„Rinkimai įvyko. Balsavime dalyvavo daugiau kaip 54 proc. rinkėjų. Taigi jau galima sakyti, jog dienos pabaigoje turėsime kokį nors rezultatą“, – pareiškė ji per internetinę spaudos konferenciją.

L. Jermošinos duomenimis, 50 proc. riba buvo viršyta visuose regionuose, išskyrus Minsko miestą.

„Dviejuose regionuose – tai yra Gomelio ir Mogiliavo sritys – į rinkimų apylinkes iki 12 val. atėjo daugiau kaip 60 proc. [rinkėjų, įskaitant balsavusiuosius iš anksto]“, – pareiškė ji.

Baltarusijoje sekmadienį vyksta balsavimas prezidento rinkimuose, kuriuose 26 metus šaliai nepertraukiamai vadovavęs ir perrinkimo šeštai kadencijai siekiantis autokratinis prezidentas Aleksandras Lukašenka varžosi dėl posto su opozicijos kandidate Svetlana Tichanovskaja ir dar keliais kandidatais.

Be A. Lukašenkos ir S. Tichanovskajos, sulaikyto populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio žmonos, kandidatais yra įregistruoti buvusi deputatė Ana Kanopackaja, partijos „Baltarusijos socialdemokratų Hramados“ pirmininkas Sergejus Čerečenis, susivienijimo „Sakyk tiesą“ vienas pirmininkų Andrejus Dmitrijevas.

Kiek anksčiau sekmadienį CRK paskelbė, jog per penkias išankstinio balsavimo dienas – rugpjūčio 4–8-ąją – savo valią pareiškė 41,7 proc. rinkėjų.

Pagal Baltarusijos rinkimų kodeksą, prezidento rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu balsavime dalyvavo daugiau kaip pusė į rinkėjų sąrašus įtrauktų šalies piliečių. Prezidentas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių piliečių.

Išankstiniai rinkimų rezultatai, kaip manoma, bus paskelbti pirmadienį.

O galutinius rezultatus CRK paskelbs ne vėliau rugpjūčio 19-osios.

Senvagės aplinką už 5,74 mln. eurų tvarkys bendrovė „PST“, fontaną už 0,5 mln. eurų įrengs „Poolservice“. Dar už 2,44 mln. „PST“ tvarkys ir gretimą teritoriją prie miesto Bendruomenių rūmų.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, darbus planuojama pradėti jau netrukus ir užbaigti maždaug per dvejus metus.

„Pirmiausia, bus atnaujinti dviračių, pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, užimtumo vietos – atsiras sporto, žaidimų, poilsio, apžvalgos aikštelės. Bus suformuotas gamtinis salos reljefas, atnaujinami tilteliai į salą. Numatytas menkaverčių želdinių šalinimas, formavimas naujų želdinių, atnaujinama pati pakrantė, apšvietimas, lietaus ir nuotekų tinklai. Saugumui užtikrinti atsiras keliose vietose vaizdo stebėjimo kameros“, – vardijo T. Jukna.

Tikimasi, kad sutvarkius aplinką, šiltuoju sezonu pagal pietinę pakrantę į Laisvės aikštės pusę ir Kranto gatvę atsiras ir laikinų lauko kavinių.

Tikimasi, kad sutvarkius aplinką, šiltuoju sezonu pagal pietinę pakrantę į Laisvės aikštės pusę ir Kranto gatvę atsiras ir laikinų lauko kavinių.

Vis dėlto jis sako, kad Senvagės parko skulptūros rekonstrukcijos metu bus nuimtos ir kol kas nėra apsispręsta, ar jos bus grąžintos. Skulptūrų čia – bent keliasdešimt.

„Sudarysime darbo grupę, kad jos būtų nuimtos ir saugomos. Kitas klausimas bus jų pastatymas – bus sprendžiama atskirai, ar jas grąžinti, nes skaičius yra įspūdingas. Ar jas grąžinti, spręs kita komisija į projekto pabaigą, nes projekte to nenumatyta. Jeigu komisija nuspręs tas skulptūras atstatyti ar į kitas vietas perkelti, tai ir bus padaryta“, – tvirtino administracijos direktorius.

