žuvo 30 žmonių, daugiausiai Vakarų šalių piliečių.

Prancūzija šiame regione, apimančiame Burkina Fasą, Čadą, Malį, Mauritaniją ir Nigerį, yra dislokavusi daugiau kaip 5 000, vykdančių operacijas prieš vietos džihadistų grupuotes.

Šiaurės Malyje dažnai įvyksta susirėmimų tarp besivaržančių ginkluotų grupuočių. Ši sritis taip pat yra aktyvus džihadistų veiklos židinys.

„1,2 mln. audinių jauniklių atsivesta ir reikia 3-4 mln. eurų lėšų auginimui. Jaunikliai jau pradeda ėsti ir kai kuriems ūkiams gresia jauniklių migdymas, nes nepajėgs jų dėl lėšų stygiaus iššerti“, – Kaimo reikalų komitete šią savaitę teigė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša.

„Mūsų šaka labai nukenčia“, – pridūrė jis. Pasak pusšimtį audinių augintojų vienijančios asociacijos vadovo, gavus paramą, jauniklių išlaikymui tektų bent po 3-4 eurus.

„Pagalba turi ateiti ir šiam sektoriui ir ši parama turi būti nedelsiant skiriama“, – teigė komiteto vadovas Andriejus Stančikas.

Komiteto narės Rasos Petrauskienės žiniomis, Danijoje už vieną žvėrelį valstybė skiria 23 eurų paramą.

Pagalba turi ateiti ir šiam sektoriui ir ši parama turi būti nedelsiant skiriama.

Šalies žvėrelių augintojams, pasak Č. Tallat-Kelpšos, iki metų pabaigos reikia apie 12 mln. eurų tik pašarams, o įvertinus kitas sąnaudas – 24-30 mln. eurų.

Jis BNS nurodė, kad balandį žvėrelių augintojams vis tik pavyko trečdaliu kritusiomis kainomis parduoti kelis procentus produkcijos, tuo metu kovą realizuota apie trečdalis produkcijos.

„Žmonėms dabar ne kailiai galvoje. Supirkėjai gali pristabdyti kailiukų pirkimą“, – BNS teigė asociacijos vadovas.

Jis neabejoja, kad dėl koronaviruso krizės bankrutuos ne vienas audinių augintojas. Jo duomenimis, dabar šalyje yra apie 70 ūkių, auginančių audines.  

Savivaldybės teigimu, tai – trečiasis Neringoje pastatytas knygų namelis, jį sukūrė skulptorius iš Juodkrantės Albertas Danilevičius.

„Jei pirmieji du simbolizuoja Nidos ir Juodkrantės švyturius, tai pastarasis primins liūdną ir dramatišką užpustytų Kuršių nerijos kaimų istoriją“, – rašoma pranešime.

Lauko bibliotekėlė pagaminta iš ąžuolo ir metalo  – tai namelis ant ratų, bylojantis apie priverstinį žmonių kraustymąsi iš vienos vietos į kitą.

Savivaldybė primena, kad tokiu būdu 1843 metais Kuršių nerijoje atsirado Preilos kaimas – jį bėgdami nuo pustomo smėlio įkūrė Naujųjų Naglių gyventojai.

Visai netoli, 1,5 km nuo Preilos, stūkso kelis kartus užpustyti Karvaičiai – XVIII amžiaus Kuršių nerijos parapijos centras.

Preilos bibliotekos prieigose, šalia istorinio buvusios mokyklos pastato ir bendruomenės namų, pastatytas knygų namelis vietos gyventojams ir turistams paliudys Preilos tapatybę, žadins žmonių kultūrinę atmintį ir skatins skaityti, teigia savivaldybė.

Lauko bibliotekėlėje žmonės turės galimybę dalintis savo jau perskaitytomis knygomis. Bibliotekėlę prižiūrės ir nuolat knygomis papildys Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos Preilos filialo darbuotoja.

„Neabejojame, kad preiliškiai ir kurorto svečiai įvertins Neringos viešosios bibliotekos iniciatyvą skatinti skaitymą ir didinti knygos prieinamumą. Preilos biblioteka yra labai vertinama kurorto svečių, į ją pasiimti knygų atvyksta ir pervalkiškiai“, – bibliotekos direktorė Dalia Greičiutė.

„Nuo šiol visi ras knygų ir lauko bibliotekėlėje, kai bibliotekos darbo laikas bus pasibaigęs“, – teigė ji.

