Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad šią savaitę, kai šalis minės 31-ąsias nepriklausomybės metines, Rusija gali žengti provokacinį žingsnį ir surengti į nelaisvę paimtų ukrainiečių teismą.

V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi citavo žiniasklaidos pranešimus, esą trečiadienį, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, Rusija gali surengti viešą teismą į nelaisvę paimtiems Mariupolio uostamiesčio gynėjams.

Ukrainos nepriklausomybės diena šiemet sutaps su Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios vasario 24-ąją šešių mėnesių sukaktimi.

„Kad ir ką galvotų okupantai, kad ir ką jie planuotų, mūsų valstybės reakcija bus visiškai suprantama. Jei šis niekingas teismo procesas įvyks, jei mūsų žmonės bus atvežti į tas patalpas pažeidžiant visus susitarimus, visas tarptautines taisykles... Tai bus riba, kai nebebus įmanomos jokios derybos“, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi.

„Rusija pati atkirs save nuo derybų. Jokių pokalbių nebebus. Mūsų valstybė viską pasakė“, – kalbėjo prezidentas.

Ukrainos sostinėje Kyjive trečiadienį, kuris Nepriklausomybės dienos proga bus išeiginė, bus draudžiami vieši susibūrimai, o Charkive bus įvesta komendanto valanda.

Tai bus riba, kai nebebus įmanomos jokios derybos.

Ankstesnę dieną V. Zelenskis taip pat įspėjo, kad Rusija gali padaryti kažką ypatingai „žiauraus“ per Ukrainos nepriklausomybės dieną.

„Rusija gali pamėginti padaryti kažką ypatingai šlykštaus, ypatingai žiauraus“, – šeštadienį sakė prezidentas.

„Vienas iš pagrindinių priešo uždavinių – mus pažeminti“, bet „turime būti pakankamai stiprūs, kad atsilaikytume prieš visas provokacijas“ ir „priverstume okupantus sumokėti už jų terorą“, kalbėjo jis.

„Būkite budrūs“

Prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad Rusija taip pat gal suintensyvinti bombardavimo kampaniją.

„Rusija – archaiška valstybė, savo veiksmus siejanti su tam tikromis datomis; tai tam tikras pamišimas“, – sakė M. Podoliakas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax Ukraine“.

„Jie mūsų nekenčia ir bandys intensyvinti... mūsų miestų, įskaitant Kyjivą, apšaudymą sparnuotosiomis raketomis“, – prognozavo jis.

Kyjivo valdžia sekmadienį pranešė rugpjūčio 22–25 dienomis drausianti viešus susibūrimus.

Rusija – archaiška valstybė, savo veiksmus siejanti su tam tikromis datomis; tai tam tikras pamišimas.

Šiaurės rytinės Charkivo srities administracijos vadovas paskelbė, kad bus įvesta komendanto valanda, truksianti nuo rugpjūčio 23-iosios vakaro iki rugpjūčio 25-osios ryto.

„Neleisime jokių priešo provokacijų. Per mūsų nepriklausomybės šventę būkite kiek įmanoma budrūs“, – per platformą „Telegram“ rašė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Charkivas kelias pastarąsias savaites buvo reguliariai bombarduojamas Rusijos pajėgų. Sekmadienį pranešta, kad ankstesnę naktį per rusų pajėgų smūgius viena moteris žuvo ir dar du civiliai buvo sužeisti.

Dar keturi civiliai žuvo nuo Rusijos pajėgų ugnies Donecko srityje, sakė šio regiono administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Į pietinį Odesos uostamiestį buvo paleistos penkios sparnuotosios raketos, nurodė vietos administracijos atstovas. Dvi iš šių raketų buvo numuštos, o kitos trys pataikė į grūdų sandėlį, bet žmonės nenukentėjo.

Krepšininkas D. Rodmanas planuoja vykti į Rusiją ir padėti išlaisvinti B. Griner

Krepšininkas, buvusi NBA žvaigždė Dennisas Rodmanas, kuris sako gerai pažįstantis Vladimirą Putiną, paskelbė planuojantis vykti į Rusiją palaikyti įkalintos WNBA žvaigždės Brittney Griner ir siekti jos išlaisvinimo.

