Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių paskutinėje Mariupolio gynėjų tvirtovėje, vadas teigė, kad jo kariams „galbūt atėjo paskutinės dienos, jei ne valandos“, ir trečiadienį ryte paskelbtame „Facebook“ įraše prašė juos iš ten išgelbėti.

„Priešo pajėgos lenkia mus 10 kartų“, – sakė 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados atstovas Serhijus Volyna, pasislėpęs apgultame „Azovstal“ fabrike – didžiulėje gamykloje su požeminiais tuneliais, kur ukrainiečių gynėjus laiko apsupę rusų kariai.

„Kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir prašome jų mums padėti“, – vaizdo įraše sakė S. Volyna. – Prašome jų pasinaudoti „ekstrakcijos“ procedūra ir nugabenti mus į trečiosios šalies valstybės teritoriją“.

Patikrinti abiejų pusių pateiktos informacijos neįmanoma, atsižvelgiant į kovų mastą ir ryšio trūkumą Mariupolyje.

Manoma, kad Rusijos pajėgos pamažu prasiveržia į miestą, o kai kurie Ukrainos pareigūnai antradienį sakė, kad buvo smogta netoli „Azovstal“ gamyklos esančiai ligoninei.

S. Volyna sakė, kad rusai turi „pranašumą ore, artilerija, savo sausumos pajėgomis, įranga ir tankais“.

„Mes giname tik vieną objektą – gamyklą „Azovstal“, kurioje, be kariškių, yra ir civilių, tapusių šio karo aukomis“, – pridūrė jis.

„Reuters“ pranešė, kad Rusija trečiadienį, siekdama lemiamos pergalės naujame puolime Ukrainos rytuose, pateikė naują ultimatumą pasiduoti Mariupolyje tebesilaikantiems Ukrainos kovotojams.

Pasibaigus ankstesniam ultimatumui pasiduoti ir artėjant vidurnakčiui, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nė vienas ukrainiečių karys nesudėjo ginklų, ir atnaujino pasiūlymą. Ukrainos vadai pažadėjo nepasiduoti.

Ukrainos prezidento patarėjas vėlų antradienio vakarą sakė, kad Rusija galingomis bunkeriams sprogdinti skirtomis bombomis smogė plieno gamyklai „Azovstal“. Agentūra „Reuters“ negalėjo patikrinti šios informacijos.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis: padėtis Mariupolyje yra rimčiausia, kokia tik gali būti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padėtis Mariupolio uostamiestyje yra „rimčiausia, kokia tik gali būti“. Rusų pajėgos blokuoja visus mėginimus suorganizuoti humanitarinius koridorius iš išgelbėti Ukrainos piliečius, sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, kuris paskelbtas naktį į trečiadienį.

Miesto gyventojus, esančius Rusijos dalinių rankose, anot jo, mėginama „deportuoti“ ar mobilizuoti į rusų pajėgas. Deja, sakė V. Zelenskis, negaunama atsakymo į pasiūlymą dėl apsikeitimo, kuris leistų išgelbėti civilius ir miesto gynėjus. Šio pasiūlymo detalių prezidentas nekonkretizavo. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Padėtis smarkiai sugriautame Mariupolyje laikoma dramatiška. Rusija nori visiškai perimti strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę ir antradienį dar kartą paragino Ukrainos kovotojus „Azovstal“ plieno gamykloje kapituliuoti, tačiau šie atsisakė.

Maskva antradienio vakarą pranešė, kad iki 22 val. (21 val. Vidurio Europos laiku) niekas nepasinaudojo koridoriais. Taip pat paskelbta apie vienašališkas paliaubas, įskaitant „humanitarinį koridorių“ iš plieno gamyklos trečiadienį 14 val. Maskvos laiku (13 val. Vidurio Europos laiku). Per šias paliaubas Ukrainos kovotojai gali pasiduoti, o civiliai – būti evakuoti, sakoma Rusijos generolo pulkininko Michailo Mizincevo pranešime antradienio vakarą.

Praėjusiomis savaitėmis abi pusės kaltino viena kitą sabotuojant civilių evakuaciją.

Pentagonas: Ukrainos oro pajėgos gavo naikintuvų ir detalių

Ukraina gavo naikintuvų ir detalių lėktuvams, kad sustiprintų savo oro pajėgas tęsiantis Rusijos invazijai, antradienį pranešė Pentagonas, bet atsisakė atskleisti perduotų orlaivių skaičių arba jų kilmę.

Savaite anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pristatė 800 mln. dolerių (743 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Kyjivui pakėtą. Intensyvėjant kovoms Rytų Ukrainoje Vašingtonas, be kita ko, perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, haubicų.

Šis žingsnis rodo kintantį Vakarų požiūrį: iš pradžių buvo vengiama aprūpinti Ukrainą sunkiąja ginkluote, baiminantis, kad Rusija tokius veiksmus laikys tiesioginiu kišimusi į konfliktą.

Ukrainos pajėgos „šiuo metu turi daugiau naikintuvų negu turėjo prieš dvi savaites“, antradienį žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Nesigilinant, ką tiekia kitos šalys, jos [Ukrainos pajėgos] gavo papildomų platformų ir detalių, kad galėtų padidinti savo [aviacijos] parko dydį“, – pridūrė jis.

J. Kirby nesakė, kokių konkrečiai modelių lėktuvai buvo perduoti Ukrainos kariuomenei, jau kelias savaites desperatiškai prašiusiai papildomų orlaivių. Vis dėlto jis užsiminė, kad šie orlaiviai yra Rusijos gamybos.

„Kitos šalys, turinčios patirties su tokių tipų orlaiviais, turėjo galimybę padėti jiems [ukrainiečiams] gauti daugiau orlaivių ir užtikrinti, kad jie veiktų“, – pažymėjo J. Kirby.

Pentagono atstovas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos padėjo organizuoti kai kurių detalių siuntas, bet „netransportavo visų orlaivių“.

Kyjivas prašė partnerių Vakaruose parūpinti naikintuvų MiG-29, kuriuos ukrainiečių lakūnai moka valdyti ir kurių turi keletas Rytų Europos valstybių.

Tokių lėktuvų perdavimo iš Lenkijos galimybė buvo svarstoma kovo pradžioje, bet Jungtinės Valstijos tuomet pareiškė nepritariančios šiems planams, bijodamos, kad Rusija tai laikytų tiesioginiu NATO įsitraukimu į karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Ukraina pranešė TATENA, kad atkurtas ryšys su Černobylio AE

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukraina ją informavo, jog atkurtas „tiesioginis ryšys“ tarp Černobylio atominės elektrinės ir nacionalinio reguliuotojo, o TATENA vadovas Rafaelis Grossis pasveikino šią žinią.

