Rusijos kariuomenei sekėsi iš pietų veržtis link Lisičansko. Artimiausią savaitę Lisičansko pakraštyje gresia išpuolis, praneša UNIAN.

Tai pranešė Amerikos karo studijų instituto analitikai.

Pažymima, kad Rusijos puolimas prieš Lisičanską yra nesėkmė Ukrainos gynybai šioje srityje. Kartu nurodoma, kad užgrobti miestą užpuolikams prireiks užsitęsusių mūšių su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Panašūs blokadiniai mūšiai buvo stebimi Mariupolyje ir Sjeverodonecke.

Anot analitikų, rusų kariai stengsis paneigti gynybos pranašumą, kurį Ukrainos kariuomenė įgijo dėl Seversky Donec upės.

Žiniasklaida: Europos Vadovų Taryba suteiks Ukrainai kandidatės į ES statusą

Ukrainai bus suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Atitinkamą sprendimą priėmė Europos Vadovų Taryba.

Tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė žurnalistas Rikardas Jozwiak.

„Paskutiniame EUCO projekte teigiama, kad „Europos Vadovų Taryba nusprendė Ukrainai ir Moldovos Respublikai suteikti šalies kandidatės statusą“, – rašoma pranešime.

Žurnalistas pažymėjo, kad Europos Vadovų Taryba spręs dėl tolesnių Ukrainos ir Moldovos integracijos į ES žingsnių po kandidatės statuso paskelbimo. Pirmiausia šalys turės įvykdyti visas komisijos sąlygas.

Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl kandidatės į ES statuso suteikimo Ukrainai laukiama birželio 23-24 dienomis.

J. Bidenas paskelbė pagrindinius NATO ir G7 viršūnių susitikimų tikslus

Per G7 ir NATO viršūnių susitikimus paskelbti Vašingtono pagrindiniai tikslai yra nukreipti į karą Ukrainoje, kurį pradėjo Rusija, skelbia UNIAN.

Tai pareiškė JAV Valstybės saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.

Pažymima, kad aukščiausiojo lygio susitikimai vyks birželio pabaigoje. JAV prezidentas Joe Bidenas sieks šių tikslų:

– padidinti tvirtą JAV paramą demokratinei, suvereniai Ukrainai;

– traukti Rusiją atsakomybėn už karą;

– valdyti grėsmę pasaulio ekonomikai, ypač kylančioms degalų ir maisto kainoms;

– formuos informacinę pasaulio viziją, kurioje demokratija gali realizuoti savo potencialą ir nugalėti autoritarinius bei korumpuotus požiūrius.

Dėl plataus masto Rusijos invazijos buvo sunaikinta 20–30 % Ukrainos infrastruktūros .

Paskelbtas Ukrainos infrastruktūrai padarytos žalos dydis

Žalą interviu prancūzų „Le Monde“ įvertino Ukrainos infrastruktūros ministras Aleksandras Kubrakovas, rašo UNIAN.

Dėl karo buvo sunaikinti keliai, tiltai, uostai, geležinkeliai ir oro uostai.

Gegužės 25 d., bendra tiesioginės žalos, padarytos Ukrainos ekonomikai dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (mokyklų, ligoninių ir kt.) bei infrastruktūros sunaikinimo, suma siekė 105,5 mlrd. JAV dolerių.

A. Kubrakovas pažymėjo, kad šalis bando atkurti prioritetinius objektus, nepaisydama tolesnio sunaikinimo pavojaus. Kai kuriuose išlaisvintuose regionuose jau prasidėjo atsigavimas, tačiau dėl išteklių trūkumo tai negali įvykti greitai.

Infrastruktūros ministro teigimu, nuo įsibrovėlių veiksmų labiausiai nukentėjo Mariupolis, Charkivas, Černihivas, Sjeverodoneckas ir Lisičanskas. Jau 320 tūkst. ukrainiečių neteko savo namų.

Rusijoje netoli Ukrainos sienos sudužo šturmo lėktuvas, pilotas žuvo

Rusijoje netoli Ukrainos sienos antradienį sudužus rusų kariuomenės šturmo lėktuvui, žuvo jo pilotas, pranešė Pietų karinės apygardos spaudos tarnyba.

„Birželio 21-ąją Rostovo srityje per planuotą mokomąjį skrydį sudužo lėktuvas Su-25. Pilotas žuvo“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų cituojamame pranešime.

Kaip rodo preliminari informacija, lėktuvas galėjo sudužti dėl techninio gedimo. Atlikti tyrimo atsiųsta Rusijos aerokosminių pajėgų komanda.

Rusijos pareigūnai nepaminėjo jokių sąsajų su tęsiama karine invazija Ukrainoje. Rostovo sritis yra prie sienos su šia kaimynine valstybe.

Birželio 17 dieną kitas Su-25 per mokomąjį skrydį sudužo Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos. Tuo metu kariuomenė taip pat užsiminė apie techninį gedimą.

Rusija pastaraisiais mėnesiais ne kartą kaltino Ukrainą kariniais smūgiais Rusijos teritorijoje, pasienio regionuose.

Italijos URM vadovas paliko savo partiją dėl jos pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu

Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio antradienio vakare pareiškė, kad palieka savo partiją, kurią jis anksčiau kritikavo dėl jos pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu, praneša ANSA.

„Aš traukiuosi iš „Penkių žvaigždučių judėjimo“, – sakė jis per spaudos konferenciją, pažymėdamas, kad šis sprendimas yra „skausmingas“ ir kad nuo trečiadienio jo jau buvusi partija „nebebus didžiausia jėga parlamente“.