Šį mėnesį krepšininkė B. Griner buvo nuteista devynerius metus kalėti Rusijos kalėjime. Vasario mėnesį ji buvo sulaikyta Maskvos oro uoste, kai muitinės pareigūnai pareiškė, kad jos bagaže buvo rasta flakonų su kanapių aliejumi.

Pranešime nenurodoma, kas įgaliojo iš Naujojo Džersio kilusį 61 metų D. Rodmaną ten vykti, nors šiaip nuvažiuoti į Rusiją jam tereikia vizos.

Pasak „NBC News“, 2014 metais po kelionės į Rusiją D. Rodmanas prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „šauniu“.

Šį savaitgalį „NBC News“ reportaže jis teigė „puikiai pažįstantis Putiną“. D. Rodmanas taip pat palaiko santykius su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu ir, kaip pranešama, tiki, kad suvaidino tam tikrą vaidmenį 2014 metais šaliai paleidžiant amerikiečių kalinį Kennethą Bae.

JAV valstybės departamentas ragina amerikiečius nevykti į Rusiją, kuri vasario mėnesį pradėjo karą prieš Ukrainą.

Per 1986-2000 metais trukusią karjerą D. Rodmanas laimėjo du NBA čempiono titulus su Detroito „Pistons“ ir dar tris su Čikagos „Bulls“. Jis du kartus buvo išrinktas geriausiu NBA metų gynėju.

Garsias diskusijas sukėlęs Ukrainos ambasadorius A. Melnykas spalio viduryje išvyks iš Vokietijos

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas, pagarsėjęs aštria vieša Berlyno reakcijos į Rusijos invaziją kritika, spalio viduryje paliks Vokietiją.

„Spalio 15 dieną turiu būti Kyjive, nes, atrodo, turėsiu imtis naujų pareigų Užsienio reikalų ministerijoje“, – sakė jis agentūrai dpa.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasiūlė A. Melnyką skirti vienu iš kelių naujųjų užsienio reikalų viceministrų, tačiau pats A. Melnykas sakė, kad tai kol kas nepatvirtinta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos viduryje paskelbė, kad atšaukia A. Melnyką iš pareigų, sakydamas, kad tokia yra įprasta praktika.

A. Melnykas patyrė spaudimą dėl to, kad gynė Ukrainos nacionalistų lyderį Stepaną Banderą, kuriam verčiama atsakomybė dėl Antrojo pasaulinio karo metais surengtų lenkų ir žydų žudynių.

A. Melnykas išgarsėjo tuo, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną nuolat kėlė reikalavimus Vokietijos vyriausybei tiekti daugiau ginklų.

Agentūrai dpa jis sakė, kad ir toliau neatsisako savo griežtos kritikos Vokietijos politikai.

„Jei būdamas Berlyne būčiau mandagiai tylėjęs pastaruosius kelis labai dramatiškus mėnesius, galbūt nebūtų kilusios tos didžiulės diskusijos dėl iš pradžių neegzistavusio, o paskui nepakankamo Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai, kaip tai buvo pirmaisiais karo mėnesiais“, – sakė jis.

Tikimasi, kad jo įpėdiniu Berlyne taps Oleksijus Makejevas, daug metų dirbęs politiniu vadovu Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje. Tačiau jo paskyrimas oficialiai dar nepatvirtintas.

Tikimasi, kad O. Makejevas atvyks į Berlyną netrukus po to, kai A. Melnykas išvyks.

V. Zelenskis įteikė ordinus nusipelniusiems Ukrainos piliečiams

Futbolininkas Andrijus Ševčenka – vienas iš keleto ukrainiečių, gavusių apdovanojimus už ypatingus nuopelnus savo šaliai, jau beveik pusmetį besiginančiai nuo Rusijos invazijos.

A. Ševčenka gavo Ukrainos nacionalinių legendų ordiną už tai, kad pasinaudojo savo žinomumu ir padėjo šaliai, sekmadienį vakare pranešė prezidentas V. Zelenskis.

A. Ševčenka yra žaidęs kaip puolėjas Kyjivo „Dinamo“, „AC Milan“, „Chelsea“ komandose, taip pat Ukrainos nacionalinėje futbolo rinktinėje.

Taip pat buvo pagerbtas traukinio konduktorius, padėjęs išvežti žmones, bėgančius iš karo apimtų vietovių. Jo žmona žuvo vienos iš kelionių metu.