Knygų namelis Preiloje pastatytas Neringos savivaldybės lėšomis.

Valyti vandens telkinius Lietuvoje ketina per 40 komandų, pranešė Žaliosios politikos institutas.

„Dėl šalyje dar galiojančios karantino situacijos kviečiame gyventojus šį šeštadienį pasirinktu laiku keliauti prie artimiausio vandens telkinio ir tvarkytis individualiai arba mažomis grupelėmis“, – sakė Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė.

Jos teigimu, lietuviai yra tarp aktyviausiai pasaulinėje akcijoje dalyvaujančių šalių.

Šiemet iniciatyvos žemėlapyje užregistruota dvigubai daugiau tvarkymosi vietų nei pernai.

„Pasaulyje vienkartinio plastiko produktų paklausa karantino laikotarpiu padidėjo: pradedant išsinešimui skirtomis maisto pakuotėmis ir baigiant vienkartinėmis pirštinėmis. Ieškodami iniciatyvai tinkamiausių, t. y. itin užterštų, upių pakrančių, patys įsitikinome, kad dalis šių produktų atsiduria gamtoje. Tai rodo, kad iniciatyva šiemet ypač aktuali“, – tvirtino „River Cleanup“ atstovė Justina Anglickytė.

Pasaulyje vienkartinio plastiko produktų paklausa karantino laikotarpiu padidėjo.

Aplinkosaugininkų teigimu, plastiko sudėtyje esantys įvairūs priedai, pavyzdžiui, stabilizatoriai ir antipirenai arba kiti toksiški chemikalai, gali būti kenksmingi visai ekosistemai. Iki smulkių dalelių susiskaldęs plastikas gali kauptis audiniuose ir sutrikdyti organizmų veiklą – augimą, reprodukciją, mitybą. Tai gali tapti jų mirties priežastimi.

Anot Žaliosios politikos instituto, Europoje mažiau nei 40 proc. upių atitinka geros ekologinės būklės kriterijus. Lietuvoje – beveik kas antra vertinama kaip vidutinės, blogos ar labai blogos būklės.

Pasaulinė akciją „River Cleanup“ Lietuvoje vyks antrą kartą. Pernai joje dalyvavo 500 savanorių. Iš Neries ir Nemuno bei jų pakrančių surinkta maždaug 20 tonų atliekų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis į šias pareigas teikia pulkininką Albertą Dapkų.

Jis šiuo metu tarnauja Baltijos gynybos koledže Tartu Estijoje, ten vadovauja aukštesniųjų vadų kursams, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Šiai kandidatūrai jau pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Dėl karantino suvažiavimas organizuojamas nuotoliniu būdu.

„Naujasis Lietuvos šaulių sąjungos vadas turėtų užtikrinti sričių, kuriose pastaraisiais metais buvo pasiekta kokybinio ir kiekybinio šuolio, tolesnį vystymą – tai jaunųjų šaulių patriotinis ugdymas bei kovinių šaulių būrių formavimas ir jų integravimas į Lietuvos kariuomenės padalinius“, – yra sakęs R. Karoblis.

A. Dapkus sukarintos organizacijos vado pareigose pakeistų trejų metų kadenciją baigiantį pulkininką leitenantą Gintarą Koryzną.

53 metų A. Dapkus Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1991 metų. Karininkas 2013–2014 metais tarnavo Afganistane.

Pagal įstatymą, Šaulių sąjungos vadą skiria krašto apsaugos ministras, gavęs Seimo komiteto ir Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimo pritarimą.

Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija. Ji turi apie 12 tūkst. narių.

Planuojama, kad iš pradžių „Tvarkos ir teisingumo“ delegatai priims sprendimą likviduoti savo partiją, o po to prasidės Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pertvarkymas į naują politinę jėgą.

„Jungtinė partija kuriama Liberalų sąjungos pagrindu“, – BNS sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Jau anksčiau į Laisvės sąjungą įstojo judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ lyderis Artūras Paulauskas su komanda.

A. Zuoko teigimu, sulaukta apie 50 anketų stoti į partiją.

Šeštadienį šios partijos nariais turėtų tapti ir dalis „tvarkiečių“.

„Pereis apie 1,7-2,1 tūkst. į naują partiją“, – tvirtino R. Žemaitaitis.