Tuo metu tvarkant gretimą Bendruomenių rūmų teritoriją, ketinama atnaujinti vieną seniausių mieste Kranto gatvę – čia bus įrengta šiurkšti betono su akmenėliais danga,

Gatvėje ketinama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, taip pat atnaujinti apšvietimą, nuotekų tinklus, automobilių stovėjimo vietas. Prieš Bendruomenės rūmus bus įrengtos arba atnaujintos poilsio zonos.

Taip pat šalia rūmų bus atnaujintas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį,

„Tiek Senvagės, tiek Bendruomenių rūmams sutartys pasirašytos 18 mėnesių su galimybe pratęsti, tai nuo praėjusios savaitės turime apie du metus, kuomet tikrai bus užbaigta“, – sakė jis.

Fontane  – meninės projekcijos

Senvagės tvenkinyje vietoje senojo atsiras naujas plaukiojantis muzikinis fontanas – jis bus įrengtas ant plaukiojančių pontonų, pritvirtintų inkarais.

T. Jukna sako, kad fontanas turėtų būti įrengtas per metus ir jau kitą vasarą leis parodyti šviesų bei muzikos programas.

„Tikėtina, kad jau kitą vasarą galėsime pamatyti įspūdingo grožio fontaną su įspūdinga įranga, kur netgi matysime projektuojamus vaizdus ant vadinamosios vandens vėduoklės. Esame numatę, kad bus kelios projekcijos, kurios truks nuo pusvalandžio iki valandos. Šį muzikos ir šviesų šou bus galima ateityje keisti, rangovai parengs kelias programas“, – tvirtino savivaldybės administracijos vadovas.

Planuojama, kad dieną fontanas veiks paprastesniu režimu, o šviesos ir muzikos spektakliai bus rengiami vakarais.

Anot T. Juknos, su rangovais kalbėta ir apie galimybę sukurti mobilią aplikaciją, kad kūrinius lankytojai vėliau galėtų užsakyti ir telefonu.

„Pirmųjų oro keliu atvykusių užsienio svečių sulaukėme be jokios reklamos. Tai tik patvirtina, kad Neringa Europos mastu tikrai gali tapti patraukliu aviacijos turizmo tašku“, – pranešime teigė meras.

Savivaldybės duomenimis per pirmą aerodromo gyvavimo mėnesį čia orlaiviai leidosi 161 kartą, iš viso nusileido 126 lėktuvėliai – sulaukta svečių iš Lenkijos ir Vokietijos.

Nidos aerodromas tinkamu naudoti pripažintas atsižvelgiant į Transporto kompetencijų agentūros komisijos išvadas.

Nidos civilinis aerodromas yra tinkamas skrydžiams dienos metu orlaiviams, kurių maksimali leistina masė iki 57000 kg. Už aerodromo priežiūrą atsakinga viešoji įstaiga „Nidos oro parkas“.

Be A. Lukašenkos ir S. Tichanovskajos, sulaikyto populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio žmonos, kandidatais yra įregistruoti buvusi deputatė Ana Kanopackaja, partijos „Baltarusijos socialdemokratų Hramados“ pirmininkas Sergejus Čerečenis, susivienijimo „Sakyk tiesą“ vienas pirmininkų Andrejus Dmitrijevas.

Pagrindine A. Lukašenkos varžove laikoma 37 metų buvusi anglų kalbos mokytoja S. Tichanovskaja, nusprendusi balotiruotis, kai jos vyras tinklaraštininkas buvo areštuotas ir neteko galimybės kelti savo kandidatūrą.

Jos kandidatūra sulaukė netikėtai stipraus palaikymo, o į jos kampanijos mitingus susirinkdavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Minsko centre esančioje balsavietėje nuo pat ryto buvo gausu žmonių ir rinkėjai laukė savo eilės pareikšti savo valią, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Daugelis žmonių, pasak žurnalisto, mūvėjo baltas apyrankes, kurias užsidėti savo šalininkus anksčiau buvo paraginusi S. Tichanovskaja.

„Šviežias kraujas“

„Laukiame pokyčių“, – pareiškė balsuoti atėjusi 60 metų moteris, atsisakiusi nurodyti savo vardą.

Ji pridūrė balsavusi už „naująją prezidentę“ S. Tichanovskają, nes ji „mums žada pasirinkimo galimybę ir pokyčius“.