TATENA teigė, kad ryšys tarp neveikiančios Ukrainos atominės elektrinės ir nacionalinio reguliatoriaus SNRIU buvo prarastas „daugiau nei prieš mėnesį“, kai Rusijos pajėgos kontroliavo objektą.

„Akivaizdu, kad tokia situacija nebuvo tvari, ir labai gera žinia, kad reguliavimo institucija dabar gali tiesiogiai susisiekti su elektrine, kai to reikia“, – sakė TATENA generalinis direktorius R. Grossis antradienį paskelbtame atnaujintame pranešime apie karą Ukrainoje.

Vėliau balandį R. Grossis planuoja su TATENA ekspertų misija atvykti į neveikiančią elektrinę patikrinti branduolinę saugą ir radiologinę padėtį, taip pat pristatyti įrangą ir suremontuoti agentūros nuotolinio saugos stebėjimo sistemas.

Vasario 24 dieną Rusijos pajėgos užėmė elektrinę ir laikė ją penkias savaites, o kovo 31 dieną pasitraukė.

Kovo 10 dieną Ukraina pranešė TATENA, kad prarado ryšį su elektrine ir kad reguliavimo institucija gauna iš jos informaciją „per aukštesnio rango elektrinės vadovybę, esančią už elektrinės teritorijos ribų“, nurodė agentūra.

Pranešama apie sprogimus Mykolajivo mieste

Vėl pranešama apie apšaudymus iš Pietų Ukrainos Mykolajivo miesto.

„Vėl sprogimai Mykolajive“, – trečiadienio rytą „Telegram“ kanale rašė miesto meras Oleksandras Senkevyčius. Jis paragino gyventojus laikytis toliau nuo langų ir likti saugioje vietoje.

Pasak Ukrainos naujienų agentūros UNIAN, Mykolajivo gyventojai taip pat pasakojo, kad kai kur kilo gaisrai. Apie nuostolius ar žalą kol kas duomenų nėra.

Rusijos verslo magnatas O. Tinkovas smerkia Kremliaus žudynes Ukrainoje

Rusijos verslo magnatas Olegas Tinkovas antradienį pasmerkė Maskvos „žudynes“ provakarietiškoje Ukrainoje ir paragino Vakarus padėti užbaigti „šį beprotišką karą“.

O. Tinkovas internete teigė, kad 90 proc. rusų yra „PRIEŠ šį karą“, ir pavadino šalies pajėgas „šūdina armija“. Jo komentarai yra bene griežčiausia kritika Kremliaus kariniams veiksmams Ukrainoje, išsakyta gerai žinomo ir įtakingo ruso. 

O. Tinkovas, vienas žinomiausių Rusijos verslininkų, 2006 metais įkūrė banką „Tinkoff“. Pastaraisiais metais jis gyveno užsienyje.

„Atsibudę su pagiriomis generolai suprato, kad turi šūdiną armiją“, – rašė 54 metų A. Tinkovas socialiniame tinkle „Instagram“.

„Ir kaip armija bus gera, jei visa kita šalyje yra šūdina ir skęsta nepotizme, pataikavime ir keliaklupsčiavime?“ – rašė jis.

Verslininkas, kuriam Vakarai taiko sankcijas, pridūrė: „Nematau NĖ VIENO, kam būtų naudingas šis beprotiškas karas! Žūsta nekalti žmonės ir kariai.“

O. Tinkovas, 2020 metais pasitraukęs iš banko „Tinkoff“ valdybos pirmininko pareigų, savo įraše angliškai kreipėsi į Vakarus. 

„Brangūs „kolektyviniai Vakarai“, prašau, suteikite ponui Putinui aiškią išeitį, kad jis išsaugotų savo reputaciją ir sustabdytų šias žudynes. Būkite racionalesni ir humaniškesni.“

O. Tinkovas šį pareiškimą paskelbė 55-ą Maskvos invazijos Ukrainoje dieną, rusų pajėgoms pradėjus naują didelio masto puolimą rytiniame Donbaso regione.

Žinoma, yra idiotų, kurie piešia Z, bet 10 proc. bet kurios šalies gyventojų yra idiotai.

„90 proc. rusų – PRIEŠ šį karą! – rašė O. Tinkovas.

„Žinoma, yra idiotų, kurie piešia Z, bet 10 proc. bet kurios šalies gyventojų yra idiotai“, – pridūrė verslininkas, paminėdamas Rusijos karo prieš Ukrainą simboliu tapusį ženklą „Z“.

Pasak O. Tinkovo, Kremliaus pareigūnai buvo „sukrėsti“, kad jie ir jų vaikai nebegalės praleisti vasaros atostogų Viduržemio jūros kurortuose.

„Verslininkai bando gelbėti tai, kas liko iš jų turto“, – pridūrė jis.

Rusijos valdžia siekia užgniaužti bet kokį nepasitenkinimą dėl invazijos į Ukrainą ir priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „melagienų“ apie kariuomenę paskelbimą.

Bankas „Tinkoff“ išplatintame pareiškime nurodė, kad nekomentuos O. Tinkovo „asmeninės nuomonės“, pabrėžęs, kad verslininkas nebepriima sprendimų, susijusių su „Tinkoff“ prekės ženklo įmonių veikla.

„Jis nėra „Tinkoff“ darbuotojas, ilgą laiką nebuvo Rusijoje ir pastaraisiais metais turėjo sveikatos problemų“, – priduriama pareiškime.

Ukrainoje kaunasi iki 20 tūkst. Rusijos samdinių

Ukrainoje veikiančios Rusijos pajėgos turi iki 20 tūkst. samdinių, įskaitant kontroversiškos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ kovotojus ir atvykėlius iš Sirijos ar Libijos, antradienį sakė vienas Europos pareigūnas.

„Kalbant apie jų pajėgumus – jie yra pėstininkai. Jie neturi jokios sunkiosios technikos ir ginklų. Tiesiog daugiau pėstininkų“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas sakė žurnalistams Vašingtone.

„Šie vyrukai daugiausiai naudojami kaip masė prieš Ukrainos pasipriešinimą“, – aiškino pareigūnas.

Jis pridūrė, kad Rusijos invazijoje dalyvauja 10–20 tūkst. samdinių, bet sunku pasakyti, kokią jų dalį sudaro „Wagner“ kovotojai, taip pat kovotojai iš Sirijos arba Libijos.

V. Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

Minėtas pareigūnas sakė, kad kovotojai iš Libijos ir Sirijos buvo „perkeliami“ į Ukrainos rytinį Donbaso regioną.