L. Di Maio praėjusią savaitę apkaltino „Penkių žvaigždučių judėjimo“ lyderį ir buvusį ministrą pirmininką Giuseppę Contę vyriausybės pastangų remti Ukrainą žlugdymu ir Romos pozicijų silpninimu Europos Sąjungoje.

„Mes būtinai turėjome pasirinkti, kurioje istorijos pusėje esame – Ukrainos, kurią užpuolė, pusėje ar agresorės Rusijos pusėje. Kai kurių partijos vadovų pozicija galėjo susilpninti mūsų šalį“, – teigė L. Di Maio.

Mes būtinai turėjome pasirinkti, kurioje istorijos pusėje esame – Ukrainos, kurią užpuolė, pusėje ar agresorės Rusijos pusėje.

Anot ministro, jis sudarys parlamente naują grupę, remiančią premjero Mario Draghio vyriausybę.

Italijos žiniasklaidos duomenimis, daugiau kaip 60 deputatų paliko „Penkių žvaigždučių judėjimą“ ir prisijungė prie naujosios L. Di Maio grupės. Tad iš 227 partijos parlamentarų (155 Atstovų Rūmuose ir 72 Senate) daugiau kaip ketvirtadalis pasitraukė iš jos.

„Penkių žvaigždučių judėjimas“ iki šiol buvo didžiausia politinė jėga Italijos parlamente po 2018 metais įvykusių rinkimų, per kuriuos jis iškovojo 33 proc. balsų. Bet nuo to laiko parama partijai gerokai sumenko. Naujausios apklausos rodo, kad dabar ją paremtų tik 13 proc. rinkėjų.

Per Rusijos apšaudymą Charkivo srityje žuvo 15 žmonių

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje antradienį žuvo 15 žmonių, įskaitant aštuonerių metų vaiką, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ukrainos šiaurės rytuose esantis Charkivas yra su Rusija besiribojantis regionas, į kurį jau pradėjo grįžti gyventojai, pasitraukę karo pradžioje, kai Rusijos pajėgos jį intensyviai bombardavo.

„Penkiolika žmonių žuvo ir 16 buvo sužeisti. Tokie siaubingi Rusijos dieninio apšaudymo Charkivo srityje padariniai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė O. Synjehubovas.

Jis nurodė, kad žmonės žuvo ir buvo sužeisti per keturis atskirus incidentus.

Rusijos pajėgoms apšaudžius Čuhujivo miestą, esantį už 30 km į pietryčius nuo Charkivo, žuvo šeši žmonės ir dar keturi buvo sužeisti, sakė O. Synjehubovas.

Dar penki žmonės žuvo ir 11 buvo sužeisti Charkivo mieste, o jo priemiestyje per rusų pajėgų ataką žuvo aštuonerių metų vaikas ir buvo sužeista jo motina.

Trys žmonės žuvo Zoločivo miestelyje, esančiame už 40 km į šiaurę nuo Charkivo.

„Tai terorizmas. Tai nusikaltimai žmoniškumui, už kuriuos turi būti baudžiama!“ – sakė O. Synjehubovas.

Invazijos pradžioje Maskvos pajėgos smarkiai apšaudė antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą, esantis vos už 50 km nuo Rusijos sienos. Po smarkių mūšių, per kuriuos miestui buvo padaryta didžiulė žala, Ukrainos pajėgos išlaikė Charkivo kontrolę.

Kai Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš Kyjivo prieigų ir Ukrainos šiaurės rytų, Maskva sutelkė pastangas į puolimą rytiniame Donbaso regione.

Vokietija rusiškų dujų tiekimo mažinimą laiko „Maskvos ataka“

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“.

„Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas (Robertas Habekas), antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Praėjusią savaitę „Gazprom“ pareiškė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto dujų tiekimas šiuo per Baltijos jūrą nutiestu vamzdynu mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų. Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“.

Dėl sumažėjusio dujų tiekimo Vokietija, Austrija ir Nyderlandai nusprendė atnaujinti užkonservuotų anglis deginančių elektrinių veiklą elektros poreikiams patenkinti.

Savo ruožtu Vokietija pareiškė sieksianti, kad dujų saugyklos iki kitos žiemos būtų užpildytos 90 procentų.

„Jei žiemą pradėsime su pusiau sukauptomis dujų atsargomis, o čiaupai bus užsukti, tada kalbėsime apie sunkią ekonominę krizę Vokietijoje“, – kalbėjo R. Habeckas.

Šiuo metu Vokietijos dujų saugyklos užpildytos šiek tiek mažiau nei 60 procentų.

Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas siekia „sukelti chaosą“ Europos dujų rinkoje, be kita ko, nutraukdamas tiekimą tokioms Europos Sąjungos narėms kaip Lenkija, Bulgarijai, Suomija, Nyderlandai, jį sumažindamas Vokietijai, Austrijai, Italijai, sakė Vokietijos ministras.

R. Habeckas paragino aktyviau diversifikuoti apsirūpinimą žaliavomis ir energijos ištekliais, kad būtų pasiekta „nepriklausomybės nuo piktavališkų pasaulio diktatorių ketinimų“.

Rusų pajėgos artėja prie Lysyčansko, miestas intensyviai apšaudomas

Rusijos pajėgos artėja prie Ukrainos rytinio Lysyčansko miesto Donbaso regione ir jį intensyviai apšaudo, trečiadienį pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

„Rusai artėja prie Lysyčansko, užimdami pozicijas aplinkinėse gyvenvietėse... Miestas intensyviai apšaudomas artilerijos, tankų, bombarduojamas aviacijos“, – platformoje „Telegram“ nurodė S. Haidajus. 