Apdovanojimai taip pat įteikti ugniagesiui, gydytojų porai, mokytojui, dainininkui ir Ukrainos kariuomenę remiančiam savanoriui.

Šis ordinas buvo įsteigtas praėjusiais metais ir juo siekiama įvertinti ypatingus nuopelnus Ukrainos raidai.

Pasaulio lyderiai paragino susilaikyti nuo karo veiksmų prie Zaporižios AE

Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir JAV vadovai sekmadienį paragino kariaujančias šalis laikytis santūrumo aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę ir nedelsiant JT inspektoriams suteikti galimybę patekti į šią teritoriją.

Kovo pradžioje Rusija užėmė Zaporižios AE, esančią Ukrainos pietiniame Enerhodaro mieste. Pastarosiomis savaitėmis šiame komplekse suintensyvėjo kovos, privertusius didžiąsias pasaulio valstybes perspėti apie galimas katastrofiškas eskalacijos pasekmes.

JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apie Zaporižią ir plačiau apie karą Ukrainoje kalbėjosi sekmadienį telefonu.

Jie sutarė, kad „reikia vengti karinių veiksmų šalia elektrinės“ ir kad Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) branduolinės energetikos ekspertai turėtų patikrinti objektą, kad padėtų užtikrinti jo saugumą, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Vokietijoje O. Scholzo atstovas spaudai sakė, kad jie sutarė, „jog parama Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos bus ir toliau nuosekliai tęsiama“.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 45,4 tūkst. karių

Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko maždaug 45,4 tūkst. karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, iki rugpjūčio 22-osios Rusija taip pat neteko 1 919 tankų, 4 230 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 032 artilerijos sistemų, 266 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 145 oro gynybos sistemų, 234 lėktuvų, 198 sraigtasparnių, 3 149 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 815 dronų, 99 specialiosios technikos vienetų ir 194 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukraina praneša atrėmusi Rusijos atakas šalies rytuose ir pietuose

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas vėlų sekmadienį pranešė, kad ukrainiečiams pavyko atremti Rusijos kariuomenės puolimą Donecko srityje įsikūrusių Slovjansko, Kramatorsko ir Avdijivkos miestų kryptimi.

Tuo metu vienas įstatymų leidėjas iš Rusijos laikinai okupuotos pietinės Chersono srities nurodė, kad savaitgalį per Ukrainos pajėgų kontrataką srityje buvo sunaikintas Rusijos amunicijos sandėlis.

Sekmadienį, 179-ąją karo dieną Rusija tepaskelbė, kad per savaitgalį jos oro gynybos sistemos atrėmė kelias Ukrainos atakas.

Šių pranešimų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos yra pasiruošusios bet kokiems V. Putino „sveikinimams“ nuo rugpjūčio 24 d.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos iki Nepriklausomybės dienos – rugpjūčio 24 d. neatmeta priešo ginkluotų provokacijų. Tačiau ukrainiečių kariuomenė yra pasirengusi bet kokiam scenarijui – net ir krizei, skelbia UNIAN.

Taip teigė komandos pranešėjas Jurijus Ignatas. „Mūsų kariuomenė pasiruošusi bet kokiam scenarijui... Svarstomi įvairūs variantai ir krizinės situacijos. Oro pajėgų kariai apsaugos mūsų dangų. Pirmiausia reikia žinoti, kam ruošiasi priešas – vykdoma nuolatinė žvalgyba. Reikia žinoti, kokias pajėgas ir priemones priešas sutelkė mūsų sienų prieigose, – kalbėjo jis.

Anot J. Ignato, Ukrainos pusė atsižvelgia ir kontroliuoja Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių buvimą „dešimtyse aerodromų“ Baltarusijoje, Krymo teritorijoje ir Rusijoje. Taip pat raketinius ginklus, kuriuos priešas telkia aplink Ukrainą.

„Stebėsime ir stengsimės adekvačiai reaguoti į visas grėsmes, kurias priešas tikriausiai mums paruošė per mūsų pagrindinę šventę“ – pridūrė jis.

Apklausa: daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių tiki pergale kare su Rusija

Daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių tiki savo šalies pergale kare su Rusija (77 proc. – tiki ir 15 proc. – veikiau tiki). Tik 4 proc. apklaustųjų netiki arba veikiau netiki Ukrainos pergale.

Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis fondo „Demokratinės iniciatyvos“ ir Razumkovo centro tyrimo rezultatais.

Beveik trečdalis (31 proc.) iš tų, kurie tiki pergale, mano, kad ji bus pasiekta iki šių metų pabaigos, 34 proc. įsitikinę, kad jos dar reikės laukti 1-2 metus. Dar 7 proc. pareiškė, kad jai pasiekti prireiks 3-5 metų. 23 proc. apklausos dalyvių negalėjo atsakyti į šį klausimą.

55 proc. apklaustųjų pareiškė, kad pergale bus galima laikyti Rusijos kariuomenės išvijimą iš visos Ukrainos teritorijos ir 2014 metų sausį buvusių sienų atkūrimą. Dar 20,5 proc. tyrimo dalyvių nusiteikę kur kas radikaliau – jiems pergalė kare būtų Rusijos armijos sunaikinimas ir sukilimas Rusijoje arba jos iširimas.

Palyginti nedaug respondentų laikytų pergale karo užbaigimą Ukrainai padarius tam tikrų nuolaidų. Apie 9 proc. apklaustųjų pergale laikys Rusijos kariuomenės išvijimą iš visos Ukrainos teritorijos išskyrus okupuotą Krymą, 7,5 proc. – padėties, buvusios iki šių metų vasario 24 d., atkūrimą, o 3 proc. – karo nutraukimą net jei Rusijos armija liktų užgrobtose teritorijose.

Apklausa buvo surengta rugpjūčio 5-12 dienomis, joje dalyvavo 2024 respondentai.

Birželio viduryje sociologijos grupės „Reiting“ atlikto tyrimo duomenimis, 93 proc. ukrainiečių buvo įsitikinę, kad jų šaliai pavyks atremti Rusijos puolimą. 67 proc. apklaustųjų manė, kad pergalei pasiekti reikės ne mažiau kaip pusės metų, 18 proc. pareiškė, kad tam prireiks daugiau kaip metų.

Rusijos FSB apkaltino Ukrainą dėl A. Dugino dukters žūties

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį apkaltino Ukrainą dėl Rusijos ideologo Aleksandro Dugino dukters Darjos žūties.

D. Dugina žuvo šeštadienį, sprogus jos automobilyje padėtai bombai. Tačiau manoma, kad tikrasis atakos taikinys buvo jos tėvas.

„Nusikaltimą suorganizavo ir įvykdė Ukrainos specialiosios tarnybos“, – pranešime pareiškė FSB ir pridūrė, esą įtariama užpuolikė – 1979 m. gimusi Ukrainos pilietė – po nusikaltimo paspruko į Estiją. Anot FSB, įtariamoji 2022 m. liepą atvyko į Rusiją ir apsigyveno tame pačiame pastate, kuriame gyveno ir D. Dugina, o lemiamą šeštadienį nuvyko į tą patį renginį, kuriame dalyvavo D. Dugina ir jos tėvas.

Kaip skelbė Rusijos žiniasklaida, D. Dugina paskutinę minutę pasiskolino savo tėčio automobilį.

60-metis ultranacionalistinių pažiūrų A. Duginas kartais įvardijamas „Putino Rasputinu“ ar „Putino smegenimis“. Jis aktyviai palaiko dabartinį Rusijos karą Ukrainoje ir jau kurį laiką pasisako už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją. Jis nuo Krymo aneksijos 2014 m. įtrauktas į Vakarų sankcijų sąrašus.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį paneigė, kad dėl šio nusikaltimo atsakingas Kyjivas.

V. Zalužnas: karo metu jau žuvo beveik 9 tūkst. Ukrainos karių

Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo beveik 9 000 Ukrainos karių, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariuomenės vyriausiasis vadas.

Generolas leitenantas Valerijus Zalužnas sakė per vieną televizijos forumą, kad Ukrainos vaikams reikalingas ypatingas dėmesys, nes „jų tėvai išvyko į frontą ir yra galbūt beveik 9 000 didvyrių, kurie žuvo“.

Ukrainos pareigūnai labai retai pateikia kokios nors konkrečios informacijos apie kariuomenės nuostolius per jau beveik šešis mėnesius besitęsiantį karą.

Vėliausias įvertinimas buvo pateiktas balandį, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per kovos veiksmus žuvo apie 3 000 ukrainiečių karių ir dar apie 10 tūkst. buvo sužeisti.