Kovo pabaigoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad kautynėse Ukrainoje tikriausiai dalyvauja daugiau kaip 1 000 „Wagner“ samdinių, įskaitant kai kuriuos šios organizacijos aukšto rango vadus.

Europos pareigūnas sakė, kad po 4–6 mėnesius truksiančių kautynių šis karas tikriausiai pateks į aklavietę: Rusijos pajėgos veikiausiai kontroliuos visą Luhansko sritį ir mažą dalį Zaporižios provincijos pietryčių Ukrainoje.

Jis taip pat prognozavo, kad Rusijos ir Ukrainos derybos gali pasibaigti iki šių metų rudens, ir tokiu atveju karas tikriausiai baigtųsi iki žiemos pradžios.

Pasaulis toliau spaudžia V. Putino dukteris

Reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje Kanada antradienį įtraukė dvi suaugusias Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukteris į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Anksčiau panašius žingsnius žengė Kanados sąjungininkės.

Į sąrašą papildomai įtrauktiems žmonėms, tarp kurių yra Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmona ir duktė, taip pat 10 kitų „Rusijos režimo artimų sąjungininkų“, bus taikomas turto areštas ir kelionių draudimai.

Didžioji Britanija, Europos Sąjunga ir JAV jau anksčiau paskelbė sankcijas dviem V. Putino dukterims: Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai, gimusioms atitinkamai 1985 ir 1986 metais.

Jų motina yra Rusijos lyderio buvusi žmona Liudmila. Apie poros skyrybas buvo paskelbta 2013 metais.

Kremlius kruopščiai slepia informaciją apie V. Putino dukterų gyvenimą.

Kaip nurodo JAV Iždo departamentas, M. Voroncova vykdo genetinius tyrimus, gavusius milijardų dolerių (eurų) vertės Rusijos valstybinio finansavimo, o K. Tichonova dirba technologijų direktore Rusijos gynybos sektoriuje.

„Ir toliau primesime skaudžius kaštus Rusijos režimui, koordinuodami [veiksmus] su savo sąjungininkais, ir negailestingai sieksime atskaitomybės už jo veiksmus“, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly (Melani Žoli) pareiškime.

„Jie atsakys už savo nusikaltimus“, – pridūrė M. Joly.

Dėl Rusijos vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą Kanada jau taiko sankcijas daugiau kaip 750 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos fizinių ir juridinių asmenų.

Kanada perduos Ukrainai sunkiųjų ginklų

Kanada perduos Ukrainai sunkiosios artilerijos ginklų, kad ši galėtų gintis nuo Rusijos puolimo. Taip atsižvelgiama į V. Zelenskio prašymą, antradienį sakė ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Detalės apie ginklus ir kaštus bus pateiktos ateinančiomis dienomis.

Ir Jungtinės Valstijos paskelbė apie sunkiosios ginkluotės, įskaitant artilerijos, tiekimą Ukrainai. 18 haubicų „labai, labai greitai“ bus perduota Ukrainai, antradienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is.

J. Trudeau, be to, pristatė naujas sankcijas dar 14 su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susijusių asmenų, įskaitant dvi jo suaugusias dukras. Įšaldomas jų turtas Kanadoje, draudžiama atvykti į šalį. Praėjusiomis dienomis JAV ir Didžioji Britanija paskelbė panašias sankcijas.

JAV rengia dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai

JAV ketina patvirtinti dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, praėjus mažiau nei savaitei po to, kai buvo paskelbta apie ankstesnę tokio pat dydžio pagalbą, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.

Naujojo paketo detalės dar tikslinamos, teigia CNN, kuri citavo tris aukšto rango prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnus.

„NBC News“ pranešė, kad tikimasi, jog naujajame pakete bus daugiau artilerijos ir dešimtys tūkstančių sviedinių, kurie padės Kijevui kovoti su Rusijos invazija, vis stiprėjant mūšiams Ukrainos rytuose.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki antradienį sakė, kad J. Bidenas su kitais  pasaulio lyderiais dalyvavo pokalbyje, per kurį aptarė papildomos amunicijos ir saugumo pagalbos suteikimą Ukrainai.

Balandžio 13 dieną J. Bidenas pristatė Kyjivui skirtą 800 mln. dolerių vertės įrangos paketą, įskaitant sraigtasparnius, haubicas ir šarvuočius.

Pirmadienį Pentagonas pranešė, kad pirmosios šio paketo siuntos jau atvyko prie Ukrainos sienų ir turėjo būti perduotos jos kariuomenei.

Didžiąją dalį tarptautinės karinės pagalbos, kurią Kyjivas gavo nuo praėjusių metų rudens, buvo suteikta JAV.

Valdant J. Bidenui Ukrainai suteikta daugiau kaip 3,2 mlrd. dolerių saugumo pagalbos, neįskaitant numatyto naujojo paketo.

Kyjivas praneša apie nesėkmingą Rusijos bandymą pulti Severodonecką

Ukrainos generalinis štabas pranešė apie nesėkmingus Rusijos bandymus šturmuoti Rubižnės ir Severodonecko miestus Rytų Ukrainos Luhansko srityje. „Po rusų okupantų puolimo Rubižnėje ir Severodonecke 130 sužeistų priešo karių atgabenta į Novoaidaro vietos ligoninę“, – pranešė Generalinis štabas.

Be to, Ukrainos karinė vadovybė pranešė apie Rusijos vykdomą puolimą netoli Iziumo Charkivo srityje ir smarkius mūšius Marinkoje, Popasnoje, Torskėje, Zelena Dolynoje ir Kreminoje. Prorusiški separatistai prieš tai pranešė perėmę Kreminos kontrolę. Nepriklausomai pranešimų patikrinti neįmanoma.

Kyjivas: pasiektas susitarimas su Rusija dėl koridoriaus civilių evakuacijai iš Mariupolio

Ukraina trečiadienį pranešė susitarusi su Rusijos pajėgomis dėl saugaus maršruto atvėrimo civiliams, norintiems ištrūkti iš nuniokoto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.

„Atsižvelgdami į katastrofišką humanitarinę situaciją Mariupolyje, šiandien telksime savo pastangas šia kryptimi“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.

„Sugebėjome pasiekti preliminarų susitarimą dėl humanitarinio koridoriaus moterims, vaikams ir senyviems asmenims“, – pridūrė ji.

I. Vereščuk pasakė civiliams 14 val. (ir Lietuvos laiku) susirinkti evakuacijai į ukrainiečių kontroliuojamą Zaporižios miestą.