„Dvidešimt šešeri metai yra labai ilgas laikas. Mums reikia šviežio kraujo“, – pareiškė 33 metų verslininkė ir pridūrė: „Balsavau už Tichanovskają“.

S. Tichanovskaja sako, jog nėra politikė, ir save vadina „paprasta moterimi, mama ir žmona“.

Ji sako, jog pergalės atveju paskelbs naujus rinkimus, kuriuose galės dalyvauti visa opozicija, įskaitant šiuo metu suimtus jos narius.

Tačiau politiniai stebėtojai sako, jog beveik nėra abejonių, kad, nesant tarptautinių rinkimų stebėtojų, šeštos kadencijos siekiantis A. Lukašenka suklastos rinkimų rezultatus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), tarptautinė rinkimų ir karų stebėtoja, nuo 1995 metų nė vienų Baltarusijoje įvykusių rinkimų nėra pripažinusi laisvais ir sąžiningais.

Šiais metais ESBO pareiškė, kad nesiųs į šalį savo stebėtojų, nes Minskas laiku jų nepakvietė. Organizacija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl opozicijos veikėjų bauginimo ir sulaikymo.

Centrinis rinkimų komitetas sekmadienio ryte paskelbė, jog per išankstinį balsavimą balsavo 41,7 proc. rinkėjų ir buvo viršytas ankstesnis rekordas, kuris buvo pasiektas per 2015 metais įvykusius rinkimus, kuomet savo valią iš anksto pareiškė 36,05 proc. rinkėjų.

Tačiau dėl to, pasak stebėtojų, bus lengviau manipuliuoti rezultatais.

„Griežtas saugumas“

Rinkimų dieną Baltarusijos valdžia sugriežtino saugumo priemones. Be kita ko, į Minską įvažiuojančias transporto priemones tikrina kulkosvaidžiais ginkluoti policininkai. Sostinės gatves patruliuoja sustiprintos policijos pajėgos, taip pat užtverta prieiga prie vyriausybės pastatų.

Baltarusijos gyventojai taip pat pranešė apie problemas norint patekti į nepriklausomų žiniasklaidos priemonių interneto svetaines.

Generalinis prokuroras Aleksandras Koniukas rinkėjus paragino elgtis „protingai“ ir nedalyvauti nesankcionuotose protesto akcijose, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

S. Tichanovskaja patikino neraginsianti savo šalininkų po balsavimo protestuoti.

Tačiau ji taip pat paprašė policijos nepaklusti „nusikalstamiems įsakymams“.

Šeštadienį pareigūnai suėmė S. Tichanovskajos rinkimų kampanijos vadovę ir buvo trumpam sulaikę vieną iš dviejų pagrindinių jos sąjungininkių.

Pagal Baltarusijos rinkimų kodeksą, prezidento rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu balsavime dalyvavo daugiau kaip pusė į rinkėjų sąrašus įtrauktų šalies piliečių. Prezidentas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių piliečių.

Į rinkėjų sąrašus šiuose prezidento rinkimuose įtraukti iš viso 6 844 932 piliečiai ir 5 319 piliečių, esančių užsienio šalyse.

Rugpjūčio 9-ąją balsavimas rinkimų apylinkėse vyks iki 20 val. vakaro.

Išankstiniai rinkimų rezultatai, kaip manoma, bus paskelbti pirmadienį.

Praėjus dienai po to, kai Didžiojoje Britanijoje buvo užfiksuota karščiausia per 17 metų rugpjūčio mėnesio diena – o termometro stulpelis rodė 36,4 laipsnio Celsijaus, – didžiąją dalį pietinės Anglijos pakrantės nugulė žmonės, kurie dėl kelionių apribojimų buvo privesti atsisakyti atostogų užsienyje.

Auksiniais paplūdimiais garsėjančio Bornmuto valdžia perspėjo, jog didžiojoje dalyje pakrantės yra tiek daug žmonių, kad tiesiog neįmanoma „saugiai laikytis socialinio atstumo“, todėl paragino žmones nevažiuoti prie jūros.

Panaši padėtis susiklostė ir kitose Europos šalyse, kur dauguma gyventojų dėl tebetvyrančios viruso grėsmės ilgą laiką gyveno karantino sąlygomis.