Iki šiol „Tvarka ir teisingumas“ deklaruodami turinti per 10 tūkst. narių. R. Žemaitaičio teigimu,  inventorizacija parodė, kad didelė dalis šių narių – „popieriniai“,

Suvažiavimo delegatai šeštadienį priims naujus partijos nuostatus, nuspręs dėl Laisvės sąjungos pavadinimo keitimo į „Laisvę ir teisingumą“, rinks naują pirmininką bei kitus valdymo organus.

Atnaujintos partijos lyderiu pretenduoja tapti R. Žemaitaitis.

„Aš asmeniškai palaikau R. Žemaitaičio kandidatūrą. Jeigu kas nors siūlys mane, atsisakysiu dalyvauti pirmininko rinkimuose ir paremsiu R. Žemaitaitį, nes tai Seimo narys, šiandien turintis didesnes galimybes viešajai sklaidai. Be to, norime atsinaujinti“, – BNS sakė A. Zuokas.

A. Paulauskas ir A. Zuokas turėtų tapti pirmaisiais vicepirmininkais.

Tai bus konservatyvi-liberali politinė jėga.

„Tai bus konservatyvi-liberali politinė jėga“, – naujos jėgos politinę kryptį apibūdino R. Žemaitaitis.

Pasak A. Zuoko, po suvažiavimo „Laisvė ir teisingumas“ taps parlamentine partija, nes turės du atstovus Seime, taip pat šešis merus, apie 120 tarybos narių skirtingose savivaldybėse.

Pirmą kartą partijų suvažiavimai rengiami automobilių aikštelėje, o delegatai sėdės savo mašinose.

Taip elgtis politikus privertė karantino reikalavimai, mat patvirtinta apie 400 suvažiavimo delegatų, o atviroje erdvėje kol kas galima rengti renginius su ne daugiau kaip 300 žmonių.

Automobiliuose sėdintys delegatai vaizdą matys didžiuliuose ekranuose, o garsą girdės įjungę specialų radijo dažnį.

„Balsavimas vyks naudojant specialią balsavimo programėlę. (...) Pirmą kartą suvažiavimas atitiks savo prasmę, nes suvažiuosime, o ne sueisime“, – juokavo A. Zuokas.

Trijų besijungiančių organizacijų lyderiai A. Zuokas, R. Žemaitaitis ir A. Paulauskas į sceną įriedės taip pat automobiliu – vintažiniu „Volkswagen T1“.

„Laisvė ir teisingumas“ planuoja dalyvauti spalį vyksiančiuose rinkimuose. 

Dangaus kūnai: saulė teka 4.45 val., leidžiasi 21.50 val. Dienos ilgumas 17.05 val.

Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 5.12 val., teka 22.49 val.

Vardadieniai:

Bogumilas, Klaudijus, Mėta, Norbertas, Paulina, Tauras

Datos:

Rusų kalbos diena (JTO paskelbė garsaus rusų poeto Aleksandro Puškino garbei)

1545 — mirė Abraomas Kulvietis, pirmosios kolegijos Lietuvoje įsteigėjas (1539 m.), vienas iš Karaliaučiaus universiteto kūrėjų, lietuvių raštijos pradininkas. Gimė apie 1510 m.

1748 — Vilniuje kilęs gaisras sunaikino didžiąją miesto dalį.

1814 — Kopgalyje, šiauriausiame Kuršių Nerijos nacionalinio parko gale, apsigyveno pirmasis nuolatinis gyventojas — žvejys Johanas Verkulis.

1905 — pirmą kartą Vilniuje, miesto teatre surengtame lietuvių vakare, buvo sugiedota Kudirkos Tautiška giesmė.

1912 — gimė rašytojas Aleksys Churginas. Mirė 1990 m.

1936 — Šiauliuose gimė pianistas Gytis Trinkūnas. Mirė Vilniuje 1973 m.

1944 — Palangoje gimė žinomas rašytojas ir žurnalistas Laimonas Tapinas.

1946 — Lietuvoje buvo sudarytas Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdis, tačiau saugumo organai neleido jam dirbti.

1992 — Lietuva priimta į Pasaulio banką.

1997 — eidamas 78-uosius metus, mirė poetas Eduardas Mieželaitis.

2011 — Vilniuje, Lukiškių aikštėje, atidaryta pasaulinio spaudos fotografijos konkurso „World Press Photo“ geriausiomis paskelbtų nuotraukų paroda.

Birželio 6-oji pasaulio istorijoje:

1523 — Švedijos Respublikos Vėliavos diena. Karūnuotas Švedijos karalius Gustavas Vaza: šalis atgavo nepriklausomybę nuo Danijos.