Tačiau ji įspėjo, kad „dėl labai sunkios saugumo situacijos gali būti pokyčių“.

Evakuacija iš apšaudomų Ukrainos fronto rajonų pastarąsias tris dienas buvo sustabdyta. Kyjivas sakė, kad nebuvo galima pasiekti jokių susitarimų dėl žmonių evakavimo, nes Rusija suintensyvino savo atakas.

Donbaso ir apsiausto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Svarbiu Rusijos taikiniu tapusiame Mariupolyje dėl intensyvaus apšaudymo griuvėsiais virto didelės miesto dalys.

Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš jų paskutinio bastiono Mariupolyje – didžiulio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekso.

Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

Ukraina nurodo, kad visoje šalyje maždaug 300 tūkst. žmonių humanitariniais koridoriais sugebėjo pabėgti nuo kovų.

EVT vadovas Ch. Michelis atvyko į Kyjivą

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), atstovaujantis Europos Sąjungos valstybėms narėms, trečiadienį atvyko į Kyjivą, Rusijai suintensyvinus puolimą Ukrainos rytinėje dalyje.

„Šiandien – Kyjive. Laisvos ir demokratinės Europos širdyje“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė Ch. Michelis ir pridėjo nuotrauką, padarytą Ukrainos sostinės traukinių stotyje.

Japonija oficialiai atšaukė Rusijos „didžiausio palankumo“ prekybos statusą

Japonija trečiadienį oficialiai atšaukė Rusijos „didžiausio palankumo“ prekybos statusą dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

Tokį žingsnį Tokijas žengė griežtindamas sankcijas po pranešimų apie Rusijos kariuomenės vykdomus žiaurius nusikaltimus civilių atžvilgiu.

Rusijos prekybos statuso atšaukimas pridedamas prie Japonijos sankcijų, kurias premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) pradėjo skelbti praėjusį mėnesį ir kurios taip pat apima aštuonių rusų diplomatų bei prekybos pareigūnų išvarymą.

Japonijos parlamento sprendimas atšaukti Rusijos prekybinį statusą drauge su kitų šalių sankcijomis turėtų padidinti spaudimą Maskvai, tačiau taip pat galėtų išprovokuoti jos atsakomuosius veiksmus.

Parlamento trečiadienio sprendimas taip pat apima užsienio valiutų įstatymo pakeitimą, kad tie, kam taikomas turto įšaldymas, negalėtų pervesti savo turimos virtualios valiutos.

Japonija imasi didesnio vaidmens tarptautinei bendrijai veikiant prieš Rusiją, nes nerimauja dėl invazijos į Ukrainą poveikio Rytų Azijoje, kur Kinijos kariuomenė užima vis kategoriškesnę poziciją.

Japonija taip pat įšaldė šimtų Rusijos fizinių ir juridinių asmenų turtą, uždraudė naujas investicijas ir prekybą, įskaitant prekių, kurias galima panaudoti kariniais tikslais, eksportą. Be to, Tokijas paskelbė planus palaipsniui atsisakyti rusiškų anglių importo.

Trečiadienį aštuoni išvaromi rusų diplomatai buvo pastebėti autobusu išvykstantys iš Rusijos ambasados Tokijuje į Hanedos tarptautinį oro uostą, kur jie įsėdo į rusų vyriausybės lėktuvą ir išskrido į savo šalį.

Japonija jau sulaukė Rusijos atsakomųjų veiksmų. Maskva neseniai paskelbė sustabdanti derybas dėl taikos susitarimo su Tokiju, apėmusias Rusijos kontroliuojamų salų, kurias buvusi Sovietų Sąjunga iš Japonijos atėmė baigiantis Antrajam pasauliniam karui, klausimą.

Karas Ukrainoje jau pražudė 205 vaikus

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 205 vaikai. Tai trečiadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 373 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukrainos separatistai: iš Mariupolio evakuoti 145 civiliai ir kariai

Iš Ukrainos pietryčiuose esančio apgulto Mariupolio uostamiesčio evakuota daugiau kaip 140 civilių ir penki ukrainiečių kariai, trečiadienį paskelbė prorusiški Rytų Ukrainos separatistai.

Pranešimas pasirodė Maskvai suintensyvinus savo puolimą Ukrainos rytuose.

„Penki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai sudėjo ginklus ir savanoriškai išvyko iš gamyklos „Azovstal“ teritorijos“, – per platformą „Telegram“ parašė tik Maskvos pripažįstamos separatistų „Donecko liaudies respublikos“ valdžia.

Kitame, vėlai antradienį paskelbtame įraše separatistai nurodė, jog iš nuniokoto miesto, kuris užtikrintų labai svarbų sausumos tiltą tarp Rusijos kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų ir Rusijos aneksuoto Krymo, taip pat evakuota daugiau kaip 140 žmonių.

Rusijos pajėgos bando išstumti dar likusius Mariupolio gynėjus iš jų paskutinio bastiono didžiulėje metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijoje.

Antradienį Maskva paskelbė, kad Rusijos pajėgos atvėrė humanitarinį koridorių iš Mariupolio ukrainiečių kariams, sutikusiems sudėti ginklus.

Svarbiu Rusijos taikiniu tapusiame Mariupolyje dėl intensyvaus apšaudymo griuvėsiais virto didelės miesto dalys.

Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

Norvegija perdavė Ukrainai priešlėktuvinių raketų

Norvegija perdavė Ukrainai apie 100 Prancūzijos gamybos priešlėktuvinių raketų „Mistral“, trečiadienį pranešė vyriausybė.

„Mistral“ leidimo įrenginiai ir raketos, kurie jau yra perduoti, iki šiol buvo naudojami Norvegijos karinių jūrų pajėgų laivuose, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje gynybos pramonės grupės „Matra“, vėliau susijungusios su Europos raketų gamintoja MBDA, pagamintos „Mistral“ yra labai trumpo nuotolio „žemė–oras“ tipo raketos. Jos gali būti montuojamos transporto priemonėse, laivuose ar sraigtasparniuose arba būti nešiojamos.

Kovo pabaigoje vaizdo ryšiu į Norvegijos parlamentą kreipdamasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė Oslo priešlėktuvinių raketų. Visgi jis pageidavo modernesnių raketų NASAMS, gaminamų Norvegijos gynybos sektoriaus grupės „Kongsberg Defence & Aerospace“.

„Šios raketos [„Mistral“] nebebus naudojamos Norvegijos kariuomenės, bet tai tebėra modernus ir veiksmingas ginklas, puikiai pasitarnausiantis Ukrainai“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pranešime.