Jis pridūrė, kad per apšaudymą buvo sužeisti mažiausiai trys civiliai gyventojai ir keli policijos pareigūnai. 

Pasak S. Haidajaus, raketomis atakuoti policijos, prokuratūros, Ukrainos saugumo tarnybos pastatai.  

Lysyčanskas, prieš karą turėjęs apie 100 tūkst. gyventojų, yra šalia Sjevjerodonecko. Dėl pastarojo miesto kontrolės šiuo metu įnirtingai kaunasi Rusijos ir Ukrainos pajėgos.

Užėmusi Sjevjerodonecką – didžiausią Ukrainos dar kontroliuojamą Luhansko srities miestą – ir jo miestą dvynį Lysyčanską, Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.

Antradienį buvo pranešta, kad rusų pajėgos visiškai užėmė netoli Lysyčansko ir Sjevjerodonecko esantį Toškivkos kaimą. 

S. Lavrovas vyksta derybų į Iraną

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyksta į Iraną derybų dėl bendradarbiavimo prekybos bei energijos srityse skatinimo, abiem šalims patiriant Vakarų ekonomines sankcijas.

Iranas ir Rusija turi didžiulius naftos ir gamtinių dujų išteklius, bet šias šalis varžo sankcijos, ribojančios jų galimybes eksportuoti.

S. Lavrovas ketvirtadienį susitiks su iraniečių užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu (Hoseinu Amiru Abdolahianu), pranešė Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Rusijai sankcijos buvo įvestos po įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą vasario 24 dieną, o Irano ekonomika kenčia nuo sankcijų, kurias Jungtinės Valstijos grąžino šiitiškai respublikai 2018 metais, kai Vašingtonas pasitraukė iš Teherano ir didžiųjų galių susitarimo dėl iraniečių branduolinės programos.

Rusija tame susitarime vaidino svarbų vaidmenį ir prižiūrėjo Irano perteklines sodrinto urano atsargas, viršijusias leistiną dydį pagal minimą susitarimą.

Maskva dalyvauja Irano ir kitų 2015 metų susitarimo šalių derybose dėl jo atgaivinimo sugrąžinant į jį Jungtines Valstijas.

Derybos yra įstrigusios nuo kovo, Teheranui ir Vašingtonui smarkiai nesutariant dėl JAV sankcijų, kurios būtų panaikintos Iranui vėl pradėjus laikytis visų savo įsipareigojimų dėl branduolinės veiklos apribojimo.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) sausio mėnesį lankėsi Maskvoje ir sakė pateikęs Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui dokumentų dėl strateginio bendradarbiavimo ateinančius du dešimtmečius projektus.

Gegužės pabaigoje Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas lankėsi Teherane su didele delegacija, Rusijos invazijai į Ukrainą smarkiai padidinus pasaulines naftos ir dujų kainas.

Kyjive per savaitę sulaikyta apie dešimt spėjamų diversantų

Praėjusią savaitę Ukrainos VRM darbuotojai sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, galimai bendradarbiavusių su priešu, iš jų apie 10 – Kyjive.

Tai pranešė vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Strateginių tyrimų departamentas ir nacionalinė policija praėjusią savaitę sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, kurie galėjo dirbti priešui. Vien tik Kyjive sulaikyta apie 10 galimų diversantų“, – sakė jis.

Šimtai žmonių sukėlė įtarimą, kad jie galimai dirba priešui.

Viceministras priminė, kad pareigūnai tęsia darbą, kurio tikslas – išaiškinti ir sulaikyti diversines-žvalgybines grupes. Pavyzdžiui, kontrolės postuose ir patruliuojant tikrinamos įtartinos transporto priemonės. Praėjusią savaitę šalyje atlikta apie 20 tūkst. tokių patikrų.

„Šimtai žmonių sukėlė įtarimą, kad jie galimai dirba priešui. Tokie asmenys iškart perduodami Ukrainos saugumo tarnybai toliau aiškintis. Todėl prašau supratimo dėl iškylančių nepatogumų, tai daroma dėl mūsų saugumo“, – sakė J. Jeninas.

Anot ministro pavaduotojo, pas sulaikytuosius randama šaunamųjų ginklų, granatų, šovinių, draudžiamos simbolikos.

J. Jeninas patikslino, kad nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios pareigūnai demaskavo 90 diversinių-žvalgybinių grupių ir sulaikė daugiau kaip 820 diversantų.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 324 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 324 vaikai, o dar 592 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (307), Charkivo (175) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 052 mokyklos, iš jų 210 visiškai sugriautos.

Ukrainos karinės išlaidos sudaro 5-6 mlrd. dolerių per mėnesį

Ukrainos vyriausybė kas mėnesį išleidžia 5-6 mlrd. dolerių, kad atremtų Rusijos agresiją. Tai antradienį pareiškė JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vadovė Samantha Power, praneša DW.

Pasak pareigūnės, tai „stulbinama“ suma, ir net 7,5 mlrd. dolerių pagalbos, kurią Ukrainai žada JAV administracija, nepakaks dėl karo patiriamoms išlaidoms padengti.

„Mes žinome, kad šių pinigų nepakaks, mes žinome, kad ateityje prireiks dar didesnės tiesioginės biudžetinės paramos“,- pabrėžė USAID vadovė.