Prancūzija pastarosiomis dienomis perspėjo apie koronaviruso atvejų skaičiaus didėjimą. O Ispanija dviem savaitėms įvedė karantiną 32 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje. Britanija taip pat ėmėsi regioninių apribojimų, o Vokietijoje buvo uždarytos dvi mokyklos.

Minios vokiečių šeštadienį keliavo link šalies pakrančių, tačiau vietos valdžios institucijos perspėjo, jog kai kurie paplūdimiai ir ežerai bus uždaryti, jeigu susirinks per daug žmonių.

Berlyno policija nurodė gyventojams nevykti prie populiaraus Miūgelzė ežero, o Brandenburgo žemėje žmonės buvo neįleidžiami į Prenclau ežero paplūdimį.

„Patyriau tai pirmą kartą per 30 metų“, – sakė vietos poilsiavietės vadovas Ronny Kleinas (Ronis Kleinas).

Kaukės ir ventiliatoriai

Prancūzijoje paskelbta perspėjimų visoje šalyje, o sveikatos apsaugos ministras paragino žmones ir toliau dėvėti kaukes, nors kai kuriose vietose oro temperatūra svyruoja ties 40 laipsnių riba.

Oras jau kelias dienas yra itin įkaitęs ir tokia temperatūra prognozuojama iki savaitės vidurio, todėl pažeidžiami žmonės yra raginami likti namuose.

Jau trečią dieną iš eilės Paryžiuje ir pietiniame Marselio uoste taikomi vairavimo ir kitokie apribojimai siekiant sumažinti ozono taršą, kuri veikia žmonių kvėpavimą.

Belgijos sostinėje Briuselyje šeštadienio vidurdienį buvo užfiksuota aukščiausia nuo 1975 metų temperatūra – 34,3 laipsnio. Valdžios institucijos perspėjo dėl didesnės koronaviruso platinimo rizikos atsivėsinimui nenaudoti ventiliatorių, nebent namuose.

Nyderlanduose šeštadienį buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra nuo 1901 metų. Taip pat buvo paskelbti perspėjimai dėl trijų pietinių provincijų, kuriose oras įkaito iki daugiau nei 35 laipsnių.

Visgi šeštadienį tūkstančiai žmonių suplūdo į Olandijos paplūdimius, kur daugelis ignoravo 1,5 metro socialinio atstumo laikymosi taisyklę, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Mokslininkai šią savaitę perspėjo, jog klimato kaita į Europą atgins dar daugiau karšto oro. 2018 ir 2019 metais daugiau nei pusę Vidurio Europos apėmusi sausra „buvo beprecedentė per pastaruosius 250 metų“, konstatuojama mokslininkų išvadose, paskelbtose „Nature Research“ leidžiamame žurnale „Scientific Reports“.

Prognozuojama, kad jeigu į atmosferą ir toliau bus išleidžiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ekstremalių kelerius metus truksiančių sausrų skaičius Europoje antroje šio amžiaus pusėje padidės septynis kartus.

„Niekas neleis, kad padėtis taptų nevaldoma. Garantuoju jums, kad viskas bus valdoma“, – pareiškė jis žurnalistams Minske.

Anksčiau jis buvo įspėjęs, kad jo oponentai planuoja kurstyti masinius neramumus.

„Negalima kalbėti, kad nuo rytojaus šalį ištiks chaosas ir pilietinis karas. Viskas bus valdoma. Garantuoju“, – pareiškė A. Lukašenka sekmadienį.

Jis taip pat patikino, jog Minskas ir Maskva visada bendradarbiaus.

„Su Rusija bendradarbiausime visada ir visada būsime kartu“, – pareiškė A. Lukašenka reporteriams.

Anot jo, dieną anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu jam pareiškė, kad „mes esame vienoje valtyje“.

Baltarusijoje sekmadienį vyksta balsavimas prezidento rinkimuose, kuriuose 26 metus šaliai nepertraukiamai vadovavęs ir perrinkimo šeštai kadencijai siekiantis autokratinis prezidentas A. Lukašenka varžosi dėl posto su opozicijos kandidate Svetlana Tichanovskaja ir dar keliais kandidatais.

Kaip pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis, apie 6 val. ryto ties žiemos įlanka pastebėta naftos produktų dėmė.