„Kitos šalys taip pat atidavė panašių ginkluotės sistemų“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Norvegija jau perdavė Ukrainai apie 4 tūkst. prieštankinių ginklų ir kitos smulkesnės karinės įrangos.

Maskva grasina Moldovai

Rusijos politikai aršiai sureagavo į tai, kad Moldovoje buvo uždrausta demonstruoti Maskvos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią „Z“ raidę.

Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pagrasino šios šalies prezidentei Maiai Sandu, kad jos šalis gali atsidurti „istorijos šiukšliadėžėje“. „Ji turėtų būti atsargesnė dėl Rusijos ir jos simbolių, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kišiniovas negali susimokėti už rusiškas dujas“, – „Telegram“ tinkle parašė A. Puškovas.

Anksčiau šią savaitę Moldova šalyje uždraudė „Z“ ir „V“ simbolių bei Georgijaus juostos demonstravimą. M. Sandu pagrindė šį sprendimą tuo, kad šie simboliai skaldo visuomenę. Pasak jos, jų vieta yra „istorijos šiukšliadėžėje“. A. Puškovas vėliau panaudojo šiuos jos žodžius.

Moldova yra priklausoma nuo rusiškų dujų, o nuo šalies atskilusį Padniestrės regioną kontroliuoja prorusiškas režimas. Tvyro būgštavimai, kad po Ukrainos Kremlius gali įžygiuoti ir į šią šalį.

Rusija tęsia oro antskrydžius Ukrainoje

Rusijos karinės oro pajėgos skelbia naktį atakavusios 73 karinius taikinius Ukrainoje. „Smogus didelio tikslumo raketomis, Novovoroncovkoje ir Kiselivkoje sunaikinta iki 40 ukrainiečių karių bei septyni šarvuoti automobiliai“, – trečiadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausimai šių duomenų patikrinti neįmanoma.

Atstovo teigimu, atakos pirmiausiai buvo nukreiptos prieš taktinius taikinius. Be ginkluotųjų oro pajėgų antskrydžių rusų raketiniai daliniai ir artilerija apšaudė 1 053 karinius objektus, sakė I. Konašenkovas savo kasdieniniame rytiniame brifinge.

Duomenų apie rusų sausumos puolimą karinis atstovas nepateikė. Jis nepasakė ir ar užimta Ukrainos vietovių.

EVT vadovas: istorija neužmirš karo nusikaltimų Ukrainoje

EVT pirmininkas Ch. Michelis trečiadienį, lankydamasis netoli Kyjivo esančioje rusų pajėgų nuniokotoje Borodiankoje, pareiškė, kad Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų kaltininkai privalo sulaukti teisingumo.

„Borodiankoje. Kaip ir Bučoje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų. Istorija neužmirš ten įvykdytų karo nusikaltimų. Negali būti taikos be teisingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Ch. Michelis yra vienas iš virtinės užsienio šalių lyderių, atvykusių į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su provakarietiška Ukraina, kovojančia su Maskvos pajėgų invazija.

Vakarų šalys teikia paramą Ukrainai, o tarptautinės bendruomenės ekspertai padeda tiriant įtariamus karo nusikaltimus,  kuriuos įvykdė Rusijos pajėgos jų okupuotose teritorijose.

Kremliui perdislokuojant savo pajėgas Ukrainoje kovo pabaigoje rusų pajėgos atsitraukė iš tokių netoli Kyjivo esančių miestų kaip Borodianka ir Buča.

Vietos pareigūnų teigimu, iki šiol aplink sostinę esančiame regione rasta daugiau nei 1 200 žmonių kūnų.

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 milijonus

Jau daugiau kaip penki milijonai ukrainiečių pabėgo iš savo šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, rodo trečiadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys apie sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje besivystančią pabėgėlių krizę.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 034 439 ukrainiečiai.

„Po aštuonių konflikto savaičių turime penkis milijonus ir skaičiuojame [toliau]... Penki milijonai unikalių netekties ir traumos istorijų“, – sakė UNHCR vadovo pavaduotoja Kelly Clements (Keli Klements).

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad dar daugiau kaip 218 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis, o tai reiškia, kad iš viso nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5,25 mln. žmonių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Savo namus buvo priversti palikti beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų, įskaitant tebesančius savo šalyje.

Penki milijonai unikalių netekties ir traumos istorijų.

„Nors perkėlimo mastas ir greitis yra didžiuliai, negalime išleisti iš akių to, ką reiškia šie skaičiai, – antradienį iš Vengrijos JT Saugumo Tarybai sakė K. Clements. – Moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės paliko savo namus, savo gyvenimus, savo sūnus, savo tėvus ir vyrus.“

„Kiekvienas iš milijonų perkeltų asmenų yra priverstas priimti sunkius, širdį veriančius sprendimus ir paliko viską, kone viską, kas jam brangu“, – kalbėjo K. Clements.

Kone milijonas balandį

Daugiau kaip 2,8 mln. ukrainiečių pasitraukė į Lenkiją. Trys ketvirčiai milijono pasiekė Rumuniją.

K. Clements gyrė žmogiškumą, rodomą pabėgėliams jas priimančiose šalyse, kur bendruomenės ir pavieniai asmenys teikia ukrainiečiams maistą, pastogę, vaistus ir transportą.

„Šį įkvepiantį atsaką pranoksta tik pačių pabėgėlių stiprybė ir susitvardymas“, – sakė ji.

UNHCR skaičiai rodo, kad vasario mėnesį pabėgo beveik 645 tūkst. ukrainiečių, kovą – beveik 3,4 mln., balandį – kiek mažiau nei milijonas.

TMO vertinimais, 7,1 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

TMO vadovas Antonio Vitorino (Antoniju Vitorinu) įspėjo, kad karui tęsiantis pabėgėlių tikriausiai daugės.

„Mes ir toliau labai susirūpinę dėl prastėjančios humanitarinės situacijos Ukrainoje, nes tikimės perkeltų [asmenų skaičiaus] šalies viduje ir už jos ribų didėjimo“, – sakė jis Saugumo Tarybai.

Jo teigimu, masinio perkėlimo situacijose galima tikėtis, kad iki 30 proc. populiacijos patirs vienokį ar kitokį neigiamą psichologinį poveikį ir psichikos sveikatos problemų.

„Tačiau karui tęsiantis ir intensyvėjant, psichosocialiniai poreikiai neabejotinai dar labiau didės“, – sakė jis.

„Ir toliau esame ypač susirūpinę moterų ir vaikų, kurie pabėgo iš Ukrainos ar buvo priversti palikti namus, bet yra Ukrainoje, padėtimi“, – sakė A. Vitorino.