Trečiadienį Ukraina minės savo nepriklausomybės dieną. Ji šiemet sutaps su Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios vasario 24-ąją šešių mėnesių sukaktimi.

Po to, kai intensyvus ukrainiečių pajėgų pasipriešinimas karo pradžioje sustabdė Rusijos pajėgų veržimąsi į sostinę Kyjivą, Maskva perdislokavo savo pajėgas ir pagrindinį dėmesį skyrė įsitvirtinimui rytinėje šalies dalyje.

Karo pasekmės jaučiamos visame pasaulyje – sparčiai kyla energijos išteklių kainos ir trūksta maisto.

Keršydami rusams už 1968-uosius metus, čekai paaukojo Ukrainai 24 mln. kronų

Čekijos piliečiai paaukojo Ukrainai daugiau kaip 24 mln. kronų (apie 1 mln. eurų), pervesdami 1968 arba 68 kronų sumas ir taip primindami sovietų kariuomenės įsiveržimą į Čekoslovakiją 1968 metais, praneša portalas „Aktualne“.

Praėjusią savaitę iniciatyvinė grupė „Zbraneproukrajinu.cz“ paskelbė raginimą pervesti į Ukrainos ambasados Prahoje sąskaitą simbolines sumas, primenančias SSRS invaziją 1968 metų rugpjūtį.

Kai kurie aukotojai pervedimus papildė pranešimais. Vienas iš jų buvo toks: „Putinai, štai ką tu gauni už mane ir mano tėvus. Jie tada buvo jauni ir norėjo gyventi visavertį gyvenimą“.

Daugiausia žmonių paaukojo būtent 1968 kronas, taip pat buvo siunčiamos 68, 196,8 ir net 19 680 kronų sumos.

Už šiuos pinigus po konsultacijų su Ukrainos ir Čekijos gynybos ministerijomis Ukrainai bus nupirkta karinės technikos.

Čekai nuo vasario 24 d. Ukrainos armijai jau paaukojo daugiau kaip 1,2 mlrd. kronų (apie 50 mln. eurų).

Airija vėl atidarė savo ambasadą Kyjive

Airija pirmadienį pranešė, kad vėl atidarė savo ambasadą Ukrainos sostinėje Kyjive, kuri buvo uždaryta dėl Rusijos invazijos.

Ambasada nuo karo pradžios vasario 24-ąją ik šios dienos dirbo nuotoliniu būdu.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney pavadino ambasados atidarymą „svarbiu solidarumo ir paramos“ Ukrainai ženklu. Pasak jo, ambasados personalo prioritetas bus „atnaujinti ir plėtoti“ ryšius su Ukrainos pareigūnais, kad Dublinas galėtų padėti šios šalies vyriausybei ir jos žmonėms. Tačiau, ministro teigimu, konsulinių paslaugų teikimas ambasadoje bus ribotas.

Nuo karo pradžios savo ambasadas Kyjive pakartotinai atidarė daugybė Vakarų šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), JAV, Prancūziją, Ispaniją ir Italiją.

Estijos generolas: Ukraina turi ne daugiau kaip 10 savaičių kontrpuolimui

Estijos generolo majoro Veiko Vello Palmo nuomone, rudens artėjimas reiškia, kad tiek Ukrainai, tiek Rusijai liko 8-10 savaičių plataus masto atakoms organizuoti, praneša portalas ERR.

Pasak estų kariškio, taktiniu požiūriu Rusijos pajėgos tęsia puolimą, todėl negalima teigti, kad jos kur nors buvo ryžtingai sustabdytos.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos didelių puolamųjų operacijų nerengia. Laiko langas dideliems puolimams palyginti trumpas – 8-10 savaičių. Nuo spalio vidurio bus labai sunku organizuoti puolimą“, - sakė V. V. Palmas.

Anot generolo, Rusijos armijai nepavyko pasiekti didelių laimėjimų: ji niekur neįstengė prasiveržti. „Daugelyje vietų ukrainiečių informacinė operacija kartu su kontratakomis davė labai gerų rezultatų, ir man atrodo, kad Rusijos vadovybė ėmė panikuoti“, - pareiškė jis.