S. Power taip pat pažymėjo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „paverčia ginklu maisto produktus ir humanitarinę pagalbą, paverčia ginklu badą pasaulyje ir skleidžia dezinformaciją, mėgindamas įtikinti besivystančias šalis, kad jų problemų dėl maisto produktų priežastis yra Vakarų šalių sankcijos“ Rusijai, o ne pačios Maskvos veiksmai, įskaitant Ukrainos uostų blokadą.

Balandžio mėnesį Pasaulio bankas prognozavo, kad Ukrainos BVP palyginti su praėjusiais metais sumažės 45,1 proc. Karas turės didelės įtakos skurdo rodikliams Ukrainoje. Žemiau skurdo ribos gyvenančių ukrainiečių skaičius gali padidėti nuo 1,8 proc. iki 19,8 proc., įspėjo Pasaulio bankas.

Indonezijos prezidentas lankysis Rusijoje ir Ukrainoje

Indonezijos prezidentas Joko Widodo kitą savaitę lankysis Rusijoje ir Ukrainoje ir susitiks su kariaujančių šalių vadovais, trečiadienį pranešė jo užsienio reikalų ministrė.

Retno Marsudi sakė, kad Jokowi, kaip tauta vadina prezidentą, bus pirmasis Azijos valstybės vadovas, apsilankęs šiose dviejose šalyse po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį. „Natūralu, kad prezidentas susitiks su (Ukrainos) prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu ir (Rusijos) prezidentu (Vladimiru) Putinu“, – sakė ji.

Jokowi keliaus į Maskvą ir Kyjivą po birželio 26–27 dienomis Vokietijoje vyksiančio Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių grupės viršūnių susitikimo, kuriame jis dalyvaus, sakė ji, bet kelionės datų neatskleidė. „Prezidentas Jokowi nusprendė pamėginti prisidėti (prie taikos Ukrainoje), nelikti nuošalyje“, – sakė ji per spaudos konferenciją, konfliktą apibūdinusi kaip „labai sudėtingą“. „Šis vizitas demonstruoja prezidento humanitarinį susirūpinimą ir yra dalis pastangų spręsti karo, kurio poveikis jaučiamas visose šalyse, sukeltą maisto krizę“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Indonezija yra 20-ies didžiausių ekonomikų grupės Didžiojo dvidešimtuko (G20) pirmininkė. Kovą Indonezija balsavo už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, pasmerkusią Maskvos karinį smūgį Ukrainai, bet nekritikavo Rusijos tiesiogiai. JAV ir kitos Vakarų šalys paragino pašalinti Rusiją iš G20, tačiau Indonezija reikalavo, kad būtų pakviestos visos šalys narės.

Jokowi pakvietė V. Zelenskį į būsimą G20 viršūnių susitikimą Balyje, numatytą lapkritį, nors Ukraina nėra narė.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 34 230 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 22 d. jau neteko apie 34 230 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 496 tankų, 3 614 šarvuotųjų kovos mašinų, 752 artilerijos sistemų, 239 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 99 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 182 sraigtasparnių, 614 dronų, 137 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 543 automobilių, 60 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija treniruojasi raketomis smogti Estijos teritorijai

Rusija imituoja raketų smūgius Estijos teritorijai, Gynybos ministerija laiko situaciją rimta. Tai Suomijos laikraščiui „Iltalehti“ pareiškė ministerijos kancleris Kustis Salmas.

Pasak NATO šaltinių, pastarosiomis dienomis Rusija imitavo raketų smūgius Baltijos šalims. K. Salmas patvirtino šią informaciją Estijos atžvilgiu.

„Šiuo metu vyksta pratybos, kurių metu rusai treniruojasi raketomis smogti Estijos teritorijai“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas.

K. Salmas taip pat pranešė, kad Rusijos sraigtasparniai kelis kartus pažeidė Estijos sieną. „Sraigtasparniai atsitiktinai nepažeidžia sienos, o pastarosiomis dienomis buvo užfiksuoti keli tokie atvejai“, – pridūrė jis.

Rusijoje liepsnoja naftos perdirbimo gamykla, siejama su V. Medvedčiuku

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Rostovo srityje, Novošachtinsko mieste, dega naftos perdirbimo įmonė, praneša UNIAN.

Preliminariais duomenimis, ugnis įsiplieskė apie 9 val. ryto naftos perdirbimo įrenginyje. Gaisro plotas sudaro 50 kvadratinių metrų, žmonės nenukentėjo.

„Telegram“ kanalas „Baza“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad įmonę atakavo bepilotė skraidyklė. Gaisras kilo nugriaudėjus sprogimui. Balsai už kadro tvirtina, kad dronas „atskrido iš Ukrainos“.

Ukrainiečių žurnalistas Denysas Kazanskis teigia, kad 2009 metais paleista Novošachtinsko naftos perdirbimo įmonė priklauso Ukrainoje sulaikytam oligarchui Viktorui Medvedčukui.

UNIAN primena, kad nuo karo pradžios Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos naftos saugyklas.

Prieš kelias dienas V. Zelenskis pareiškė, kad okupantai mėgina dar labiau sutrikdyti degalų tiekimą šalyje, apšaudydami atitinkamą infrastruktūrą. Jis pažadėjo, kad į Rusijos smūgius bus atsakyta.

Ukraina pragaru vadina kovą su Rusija Sjeverodonecke

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad rytinis pramoninis Sjeverodonecko miestas yra „pragaras“, Rusijos pajėgoms supant du svarbiausius miestus Donbase, kur Maskva sutelkė karines pastangas.