„Prekyba žmonėmis, deja, buvo žinomas reiškinys šiame regione ir, kaip matyta per ankstesnes krizes, dėl didelio masto perkėlimo, šeimų išskyrimo, civilinės apsaugos ir bendruomenių tinklų ardymo populiacijoms iškyla smurto, išnaudojimo ir piktnaudžiavimo pavojus“, – sakė jis.

A. Navalnas kaltina M. Le Pen partiją korupcija, ryšiais su V. Putinu

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino Prancūzijos rinkėjus palaikyti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose ir apkaltino jo kraštutinių dešiniųjų oponentės Marine Le Pen (Marin Le Pen) partiją korupcija ir ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus. Bet techniškai aš sėdžiu kalėjime pagal prancūzų kompanijos pareiškimą, mokiausi universitete prancūzų kalbą, o atvažiavęs į Paryžių bet kokiu oru ryšiu šaliką. Taigi, ši šalis man artima, aš pasistengsiu“, – skelbiama pirmojoje iš virtinės žinučių, paskelbtų jo paskyroje tviteryje.

„Tikrai ir nedvejodamas kviečiu prancūzus balandžio 24 dieną balsuoti už E. Macroną, bet noriu kreiptis į tuos, kurie neatmeta galimybės balsuoti už M. Le Pen“, – pridūrė jis.

A. Navalnas apkaltino M. Le Pen partiją gavus 9 mln. eurų paskolą iš „liūdnai pagarsėjusios Putino pinigų plovimo kontoros“ – Pirmojo Čekijos ir Rusijos banko.

„Nė kiek neabejoju, kad derybos su šiais žmonėmis ir sandoriai su jais apėmė šešėlinę politinę dalį. Tai yra korupcija. Ir tai yra politinės įtakos pardavimas Putinui“, – rašoma kitoje žinutėje.

Rusijos parlamento pirmininkas pareiškė norįs, kad Europa atlygintų jo šaliai už sankcijų padarytą žalą

Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas trečiadienį pareiškė norįs, kad Europa atlygintų jo šaliai už sankcijų padarytą žalą.

Pasak V. Volodino, pastarosios sankcijos, paskelbtos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, yra neteisėtos. „Mes dar grįšime prie šio klausimo ir apskaičiuosime visą žalą, kurią jūs pridarėte mūsų ekonomikai“, – „Telegram“ tinkle grasinimais svaidėsi jis. Šie V. Volodino pareiškimai susiję su ankstesniu Maskvos Vakarams pateiktu reikalavimu atsiskaityti už dujų tiekimą rubliais.

Be to, V. Volodinas sukritikavo Europos šalis kaip nepatikimas partneres. „Jūs nuolatos vagiate dujas ir taip vagiate iš mūsų biudžeto ir piliečių“, – tvirtino jis. Dūmos pirmininkas pridūrė, kad tai, jog europiečiai šiuo metu ieško naujų tiekėjų, trikdo ilgametį jų ir Rusijos bendradarbiavimą energetikos sektoriuje.

Pasak jo, Rusija yra pasirengusi nukreipti savo energetikos išteklių tiekimą į kitas šalis ir jau prisitaikė prie sankcijų režimo. „Tačiau tik laikas parodys, ar tam pasirengusios jūsų šalys, kurios yra pripratusios prie nerūpestingo gyvenimo Rusijos sąskaita“, – „Telegram“ rašė V. Volodinas.

58-erių V. Volodinas yra vienas artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, o Kremliaus kritikai jį laiko vienu korumpuočiausių asmenų Rusijos valdžioje.

Į Ukrainą grįžo daugiau kaip milijonas šalies piliečių

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, iš užsienio į tėvynę grįžo 1 mln. 100 tūkst. Ukrainos piliečių.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi UNIAN.

Pasak pareigūno, iš pradžių didžiąją dalį grįžtančiųjų sudarė vyrai, norintys įsijungti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas ar kitaip padėti ginti šalį nuo priešo. Bet pastarosiomis savaitėmis į Ukrainą grįžta vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 20 900 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 20 900 karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 20-osios Rusija taip pat neteko 815 tankų, 2 087 šarvuočių, 391 artilerijos sistemos, 136 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 67 oro gynybos sistemų, 171 lėktuvo, 150 sraigtasparnių, 1 504 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 165 dronų ir 27 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

M. Zacharova: Rusija įspėjo Suomiją ir Švediją dėl stojimo į NATO padarinių

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė, jog Maskva įspėjo Suomiją ir Švediją dėl stojimo į NATO padarinių. Bet šių įspėjimų detalių ji nepateikė.

„JAV vadovaujamas Briuselis jau seniai stengėsi įtraukti Švediją ir Suomiją į savo struktūras. Buvo imamasi įvairių hibridinių faktinio įtraukimo priemonių dangstant jas pratybomis ar treniruotėmis. Mes išdėstėme visus savo perspėjimus – ir viešai, ir dvišaliais kanalais. Jos tai žino, todėl nereikia stebėtis. Jos gerai informuotos, kuo tai baigsis“, - sakė M. Zacharova televizijos kanalui „Rossija 24“.

Anksčiau Rusijos URM pareiškė, jog jei šios dvi šalys bus priimtos į NATO, Maskva imsis atsakomųjų priemonių.

Savo ruožtu Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas praėjusią savaitę teigė, jog jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.

Kovo pradžioje Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pranešė, kad, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, dauguma šalies gyventojų yra už prisijungimą prie NATO. Per neseniai surengtą apklausą Suomijoje buvo užfiksuotas rekordinis stojimo į Aljansą šalininkų rodiklis – 64 proc. Panašios tendencijos stebimos ir Švedijoje.

A. Baerbock: Vokietija sąmoningai neatskleidžia visų detalių apie Ukrainai siunčiamus ginklus

Vokietija sąmoningai neatskleidė visų detalių apie Ukrainai iki šiol išsiųstus ginklus. Tai trečiadienį vizito Latvijos sostinėje Rygoje metu pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, kurią cituoja BBC.

Kalbėdama po susitikimo su savo kolega iš Latvijos, A. Baerbock teigė, kad jos šalis Ukrainai jau pristatė „prieštankinių raketų, „Stinger'ių“ ir kitų dalykų, apie kuriuos viešai neskelbėme, kad šios siuntos šalį pasiektų greitai“.

Ministrė pridūrė, kad Vokietija padės Ukrainos pajėgoms prižiūrėti Berlyno ir Vakarų sąjungininkų išsiųstas pažangias ginkluotės sistemas ir išmokys karius jomis naudotis.