1599 — buvo pakrikštytas žymiausias 17-ojo amžiaus ispanų tapytojas Diego Velazquez (Diegas Velaskesas).

1606 — gimė prancūzų dramaturgas, tragedijos „Sidas“, vaizduojančios to meto Prancūziją, autorius Pierre Corneille (Pjeras Kornelis). Mirė 1684 m.

1660 — Kopenhagos taikos sutartimi baigėsi Švedijos ir Danijos karas, nustatęs dabartines valstybių sienas: danai atgavo Fyno ir Bornholmo salas.

1799 — gimė rusų poetas Aleksander Puškin (Aleksandras Puškinas). Mirė 1837 m.

1875 — gimė vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Mann (Tomas Manas). Mirė 1955 m.

1925 — buvo įkurta automobilių gamintojų „Crysler“ korporacija.

1946 — mirė vokiečių rašytojas Gerhart Hauptmann (Gerhartas Hauptmanas). Gimė 1862 m.

1956 — gimė geriausias visų laikų Švedijos tenisininkas Bjorn Borg (Bjornas Borgas).

1961 — mirė šveicarų psichologas Carl Gustav Jung (Karlas Gustavas Jungas).

1967 — arabų-Izraelio kare Egiptas uždarė Sueco kanalą.

1972 — per sprogimą anglies šachtoje Rodezijoje žuvo 431 darbininkas.

1973 — Vakarų Vokietija ratifikavo sutartį, kuri normalizavo santykius su Rytų Vokietija.

1982 — Izraelis okupavo Libaną.

1983 — Švedijos parlamentas paskelbė Švedijos valstybės dieną.

1985 — po trejų metų okupacijos Izraelis išvedė pagrindinį armijos kontingentą iš Libano, tačiau ir toliau kontroliavo pasienio ruožą.

1992 — musulmonų sukilėliai nutraukė mėnesį trukusią blokadą bei leido 800 Jugoslavijos kariškių bei jų šeimų nariams palikti Bosniją.

1993 — Mongolijoje įvyko pirmieji prezidento rinkimai.

1994 — žemės drebėjimo aukomis Kolumbijoje tapo mažiausiai 1 000 gyventojų.

1999 — žlugus NATO ir Jugoslavijos karo vadų deryboms, NATO generolas leitenantas Mike Jackson (Maikas Džeksonas) pareiškė, kad Aljansas, siekdamas palaužti Belgradą, dar labiau suintensyvins bombardavimą.

2012 — mirė Japonijos imperatoriaus Akihito pusbrolis princas Tomohito (Tomohitas).

2012 — eidamas 92-uosius metus mirė Ray Bradbury (Rėjus Bredberis), legendinis mokslinės fantastikos kūrėjas, parašęs „451 Farenheito“ (Fahrenheit 451) ir „Marso kronikas“ (The Martian Chronicles).

2013 — būdamas 85 metų Ispanijoje mirė britų rašytojas Tom Sharpe (Tomas Šarpas), sukūręs juodojo humoro romanų seriją apie visų ujamą literatūros dėstytoją Henrį Viltą.

2013 — Rusijos prezidentas Vladimir Putin (Vladimiras Putinas) po trijų bendro gyvenimo dešimtmečių išsiskyrė su žmona.

Birželio 6-oji šou pasaulyje:

1949 — gimė amerikiečių aktorius Robert Englund (Robertas Inglandas) („Freddy Krueger“).

1960 — išleistas Roy Orbison (Rojaus Orbisono) albumas „Only The Lonely“.

1969 — Rod Stewart (Rodas Stiuartas) pasirašė kontraktą su įrašų kompanija „Mercury Records“.

1992 — Florencijoje (Italija) susituokė David Bowie (Deividas Bouvas) ir modelis Iman.

1995 — „Pink Floyd“ išleido „gyvos muzikos“ albumą „Pulse“.

2009 — buvęs bokso čempionas Mike Tyson (Maikas Taisonas) Las Vegase vedė savo draugę Lakiha Spicer (Lakihą Spaiser).