„Keturis mėnesius visos mūsų pozicijos apšaudomos iš visko – ir aš noriu tai pabrėžti – iš visų ginklų, kuriuos turi Rusijos armija“, – sakoma Luhansko regiono gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus pranešime socialinėje žiniasklaidoje. „Ten tikras pragaras“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Sjeverodonecką, kurį jau kelias savaites smarkiai apšaudo Rusijos pajėgos, mėginančios visiškai užimti miestą. „Mūsų vaikinai išlaiko savo pozicijas ir laikysis tol, kol reikės“, – pridūrė jis.

Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos pasiekė teritorinių laimėjimų į pietus nuo Sjeverodonecko ir priartėjo prie Lysyčiansko, abu miestus skiria Doneco upė. S. Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos „mėgina apsupti Lysyčianską“, tačiau Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja miestą. „Lysyčianskas smarkiai apšaudomas sunkiojo kalibro ginklais“, – pridūrė jis, taip pat paminėjęs  „milžiniškus sugriovimus“.

S. Haidajus sakė, kad žmonės iš Lysyčiansko nuolat evakuojami: „mes pamažu išvežame žmones“. Tačiau šimtai civilių, prisiglaudusių „Azot“ chemijos gamykloje, dėl kovų masto negali išvykti iš Sjeverodonecko, sakė jis. „Evakuacija įmanoma, jei bus susitarta aukščiausiu lygiu, jei bus paliaubos ir aiškiai apibrėžtas maršrutas“, – sakė S. Haidajus.

TEA vadovas įspėja Europą ruoštis visiškam Rusijos dujų tiekimo nutraukimui

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis patarė Europai skubiai ruoštis tam, kad Rusija artėjančią žiemą gali visiškai nutrauktų gamtinių dujų tiekimą.

„Europa turi būti pasiruošusi atvejui, jei ji bus visiškai atkirsta nuo rusiškų dujų. Kuo arčiau žiemos, tuo geriau suprantame Rusijos ketinimus“, – interviu Jungtinės Karalystės leidiniui „Financial Times“ sakė F. Birolis

Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu Rusija ėmėsi mažinti dujų tiekimą, kad neleistų Europai užpildyti dujų saugyklų ir galėtų padidinti savo įtaką žiemos mėnesiais.

TEA vadovas paragino Europos šalių vyriausybes imtis veiksmų gamtinių dujų vartojimui mažinti bei atidėti planuojamą senų atominių elektrinių uždarymą.

„Neatidėliotinos priemonės, kurių šią savaitę ėmėsi Europos šalys, siekdamos sumažinti dujų paklausą, pavyzdžiui, senų anglimi kūrenamų elektrinių paleidimas, yra pateisinamos krizės akivaizdoje, nepaisant susirūpinimo dėl didėjančios anglies dvideginio emisijos“, – pridūrė B. Birolis.

Nepriklausomos energetikos rinkos tyrimų kompanijos ICIS duomenimis, po Rusijos invazijos į Ukrainą Europa sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų nuo maždaug 40 proc. iki apytikriai 20 proc. viso poreikio, tačiau jau išnaudojo daugumą tiekimo diversifikavimo galimybių, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų importas laivais.

JAV ambasada Maskvoje gavo naują adresą su Ukrainos separatistų darinio pavadinimu

Maskvos administracija trečiadienį paskelbė pakeitusi oficialų JAV ambasados pastato adresą – dabar jame yra prokremliškų Ukrainos separatistų darinio pavadinimas.

„Jungtinių Valstijų ambasada Rusijoje turi naują oficialų adresą“, – sakoma Maskvos merijos pareiškime. Jame nurodoma, kad buvo suteiktas pavadinimas anksčiau jo neturėjusiai atvirai erdvei priešais ambasados pagrindinį įėjimą.

Nuo šiol JAV ambasados adresas yra „Donecko liaudies respublikos a. 1“. Jis susijęs su separatistiniu Rytų Ukrainos regionu, kurį Maskva prieš pat invaziją į Ukrainą pripažino nepriklausoma valstybe.

Ankstesnis JAV ambasados adresas buvo Bolšoj Deviatinskij skg. 8.

Pareiškime nurodoma, kad pakeitimas padarytas Maskvos tarybos nariams pasiūlius Maskvos žemėlapyje pagerbti „Donbaso gynėjus“. Rusija sako, kad per savo invaziją Ukrainoje vaduoja šį daugiausia rusakalbių gyvenamą regioną.

Naujasis adresas buvo išrinktas per viešą balsavimą, kuriame dalyvavo beveik 280 tūkst. žmonių, nurodė merija.

2018 metų vasarį gatvė prie Rusijos ambasados Vašingtone buvo pavadinta Boriso Nemcovo – opozicijos politiko, 2015-aisiais nušauto netoli Kremliaus – vardu.

Prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, dar labiau pakurstydamas ir taip didelę įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono.

Rusijos naftos perdirbimo gamykla netoli Ukrainos degė po įtariamo drono smūgio

Gaisras Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rusijos pietinėje Rostovo srityje, besiribojančioje su Ukraina, galėjo kilti dėl drono smūgio, trečiadienį sakė regiono gubernatorius.

„Pagal vieną versiją gaisrą sukėlė nepilotuojamo orlaivio ataka prieš gamyklos techninę įrangą“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Vasilijus Golubevas. Jis pridūrė, kad įvykio vietoje rasta drono fragmentų.

Gubernatorius nenurodė, iš kur galėjo atskristi dronų.

Pasak V. Golubevo, gaisras buvo užgesintas, visi gamyklos darbuotojai evakuoti, niekas nenukentėjo.

Gamyklos darbas sustabdytas, kol vyksta tyrimas, pridūrė jis.