Ukraina prieš tai ragino savo sąjungininkus atsiųsti jai papildomos karinės pagalbos, kai Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimą šalies rytuose.

Ukrainos pareigūnas: Luhansko srityje okupantai sugriovė beveik visas cerkves ir per Velykas gali griebtis teroro

Luhansko srityje agresoriai rusai sugriovė beveik visas cerkves ir per Velykas gali griebtis teroro. Būtų geriau, jei regione likę tikintieji dalyvautų Velykų pamaldose nuotoliniu būdu.

Kaip praneša trečiadienį „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Gaidajus.

„Luhansko srityje beveik neliko nenukentėjusių šventyklų – jas sugriovė Rusija. Cerkves, kurios buvo pavaldžios Maskvos patriarchatui, atakavo „rusų pasaulio“ atstovai. Nes priešui tas pats. Rusai gali pasinaudoti mūsų papročiais ir griebtis teroro per vieną svarbiausių krikščionių švenčių. Jeigu jiems bus įsakyta atakuoti cerkves per Velykas, jie nedvejos. O rusai, esu tuo įsitikinęs, mėgins tai daryti. Todėl verčiau likite namie – nerizikuokite gyvybe“, - parašė regiono vadovas.

Jis tikintiesiems priminė, kad Velykų pamaldos bus transliuojamos per televiziją ir internetu.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos prašymas suteikti karinę pagalbą klumpa Bulgarijoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį kreipėsi į Bulgariją, prašydamas prisijungti prie tarptautinių pastangų ir teikti karinę pagalbą jo šaliai, nes tradicinė Rusijos sąjungininkė tebėra viena iš paskutinių stabdžių Europos Sąjungoje (ES).

Ukraina ne kartą spaudė NATO ir ES valstybes nares paspartinti karinės pagalbos tiekimą, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į šalį, tačiau Bulgarija, tradiciškai palaikanti glaudžius ryšius su Rusija, iki šiol atsisako tai padaryti. „Bulgarijos vyriausybė ir Bulgarijos parlamentas puikiai žino, ko prašo Ukraina (...) Kariaujant karą, reikia visko – nuo kulkų iki kovinių lėktuvų. Visoms NATO narėms pateikėme tą patį sąrašą“, – sakė Dmytro Kuleba trečiadienį po susitikimų Bulgarijos parlamente.

Aukščiausias Ukrainos diplomatas vėlai pirmadienį automobiliu atvyko su trijų dienų vizitu į Bulgariją, didelę amunicijos, prieštankinių raketų ir lengvųjų ginklų gamintoją. Balkanų valstybė yra tarp kelių Rytų Europos šalių, turinčių sovietinės gamybos naikintuvų MiG-29, kuriuos Ukraina stengiasi gauti, nes jos pilotai moka jais skraidyti. D. Kuleba aptarė karinės pagalbos klausimą antradienį susitikęs su premjeru Kirilu Petkovu ir gynybos ministru Dragomiru Zakovu, trečiadienį patvirtino Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Teodora Genčiovska. Trečiadienio rytą jis taip pat susitiko su prezidentu Rumenu Radevu, kuris išreiškė santūrumą teikti karinę paramą.

Socialistų partija BSP pagrasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jei Ukrainai bus siunčiama kokia nors pagalba. BSP lyderė ir ūkio ministrė Kornelia Ninova, kontroliuojanti ginklų eksporto licencijas, ne kartą pareiškė, kad kol ji bus vyriausybėje, į Ukrainą nebus eksportuota „nė viena vinis“.

„Mes gerbiame politinę situaciją Bulgarijoje ir paliksime parlamentui bei vyriausybei nuspręsti, kaip ir kada padėti Ukrainai“, – trečiadienį sakė D. Kuleba. „Tačiau noriu dar kartą pakartoti: tie, kurie nenori, kurie dvejoja, kurie pasisako prieš ginklų ir įvairios karinės technikos tiekimą Ukrainai, iš tikrųjų palaiko Rusijos agresiją ir mūsų piliečių žudynes“, – pridūrė jis.

Rusijoje bus įslaptinti duomenys apie Ukrainoje žuvusių kareivių gimines

Rusijos gynybos ministerija nusprendė įslaptinti duomenis apie Ukrainoje žuvusių kareivių gimines, ši informacija bus laikoma valstybės paslaptimi.

Tai pranešė BBC rusų tarnyba, kuri remiasi Rusijos vyriausybės nutarimo projektu.

Duomenys apie Rusijos kariškius, žuvusius vykstant karo veiksmams, laikomi valstybės paslaptimi dar nuo 2015 metų, bet lengvatas žuvusiųjų šeimų nariams įformina rajonų administracijų valdininkai civiliai. Dabar Rusijos gynybos ministerija prašo vyriausybę perduoti šiuos įgaliojimus kariniams komisariatams.

Projekto aiškinamajame rašte sakoma, jog reikia įslaptinti šiuos duomenis, kad kuo mažiau asmenų „turėtų prieigą prie informacijos apie RF ginkluotųjų pajėgų kariškių, žuvusių (mirusių) per specialią karinę operaciją Ukrainos teritorijoje, šeimų narius“.

Dabar Ukrainoje žuvusių Rusijos kareivių pavardes atskleidžia regionų valdininkai ir patys žuvusiųjų artimieji ar draugai. Gynybos ministerija neskelbia jų sąrašų. Pastarąjį kartą žinyba apie nuostolius Ukrainoje pranešė kovo 25 d., pareikšdama, kad žuvo 1 351 Rusijos kariškis.

Balandžio 7 d. interviu televizijos kanalui „Sky News“ Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „per specialią karinę operaciją“ Ukrainoje patyrė didelių nuostolių.

Atnaujintais Ukrainos generalinio štabo duomenimis, iki balandžio 20 d. Ukrainoje žuvo apie 20 900 Rusijos kareivių.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ministras: Izraelis perduos Ukrainai individualios apsaugos priemonių

Izraelio gynybos ministras Benny`is Gantzas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai individualios apsaugos priemonių ir įrangos gelbėjimo tarnyboms.

Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ambasada Izraelyje.

„Ministras B. Gantzas informavo, kad, atsiliepdamas į Ukrainos prašymą, Izraelis patieks individualios apsaugos priemonių ir įrangos Ukrainos gelbėjimo tarnyboms. Tai bus svarbi Izraelio pastangų teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai dalis“, - pažymėjo ambasados atstovai.

Kaip anksčiau buvo pranešta, Izraelis patvirtino, kad yra pasirengęs organizuoti Jeruzalėje galimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, taip pat priimti mieste Ukrainos ir Rusijos delegacijas.