Kai auklėjimas nebeveikia

Visi susiduriame su begale rašytų ir nerašytų taisyklių, pareigų ir iš jų atsirandančių padarinių ar apribojimų. Kasdien keliamės tam tikru laiku, ruošiame pusryčius, einame į darbą ar dirbame nuotoliniu būdu, gaminame pietus, vakarienę, užsiimame kita suplanuota buities ruoša. Ir taip – kasdien, panašiu ritmu. Nuo pat mažumės vaikai pajaučia mūsų gyvenimo ritmą. Jie įpranta eiti miegoti sutartu laiku, ryte keltis, išmoksta laikytis dienotvarkės, namų taisyklių, tradicijų ir visuomenės normų.

Būna dienų, kai atrodo, kad vaikai tiesiog neklauso ir joks auklėjimo metodas nebeveikia. Tada tėvai dažnai jaučia bejėgiškumą, pyktį, nusivylimą savimi ir vaiku. Aiškus susitarimų, bendrų taisyklių žinojimas ir jų laikymasis padeda išgyventi ir įveikti tokius sunkius momentus. Visada pravartu apsvarstyti, ar vaikas žino šeimos taisykles ir susitarimus. Ar tėvai tikisi to iš jo, ar turi galimybes pasirinkti padarinius. Pavyzdžiui, grįžę namo, jūs galite viltis, kad jūsų vaikas bus išplovęs indus virtuvėje (ypač jei švarių jau nelikę), bet ar buvote susitarę su savo atžala? Ar kasdien to reikalaujate? O gal tik kartais jums reikia jo pagalbos? Esant konkretiems ir aiškiems susitarimams, vaikas irgi žino padarinius, t. y. kas nutiks, jei susitarimą sulaužys, ir nenustebs sulaukęs iš tėvų pasipiktinimo ar kokio malonumo apribojimo.

Numanomi susitarimai

Vaikai neretai nustemba ir supyksta, kai sulaukia bausmės už numanomą susitarimą. Jie supranta, kas tėvams patiktų, bet galvodami apie savo prioritetus, pasirenka sau svarbesnius dalykus. Tokie nerašyti susitarimai šeimoje dažnai įžiebia konfliktus, kur abi pusės jaučiasi teisios ir įskaudintos. Atžalos pyksta, kad nebuvo aiškaus susitarimo, tėvai – kad pareigos neatliktos. Jei pastebite, kad dažnai šeimoje dėl nesusikalbėjimo įsižiebia konfliktai, pirmas žingsnis yra tiesiog susėsti ir įvardyti aiškiai: ko norite iš vaikų, kokio konkretaus elgesio, ir kas laukia tada, jei to nebus laikomasi. Tam, kad tokios sutarties namuose būtų laikomasi, ji turi būti visiems aiški ir žinoma.

Nerašyti susitarimai šeimoje dažnai įžiebia konfliktus, kur abi pusės jaučiasi teisios ir įskaudintos. Atžalos pyksta, kad nebuvo aiškaus susitarimo, tėvai – kad pareigos neatliktos.

Kalbant apie tarpusavio susitarimus, svarbu pagalvoti – kaip laikotės savo žodžio namuose? Neretai tėvai grįžę iš darbo jaučiasi pavargę ir tikisi šeimos narių supratimo, palaikymo, lankstumo, kartais leidžia sau vienų ar kitų pareigų neatlikti, neskubius pažadus nukelti ar net pamiršti. Tokį tėvų elgesį mato ir vaikai. Labiau empatiški vaikai supranta aplinkybes ir lanksčiau reaguoja, bet dažniau mažyliai ar jaunuoliai pastebi tik neatliktas pareigas ar neištesėtus pažadus. Tad kitas ypač svarbus dalykas kalbant apie tarpusavio sutarimą yra rodomas pavyzdys: kuo tėvai yra pareigingesni ir atsakingesni, tuo daugiau šių vertybių mokosi iš jų ir vaikai.

Aptardami pareigas ir taisykles namuose išskyrėme, kad labai svarbu jų aiškumas, nuoseklumas, tinkamas pavyzdys, tačiau nepaminėjome iš esmės paties svarbiausio – artimo ryšio. Vaikai nenorės tesėti savo žodžio, jei nebus užmegztas šiltas ir artimas ryšys. Kai vaikas jaučiasi mylimas, jis galbūt ir išbandys jūsų kantrybės ribas, tačiau nenorės to ryšio išduoti ir tėvus apvilti. Emociškai saugus vaikas gali priimti skirtingus nei tėvų pasirinkimus ir sprendimus tam, kad save išreikštų, atrastų savo tapatumą, bet, tikėtina, ne dėl to, kad jus sąmoningai ignoruotų ar iš pykčio įskaudintų. Tad neužmirškime savo vaikams skirti pakankamai asmeninio dėmesio ir laiko, užsiimant jiems svarbiais žaidimais ir veiklomis.