Rusija nuo savo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną ne kartą kaltino Kyjivą rengiant atakas netoli abiejų šalių sienos.

Gaisras naftos perdirbimo gamykloje kilo kelios dienos po Maskvos kaltinimo Ukrainai, kad ši apšaudė naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Rusijos aneksuoto Krymo.

J. Bidenas paragins Kongresą iki rugsėjo sustabdyti akcizą degalams

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį kreipsis į Kongresą prašydamas sustabdyti federalinį akcizą degalams trijų mėnesių laikotarpiui, smarkiai kylančioms kainoms pykdant amerikiečius likus vos keliems mėnesiams iki itin svarbių vidurio kadencijos rinkimų.

Baltieji rūmai siekia sustabdyti 18 centų degalų galonui mokestį iki rugsėjo mėnesio ir paragins valstijų vyriausybes padaryti tą patį, kad „būtų suteikta tiesioginė pagalba Amerikos vartotojams, nukentėjusiems nuo Putino sukelto kainų šuolio“, teigė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.

Pareigūnas pažymėjo, kad benzino kainos, kurios šiuo metu vidutiniškai siekia beveik 5 JAV dolerius už galoną (3,78 litro), padidėjo beveik 2 JAV doleriais nuo tada, kai V. Putinas šių metų pradžioje pradėjo telkti pajėgas prie Ukrainos sienos.

„Prezidentas pripažįsta didelį iššūkį, kurį aukštos degalų kainos kelia dirbančioms šeimoms“, – teigė pareigūnas, nors pripažino, kad vien mokesčių sustabdymas neatsvers namų ūkio išlaidų, kurios auga sparčiausiai per kelis dešimtmečius.

J. Bidenas, kurio populiarumas smuko augant infliacijai, didžiausiu šalies prioritetu iškėlė kylančių kainų problemą ir ieško priemonių, galinčių tiesiogiai paveikti kainų augimą.

Susidūrusios su didėjančiu visuomenės pykčiu dėl augančių degalų kainų, kelios valstijos, įskaitant Niujorką ir Konektikutą, jau sustabdė mokesčius degalams, o dalis valstijų atidėjo planuotus mokesčių padidinimus.

Tačiau, anot analitikų, maždaug 46 valstijos dar turi imtis veiksmų, įskaitant Kaliforniją, kur benzinas yra labiausiai apmokestinamas ir brangiausias – jo kaina šiuo metu siekia viršija 6 JAV dolerius už galoną.

Pajamos, gautos iš federalinių mokesčių benzinui ir dyzelinui, naudojamos finansuoti kelių priežiūros ir viešojo transporto paramos fondą, tačiau J. Bidenas ragins Kongresą užtikrinti, kad numatomas 10 mlrd. JAV dolerių šio fondo finansavimo trūkumas būtų padengtas iš kitų šaltinių.

Vienu JAV doleriu mažiau už galoną benzino

J. Bidenas taip pat ragins mažmenininkus degalinėse nedelsiant mažinti taikomus mokesčius, o naftos perdirbimo įmones – plėsti žalios naftos perdirbimo pajėgumus, tikėdamasis, kad šios bendros priemonės gali sumažinti benzino kainą net vienu JAV doleriu už galoną.

Prezidentas kiek anksčiau ėmėsi keleto žingsnių, kad sumažintų degalų kainas, kai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą kainos smarkiai išaugo ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir visame pasaulyje.

Šios priemonės apėmė milijono barelių naftos per dieną panaudojimą iš Strateginių naftos rezervų, derybas su tarptautinėmis partnerėmis dėl papildomų 60 mln. barelių skyrimo iš jų rezervų ir prieigos prie biokuro išplėtimą.

Baltieji rūmai neseniai sukritikavo didžiąsias naftos įmones, įskaitant „ExxonMobil“ ir „Chevron“, pasmerkdami jų pelno maržas kaip „gerokai viršijančias įprastas“ ir paragindami pademonstruoti patriotiškumą bei padidinti naftos gavybą.

„Exxon“ šį ketvirtį uždirbo daugiau pinigų nei pats Dievas“, – pajuokavo J. Bidenas.

JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm (Dženifer Granholm) ketvirtadienį susitiks su naftos perdirbimo įmonių atstovais, kad paragintų juos prisidėti prie šių priemonių, įskaitant gamybos apimčių didinimą.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose gegužės mėnesį pasiekė aukščiausią lygį per 40 metų – 8,6 procento. Energijos kainų prieaugis siekė 34,6 procento.

Po derybų Maskvoje Turkijos laivas išplaukė iš Mariupolio uosto

Turkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po „konstruktyvių“ derybų su Maskva dėl grūdų, pranešė turkų gynybos ministerija.

Ministerija nenurodė, ar laivas gabena kviečius.

„Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą“, – skelbiama Turkijos ministerijos pranešime.

„Praėjus vos kelioms valandoms po ilgai trukusio susitikimo pabaigos, kelias dienas laukęs Turkijos sausų krovinių laivas išplaukė iš Ukrainos uosto“, – nurodoma jame.

Pareiškime priduriama, kad „Azov Concord“ tapo pirmuoju užsienio laivu, išplaukusiu iš Mariupolio uosto – miesto, nuniokoto ištisas savaites trukusios apgulties, kuri, Ukrainos pareigūnų vertinimu, nusinešė 20 000 gyvybių, – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.

Turkija vadovauja pastangoms atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą, kurį sustabdė minų laukai ir Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada.

Turkijos generolų ir jų kolegų iš Rusijos susitikime Maskvoje pasiektas „susitarimas dėl būsimų Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir JT derybų“, sakoma Turkijos pareiškime.

„Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta, kad po susitikimo su Ukrainos puse ir JT artimiausiomis savaitėmis Turkijoje turėtų būti surengtas keturšalis susitikimas“, – nurodė Turkijos gynybos ministerija.

Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą.

Turkijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad keturšalės derybos dėl grūdų eksporto vyks kitą savaitę Stambule.

Maskva neigia blokuojanti krovininių laivų su ukrainietiškais grūdais eismą ir kaltina Vakarų sankcijas Rusijai prisidėjus prie maisto krizės.

Rusijos gynybos ministerijos pareiškime apie susitikimą su turkais nepaminėta jokios pastebimos pažangos.

„Šalys aptarė saugų Turkijos prekybinių laivų išplaukimą ir grūdų eksportą iš Ukrainos uostų, taip pat būdus, kaip užtikrinti saugią laivybą Juodojoje jūroje“, – sakoma Rusijos pareiškime.

Milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų šiuo metu yra įstrigę Rusijos okupuotuose ar blokuojamuose Ukrainos uostuose.

Ši krizė turėjo įtakos maisto kainų augimui ir prisidėjo prie pasaulinės infliacijos šuolio.

Jungtinės Tautos įspėja, kad šiuo metu krizė labiausiai paveikė neturtingesnes Afrikos šalis, kurios yra labai priklausomos nuo rusiškų ir ukrainietiškų kviečių.

Vokietija griežtai atmeta Rusijos grasinimus Lietuvai dėl tranzito į Karaliaučiaus sritį

Vokietija trečiadienį įspėjo Rusiją nesiimti atsakomųjų veiksmų prieš Lietuvą, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį.

Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Heberstreitas) per spaudos konferenciją sakė, kad Vokietija „griežtai atmeta“ Rusijos grasinimus apie „rimtas pasekmes“ dėl tranzito apribojimų.

„Raginame Rusiją nesiimti jokių priemonių, pažeidžiančių tarptautinę teisę“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo dalies rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo praėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Rusijos valdžios pareigūnai įspėja Lietuvą dėl rimtų pasekmių, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį.

Dėl praėjusią savaitę įsigaliojusių ribojimų Maskva kaltina tranzito valstybę Lietuvą, tačiau šalies pareigūnai tvirtina tik įgyvendinantys ES paskelbtas sankcijas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) vėliau trečiadienį pareiškė, kad dėl susidariusios padėties Vokietija ir jos NATO partnerės siūlo Lietuvai „didžiulę paramą“ – „karius, ginklus“ ir „įrangą“.

„Neatiduosime nė milimetro“ NATO teritorijos, sakė Ch. Lambrecht.

„Tai stiprybė, kurią parodėme pastarosiomis savaitėmis ir kurios (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas tikriausiai nesitikėjo“, – kalbėjo ji.

Vokietija pažadėjo Lietuvoje dislokuoti daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, kuris ribojasi su Rusija.

Pagal humanitarinės pagalbos vagysčių skaičių pirmauja Kyjivas ir Lvivo sritis

Daugiausiai humanitarinės pagalbos vagysčių Ukrainos pareigūnai fiksuoja Kyjive, Lvivo, Charkivo ir Kirovohrado srityse. Tai trečiadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, kurį cituoja „Interfax-Ukraina“.

„Jeigu kalbėsime apie regionus, tai turime du tokius sukčiavimo (su humanitarine pagalba) lyderius – Kyjivą ir Lvivo sritį. Ten nustatoma daugiausiai (humanitarinės pagalbos) vogimo atvejų. Po jų eina Charkivo ir Kirovohrado sritys“, – sakė žinybos vadovas.

Anot jo, sukčiai dažniausiai pasisavina Ukrainos armijai nupirktus automobilius, degalus, medikamentus, šarvuotąsias liemenes, maisto produktus. Dalį išaiškintų nusikalstamų schemų suorganizavo Rusijos piliečiai. Pavyzdžiui, kibernetiniai sukčiai iš Rusijos organizuoja humanitarinės pagalbos „rinkimą“.

D. Monastyrskis išsakė viltį, kad darnus Ukrainos teisėsaugos institucijų ir teismų darbas padės sumažinti tokių nusikaltimų skaičių.

Rusija permetė į Baltarusiją dar vieną ginkluotės siuntą

Rusija gabena ginkluotę į Baltarusiją. Naktį į trečiadienį ten buvo permesta nauja raketų zenitiniam kompleksui „S-300“ siunta ir vienas zenitinis raketų ir patrankų kompleksas „Pancir“.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, kuris remiasi stebėsenos grupe „Belaruski Gajun“.

Gautomis žiniomis, naktį į Gomelio oro uostą, kaip spėjama, iš Pskovo atskrido du Rusijos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai „Il-76MD“. Pirmasis nusileido 3.30 val., antrasis – 5.30 val.

„Lėktuvai atgabeno į Baltarusiją mažiausiai 16 raketų zenitiniam kompleksui „S-300“, taip pat, kaip manoma, vieną zenitinį raketų ir patrankų kompleksą „Pancir“, – teigia Baltarusijos aktyvistai.

Iškrovus ginkluotę, orlaiviai išskrido į Pskovą.

Pranešama, kad Baltarusija Bresto ir Gomelio srityse, pasienyje su Ukraina, sutelkė iki septynių batalionų. Tai sudaro apie 3,5-4 tūkst. kareivių.

„Belaruski Gajun“ skelbia informaciją apie Rusijos karinės technikos judėjimą Baltarusijoje ir raketų paleidimus iš jos teritorijos.