V. V. Palmo nuomone, karo eiga parodė, kad masinis Rusijos armijos puolimas yra labai bloga taktika.

Komentuodamas sėkmingas Ukrainos armijos atakas Kryme, Estijos generolas teigė, kad šių laimėjimų vis dėlto dar negalima vadinti Krymo išvadavimo pradžia.

„Rusija tebekontroliuoja Krymą, bet Ukrainos kariai dirba labai gerai. Tačiau labai sunku įsivaizduoti, kad Ukraina įstengs susigrąžinti Krymą karinėmis priemonėmis artimiausiu metu“, – pridūrė V. V. Palmas.

Ukrainos pareigūnai demaskavo Rusijos agentus, koregavusius raketų smūgius Zaporižiai

Ukrainos pareigūnai demaskavo Rusijos agentų grupę, kuri koregavo raketų smūgius Zaporižiai.

Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba.

Priešo agentai dirbo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU). Šnipai rinko duomenis apie Ukrainos kariškių dislokavimą ir judėjimą.

Pasak „rbc.ua“, šią grupę suorganizavo okupuoto Melitopolio gyventoja, kurią anksčiau užverbavo Rusijos specialiosios tarnybos. Jos vyras kariauja prieš Ukrainą viename iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių,

Informacijai rinkti moteris pasitelkė giminaitį, gyvenantį Zaporižioje. Šis fotografavo ir stebėjo kariškius. Gautus duomenis moteris perduodavo okupantams, kurie po to apšaudydavo miestą raketomis ir iš artilerijos pabūklų.

Už „paslaugas“ okupantai žadėjo grupės organizatorei postą okupacinėje administracijoje.

Rusijos agentės giminaitis jau sulaikytas, jai pačiai už akių pareikšti įtarimai valstybės išdavimu.

A. Jermakas: karinė parama Ukrainai ne mažėja, o didėja

Tarptautinių partnerių karinė parama Ukrainai ne mažėja, bet, priešingai, didėja. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją Kyjive pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša „Ukrinform“.

„Netikėkite paskalomis. Tai (ginkluotės tiekimo mažėjimas) netiesa. Mes tebegauname mūsų partnerių karinę paramą. Ji ne mažėja, bet, priešingai, didėja. Tai labai jautri tema, todėl, mūsų nuomone, čia reikia remtis mūsų ginkluotųjų pajėgų pasiektais rezultatais ir pergalėmis“, - sakė A. Jermakas.

Anot jo, papildomos ginkluotės tiekimas buvo svarstomas antradienį įvykusiame susitikime su Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos valstybių ir vyriausybių vadovų patarėjais. Partneriai patikino, kad ir ateityje bus glaudžiai bendradarbiaujama aprūpinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas viskuo, kas reikalinga, pabrėžė prezidento biuro vadovas.

Ukrainos pareigūnas: okupantai įvykdė provokaciją jų užimtame Kachovkos tvenkinio krante

Okupantai rusai įvykdė provokaciją jų užimtame Kachovkos tvenkinio krante. Tai pirmadienį pranešė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajono karinės administracijos vadovas Jevhenas Jevtušenka, kuriuo remiasi UNIAN.

Pareigūnas nepatikslino, kokia provokacija turima omenyje, bet paragino pakrantės vietovių gyventojus neiti į lauką.

„Draugai, kitame tvenkinio krante Rusijos armija įvykdė provokaciją. Jei galite, neikite į lauką, venkite žmonių susibūrimo vietų. Įspėjimas skirtas miestams, gyvenvietėms ir kaimams, esantiems Kachovkos tvenkinio pakrantėje“, - parašė socialiniame tinkle J. Jevtušenka.

Kachovkos tvenkinys driekiasi nuo Chersono srities Naujosios Kachovkos miesto iki pietinių Zaporižios priemiesčių. Juo eina Zaporižios, Dnipropetrovsko ir Chersono sričių administracinė siena. Pietinį ir vakarinį Kachovkos tvenkinio krantus okupavo Rusijos kariuomenė, o šiaurinį kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Rusijos okupuotame Sevastopolyje vėl griaudėjo sprogimai

Pirmadienį Rusijos okupuotame Sevastopolyje vėl griaudėjo sprogimai. Jie buvo girdimi įvairiuose miesto rajonuose.

Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Krymo „Telegram“ kanalais.

„Sevastopolyje triukšminga. Laukiame oficialių pareiškimų“, - rašo vietos gyventojai.