Svarbu išlikti jautriems

Kartais nutinka įvairių net ir nelauktų dalykų: ligos, gimtadieniai, pirmosios darželio ar mokyklos mokslo metų dienos, kelionės, kiti planuoti ar nenumatyti įvykiai. Tėvai dažnai sunerimsta ir suabejoja, kaip jiems tada reaguoti, kiek tvirtai laikytis sukurtų namuose taisyklių ir ritualų. Netikėti dalykai, net ir malonūs, visuomet sukelia nemažai streso. Šiais atvejais ypač svarbu išlikti jautriems vienas kito atžvilgiu, kalbėtis apie susitarimus ir išgirsti vienam kitą, reaguoti lanksčiai, tartis. Pasaulis nesugrius, jei pervargęs vaikas kažko neatliks, bet pokalbis apie laiko planavimą gali sukurti jam aiškesnį pasaulį. Be to, ir sergantis vaikas labiau vertins ir pasitikės tėvais, kurie bus jam jautrūs ir atliepiantys jo poreikius ligos metu.

Taigi, yra keli svarbūs dalykai, nulemiantys susitarimų su vaikais efektyvumą: susitarimų konkretumas, aiškumas, lankstumas, jūsų rodomas pavyzdys ir užmegztas ryšys su vaiku. Jei norime, kad susitarimai namuose galiotų, turime nuolatos ir nuosekliai jų laikytis bei būti empatiški vienas kito atžvilgiu.

Kad susitarimų būtų laikomasi

Pateikiame dar keletą reikšmingų rekomendacijų, į kurias turėtume atkreipti dėmesį norėdami, kad vaikai jus dažniau išgirstų, arba kad susitarimai ir būtų susitarimais:

• Abu tėvai turi laikytis bendrų susitarimų vaiko atžvilgiu. Taip vaikai žinos, kad net vienam iš tėvų esant namuose dienotvarkė ir reikalavimai išlieka.

• Daugiau žaiskite su savo vaiku. Žaidimas – puiki susitarimų ir taisyklių mokykla. Žaidimo metu galite aptarti, kaip kiekvienas šeimos narys jaučiasi, kai taisyklių nėra laikomasi. Laikas kartu stiprina jūsų tarpusavio ryšį.

• Jei pastebite ilgalaikių sunkumų bendraujant su vaiku, kurių nepavyksta patiems išspręsti, konsultuokitės su specialistais.

Jau šiandien turėtume pabusti ir pajausti naktį nušniokštusio lietaus atneštą gaivą.

Dieną numatomas nedidelis lietus, pietvakarių vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 15–17 m/s, po pietų vėjas rims, diena nebus labai šilta, oras šils tik iki 16–18 laipsnių.

Sekmadienio naktis bus rami, lietaus nežadama, perkūnija nugriaudės ir trumpai nulis tik dieną. Beveik visą savaitę naktys bus šiltos – 12–14 laipsnių aukščiau nulio. Sekmadienio dieną šils iki 18–20 laipsnių.

Pirmadienį tikėtinas šiaurės ir šiaurės vakarų vėjas bus silpnas, gali nedaug palyti, dieną oro temperatūra laikysis ties 20 laipsnių padala.

Antradienis bus ramus, palis naktį, dieną krituliai mažiau tikėtini, oras laikysis toks, kaip ir ankstesnėmis dienomis.

Trečiadienį laukiama į pajūrį atplūsiančio anticiklono. Orai ims šilti, pagaliau prasidės paplūdimių lankymo sezonas. Tądien dieną gali trumpai palyti, šiaurės rytų vėjas neturėtų būti stiprus, naktis numatoma šiltesnė nei ankstesnės – 13–15 laipsnių, dieną termometrų stulpeliai pakils iki 22–24 laipsnių aukščiau nulio.

Ketvirtadienis numatomas be vėjo, gali nugriaudėti perkūnija, nušniokšti trumpi lietūs. Naktis bus dar malonesnė – 13–15 laipsnių, dieną tikėtina 23–25 laipsnių šiluma.

Penktadienis bus giedras, ramus ir šiltas. Naktį termometrai rodys 15–17 laipsnių, dieną šils iki 24–26 laipsnių.