Latvijos premjeras: jei leisime Putinui mus šantažuoti, prarasime laisvę

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis įsitikinęs, kad Vakarų šalys neturėtų bijoti „išprovokuoti Putiną“, nes nuolaidžiavimas vis tiek nepaskatins Rusijos prezidento sustoti, bet jų pačių pozicijas susilpnins.

Latvijos vyriausybės vadovas tai pareiškė interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“.

K. Karinis buvo paklaustas, kodėl pastaruoju metu Europos Sąjungoje nebegirdėti argumentų, kad esą kandidatės į ES statuso suteikimą Ukrainai Rusija gali laikyti papildoma provokacija.

„Mano manymu, jau suvokiama, jog mes Europoje nieko negalime padaryti, kad Putinas nesijaustų „išprovokuotas“. Jis darys savo nepriklausomai nuo to, kaip mes elgsimės. Jis įsivaizduoja esąs naujas Petras I ir mėgina atkurti imperiją bei „pasiimti“ tai, kas, anot jo, jam priklauso. Mes turime galvoti apie tai, ko šiomis aplinkybėmis norime mes patys ir kaip stiprinti savo gynybą. Jei leisime Putinui mus šantažuoti, prarasime laisvę“, – pabrėžė Latvijos premjeras.

O. Scholzas: Ukraina ir Rusija dar toli nuo karo užbaigimo derybomis

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį pareiškė, kad Ukraina ir Rusija dar toli nuo karo užbaigimo derybomis, ir pridūrė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas vis dar klaidingai mano, jog gali diktuoti taikos sąlygas.

„Tiesa ta, kad esame toli nuo Ukrainos ir Rusijos derybų, nes Putinas vis dar tiki diktuojamos taikos galimybe“, – sakė O. Scholzas kreipdamasis į Vokietijos įstatymų leidėjus.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarų šalys privalo toliau tvirtai palaikyti Ukrainą jos kovoje su Rusija.

„Svarbu, kad mes tvirtai laikytumės sankcijų, tarptautiniu mastu koordinuojamo ginklų tiekimo ir finansinės paramos Ukrainai. Tol, kol Putinas pagaliau pripažins padaręs milžinišką klaidą“, – sakė O. Scholzas.

Be to, Vokietijos kancleris pareiškė, kad Ukrainos atsistatymui reikia milžiniškos finansinės pagalbos.

O. Scholzas sakė pakvietęs V. Zelenskį dalyvauti šį sekmadienį prasidėsiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime ir „susitarti, kaip atrodytų toks „Maršalo planas Ukrainai“, paminėdamas JAV iniciatyvą skirti milijardus Vakarų Europai atkurti po Antrojo pasaulinio karo.

„Kaip ir karo nuniokotai Europai, taip ir Ukrainai reikia Maršalo plano jos atstatymui“, – sakė jis artėjant net tris viršūnių susitikimams – G7, Europos Sąjungos ir NATO.

Nors ES jau sutelkė milijardus Ukrainai, ateinančiais metais šaliai prireiks dar daugiau milijardų, sakė O. Scholzas.

Pasak jo, finansinius poreikius galima patenkinti tik dalyvaujant tarptautinėms organizacijoms ir kitoms didelėms šalims donorėms, be to, Ukrainos rėmėjai turi būti pasirengę tam, kad paramą reikės teikti ilgą laiką.

Europos Komisija: Kaliningradui taikomos sankcijos nėra blokada

Lietuvos taikomi apribojimai per jos teritoriją į Rusijos Kaliningrado eksklavą gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, „žinoma, nėra blokada“, – tviteryje pareiškė Europos Komisijos vyriausiasis atstovas žiniasklaidai Ericas Mameris.

„Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos ribojamąsias priemones, kurias Taryba pastaraisiais mėnesiais vieningai nustatė Rusijai“, – rašė E. Mameris keliuose tviterio pranešimuose, turėdamas omenyje šalims narėms atstovaujančią ES instituciją.

„Svarbiausių prekių tiekimas į Kaliningradą išlieka netrukdomas“, – pridūrė jis.

Šis klausimas iškilo dabar, „nes eilė ES sankcijų tam tikram Rusijos eksportui (plieno gaminiams, statybinėms medžiagoms) pradedamos taikyti dabar (po trumpų pereinamųjų laikotarpių)“, – sakė atstovas žiniasklaidai.

Sankcijų įgyvendinimas reiškia, kad Lietuva „turi vykdyti papildomus kelių ir geležinkelių tranzito per [ES] teritoriją patikrinimus“, tviteryje rašė E. Mameris.

„Žinoma, šie patikrinimai  yra tikslingi, proporcingi ir veiksmingi. Jie bus grindžiami protingu rizikos valdymu, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo, kartu sudarant sąlygas laisvam tranzitui“, – sakė E. Mameris.

Odesos regione numušta Rusijos raketa

Odesos srities karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka pranešė, kad priešlėktuvinės gynybos sistema Odesos regione numušė Rusijos paleistą raketą.

Apie tai M.Marčenka pranešė vaizdo įraše, publikuotame „Telegram“ kanale.

Charkivo regione žuvo penkios moterys

Prišibo kaime, Charkivo regione, trečiadienį penkios moterys žuvo per Rusijos karių apšaudymą minosvaidžiu. Apie tai pranešė ukrinform.net.

„Žuvo penki civiliai. Visos moterys, kurios buvo kaime prie įėjimo į daugiaaukštį pastatą“, – teigė Iziumo rajono administracijos pirmininkas Stepanas Maselskis.