Pasak jų, sprogimai buvo girdėti visuose Sevastopolio rajonuose, kai kuriuose kvartaluose drebėjo pastatų sienos.

„rbc.ua“ primena, kad Sevastopolyje kelias dienas paeiliui buvo pranešama apie oro gynybos darbą, o rugpjūčio 20 d. okupantai pareiškė, kad esą buvo smogta Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui.

Pirmadienį pasirodė pranešimų, kad po sprogimų okupacinė valdžia pradėjo tikrinti Sevastopolio slėptuvių būklę.

D. Kuleba įvardijo ES šalis, kurioms ginklų tiekimas Ukrainai tebėra tabu

Iš Europos Sąjungos šalių tik Austrija ir Vengrija iki šiol netiekia Ukrainai ginklų kovai prieš Rusijos Federaciją. Tai antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, praneša portalas „rbc.ua“.

„Išskyrus Vengriją ir Austriją, kaip neutralią šalį, dabar nė vienai ES šaliai ginklų tiekimas Ukrainai nėra tabu, nors toks buvo“, - sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Anot D. Kulebos, tęsiantis partnerių Vakaruose politinėms diskusijoms, kada ir kokią ginkluotę perduoti Kyjivui, Ukraina kasdien fronte patiria nuostolių.

„rbc.ua“ primena Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako žodžius, jog Ukraina neleis, kad šalyje nutiktų tai, kas įvyko Afganistane ir Irake, kur JAV siuntė šimtus milijardų dolerių kainuojančią karinę techniką, o ji galiausiai atiteko priešui.

UNICEF: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie tūkstantį vaikų

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie tūkstantį vaikų. Tai pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) vykdomoji direktorė Catherine Russell, praneša „Ukrinform“, remdamasi JT spaudos tarnyba.

„Oficialiai patvirtinta, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo arba buvo sužeisti mažiausiai 972 vaikai“, - pažymėjo C. Russell, pridurdama, kad tikrasis skaičius gali būti kur kas didesnis.

Ukrainos generalinio prokuroro biuro duomenimis, nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 22 d. ryto Ukrainoje žuvo 373 vaikai, o dar 723 buvo sužeisti.

Iš Ukrainos į Rusiją buvo deportuota apie 260 tūkst. vaikų.

Kyjivas: Rusija nori laimėti laiko naujai atakai

Rusija bando įtikinti Ukrainą pradėti naujas derybas, kad laimėtų laiko persigrupuoti ir galėtų pradėti naują puolimą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prezidento patarėjas.

Jau kelias savaites Kremlius „bando įtikinti Ukrainą pradėti derybas“, sakė Mychaila Podoliakas, baigiantis šeštajam karo mėnesiui.

Derybų metu Maskva nori „įšaldyti konfliktą, išlaikant status quo okupuotose Ukrainos teritorijose“, pridūrė jis.

Rusija „siunčia savo pasiūlymus per įvairius tarpininkus“, sakė prezidento patarėjas, tačiau jų neįvardino, nes Kijevas šiuo metu nepalaiko politinių ryšių su Rusija.

Rugpjūčio pradžioje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) keletą kartų siūlėsi tarpininkauti.

Penktadienį Turkijos vadovas pirmą kartą per pusę metų lankėsi Ukrainoje.

Ukrainos įsitikinusi, kad Maskva iš tiesų nenori rimtų taikos derybų, sakė M. Podoliakas. Pasak jo, Rusija tiesiog bando užsitikrinti „savo kariuomenės operacijų pertrauką“ prieš pradėdama naują puolimą.

Kyjivas atsisako derėtis dėl Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Jis nori susigrąžinti tas teritorijas, taip pat prorusiškų separatistų valdomas teritorijas rytuose ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

„Visi kiti scenarijai... tėra pavojinga operacinė pauzė prieš naują karo etapą, – sakė M. Podoliakas. – Ukrainiečiai priešinsis, kiek reikės.“

„Tai yra egzistencinis karas, mes neturime jokio kito sprendimo. Atsisakyti kovos reiškia ne tik Ukrainos valstybės, bet ir visų jos civilių gyventojų sunaikinimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pirmosios abiejų kariaujančių pusių derybos pirmosiomis karo savaitėmis nedavė jokių konkrečių rezultatų.