V. Zelenskis: narystė ES – Ukrainos prioritetas

Narystė Europos Sąjungoje yra Ukrainos prioritetas, trečiadienį pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kas dėl būsimos narystės ES, tai yra prioritetas mūsų šaliai, mūsų žmonių, tų, kurie yra pasirengę ginti mūsų žemę nuo Rusijos užpuolikų net ir be ginklų, stiprybei“, – per spaudos konferenciją su Kyjive viešinčiu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) sakė V. Zelenskis.

Rusija išbandė naują raketą, pajėgią nešti branduolinę galvutę

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė pirmąkart išbandžiusi naują tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, o prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šis ginklas yra unikalus ir „privers susimąstyti“ tuos, kas grasina jo šaliai.

Pasak ministerijos, raketa trečiadienį buvo paleista iš Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurėje, o jos mokomosios kovinės galvutės pataikė į taikinius Kuros poligone Kamčiatkos pusiasalyje.

„Sarmat“ yra sunkioji raketa, turinti pakeisti nuo sovietmečio naudojamą analogą „Vojevoda“, kuriam Vakarai priskyrė kodinį pavadinimą „Satan“. V. Putino ir rusų pareigūnų teigimu, naujas sviedinys gali apeiti bet kokią modernią priešraketinę gynybą.

Prezidentas bandymą pavadino „dideliu, reikšmingu įvykiu“ Rusijos gynybos pramonei. „Sarmat“, pasak valstybės vadovo, „patikimai užtikrins Rusijos saugumą nuo išorės grėsmių ir privers susimąstyti tuos, kas įnirtingos, agresyvios retorikos įkarštyje bando kelti grėsmę mūsų šaliai.“

Rusija pagrindinius savo branduolinio atgrasymo pajėgumus grindžia iš sausumos paleidžiamomis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis (TŽBR) ir tikisi, kad „Sarmat“ bus naudojamos ne vieną dešimtmetį.

JAV turi savo tarpžemyninių branduolinių raketų, tačiau atidėjo, o vėliau ir atšaukė branduolinį užtaisą galinčios nešti tarpžemyninės raketos bandymą, kad nepadidintų įtampos su Rusija.

Trečiadienį Pentagonas nurodė, kad Rusijos surengtas bandymas nelaikomas grėsme JAV ir jų sąjungininkėms.

Maskva „deramai informavo“ Vašingtoną apie savo bandymą, laikydamasi savo įsipareigojimų pagal branduolinę sutartį, ir „jis nebuvo netikėtas“, teigė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Pentagonas „nelaiko šio bandymo grėsme Jungtinėms Valstijoms ar jų sąjungininkėms“, sakė jis žurnalistams.

Ukrainos pareigūnas: rusai užėmė 80 proc. Luhansko srities

Luhansko srities vadovas Sergijus Gaidajus trečiadienį pareiškė, kad Rusija kontroliuoja 80 proc. regiono teritorijos, praneša „Ukrinform“.

„Be abejo, Rusija neketina sustoti ir veršis toliau“, - sakė jis žurnalistams. Pareigūnas pridūrė, kad Rusijos pajėgos gerokai išsisklaidė.

„Mūsų situacija labai rimta. Visa Luhansko srities teritorija apšaudoma. Nėra nė vieno saugaus miesto. Mes suprantame, kad Rusija veržiasi į priekį ir ketina viską sunaikinti savo kelyje. Todėl mes stengiamės evakuoti kuo daugiau žmonių“, - pareiškė regiono vadovas.

S. Gaidajus paragino taikius gyventojus palikti Ukrainos rytus, kadangi karo veiksmai darosi vis intensyvesni. Anot jo, iš 350 tūkst. žmonių, gyvenusių Luhansko srities teritorijoje iki karo, čia liko apie 70 tūkst.

Paklaustas, kaip jis įsivaizduoja karo pabaigą, S. Gaidajus sakė, kad kovos veiksmus galėtų nutraukti politinis susitarimas. Bet, pasak jo, rusais sunku pasitikėti.

„Jie visą laiką meluoja, - pareiškė jis. – Tai visi žino. Ir niekas jais netiki. Visi žino, kad susitarimas su Rusija nevertas to popieriaus, kuriame jis surašytas. Šiandien Rusija yra viso pasaulio, o ne tik Ukrainos priešas“.  

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, jog rusai pradėjo dideles kautynes dėl Donbaso.

V. Zelenskis giria šiltesnius santykius su Vakarais dėl ginklų tiekimo

Santykiai tarp Vakarų ir Ukrainos dėl ginklų tiekimo „tapo šiltesni“, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Karinės technikos atvykimo į Ukrainą terminai „tapo aiškesni“, sakė V. Zelenskis, Kyjive kalbėdamas kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu.

„Vakarų požiūris į Ukrainą šiltesnis“, – pridūrė jis, bet paragino Europos Sąjungos valstybes nares vengti delsimo ir taikyti sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui. Vokietija nepasirengusi sankcijoms Rusijos energetikos importui, sakė V. Zelenskis, kritikuodamas vėlavimą.

V. Nuland: NATO galėtų dalyvauti užtikrinant saugų civilių evakavimą iš Mariupolio

NATO sąjungininkai galėtų dalyvauti užtikrinant saugų civilių pasitraukimą iš apsupto Mariupolio, jeigu Rusija leistų jiems evakuotis.

Tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, praneša CNN.

Pasak jos, „buvo tam tikra viltis, kad rusai leis“ civiliams ir sužeistiems kariams saugiai palikti Mariupolį humanitariniu koridoriumi. Jei taip atsitiktų, prie evakuacijos galėtų prisidėti NATO sąjungininkai.

Bet V. Nuland priminė, kad Rusija jau ne kartą pažeidė susitarimus dėl civilių evakuacijos.

Ukraina siūlo Rusijai surengti derybas apsiaustame Mariupolyje

Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste, pranešė vienas aukštas Kyjivo vyriausybės pareigūnas.

„Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas.

„Vienas prieš vieną. Du prieš du. Kad išgelbėtume mūsų vaikinus, „Azovą“, kariškius, civilius, vaikus, gyvuosius ir sužeistuosius. Nes jie – mūsiškiai. Nes jie – mano širdyje. Amžinai“, – pridūrė M. Podoliakas, turėdamas galvoje vieną iš pietrytinį uostamiestį ginančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių.

Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.

Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Mariupolyje dėl intensyvių apšaudymų ir bombardavimų didelės miesto dalys virto griuvėsiais.

Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš jų paskutinio bastiono Mariupolyje – didžiulio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekso.

Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.