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai rugpjūčio 9 d. po vidurdienio informavo, kad dėl naktį įvykusios avarijos maudytis jūroje nepatariama. Apie tai skelbia ir visuose paplūdimiuose iškelta raudona vėliava.

Uosto direkcijos dispečeriai apie įvykį informavo atsakingas institucijas, išsiųstas Uosto direkcijos kateris „Zunda“, kuris skirtas teršalams rinkti.

Ties žiemos įlanka pastatyta 150 m bonų užtvarų, taip užtikrinta, kad teršalai nepasklis toliau. Imta teršalus rinkti, jų sklaida lokalizuota.

Papildomai buvo pasitelktas Uosto direkcijos narų ir naftos surinkimo laivas „Naras“.

Aiškinamasi teršalų kilmė ir galimas pasklidęs kiekis.

Užsisklendė savyje

Šeimą sukrėtusią istoriją dviejų vaikų tėvas Jonas Biržiška nusprendė "Kauno dienai" papasakoti pats, nors siužetas daugiausia sukasi apie jo sutuoktinę Aušrą. Poros gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, kai moteris dar praėjusių metų birželio pradžioje įsidarbino vienoje Kauno įmonėje.

"Vadybininkės pareigos Aušrai labai patiko. Iš darbo į namus ji grįždavo švytinti ir laiminga. Mačiau, kad tai – jos veiklos sritis ir visi šeimoje dėl to džiaugėmės. Tačiau praėjus maždaug pusantro mėnesio viskas kardinaliai pasikeitė. Vos galėjau atpažinti savo antrąją pusę. Buvusį optimizmą pakeitė ašaros ir visiškas užsisklendimas savyje", – drama virtusios istorijos pradžią prisiminė vyras.

J.Biržiška teigė ne kartą bandęs iš žmonos iškvosti, kokios problemos ją slegia, tačiau sutuoktinė iš pradžių apie tai, kas vyksta jos darbovietėje, nepasakojo.

"Galvojau, gal tiesiog pradėjo nesisekti – pardavimų srityje taip dažnai būna. O Aušra labai jautri, viską ima giliai į širdį. Nusprendžiau palaukti ir tikėjausi, kad viskas susitvarkys savaime. Tačiau labai klydau", – pasakojo kaunietis.

J.Biržiška neslėpė, kad keletą dienų kurpė planą, kaip atkeršyti sutuoktinės buvusiam vadovui. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Darbe ištiko priepuolis

Viltimis, kad viskas pasikeis, kaunietis gyveno ne vieną mėnesį, tačiau žmonos savijauta – tiek psichologinė, tiek fizinė – tik blogėjo. Tai liudija praėjusių metų lapkričio 25-ąją Aušrą ištikęs priepuolis. Ji iš darbovietės buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu.

"Minėta pacientė į Kauno klinikas atvyko dėl pykinimo, galūnių tirpimo ir bendro silpnumo. Šiuos simptomus sukelti galėjo padidėjęs kraujospūdis ir stresas. Atlikus apžiūrą ir paskyrus gydymą, moteris buvo išleista gydytis namo ambulatoriškai", – apie A.Biržiškienės sveikatos problemas "Kauno dienai" patvirtino Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos Vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė. Po šio incidento moteriai buvo skirtas ir keleto dienų nedarbingumas, tačiau jam pasibaigus ir grįžus į darbą jos laukė dar vienas akibrokštas.

A.Biržiškienei buvo pasakyta, kaip "Kauno dienai" teigė jos vyras, kad su įmone ji turi atsisveikinti.

"Žmona bandė aiškintis, kodėl priimtas toks sprendimas, tačiau viskas baigėsi tuo, kad ją įkalbėjo išeiti savo noru. Esą jai pačiai taip bus geriau", – pasakojo Jonas, pastebėjęs, kad po šio įvykio sutuoktinė buvo visiškai sugniuždyta.

"Ar tai buvo depresija, nežinau, nesu medikas, tačiau ji tik miegodavo ir nieko nenorėjo. Viską matė mūsų mažamečiai vaikai, todėl situacija tapo nebepakeliama. Galiausiai negalėdama visko laikyti savyje, Aušra papasakojo, kas per visą tą laiką vyko jos darbovietėje", – užsiminė J.Biržiška.

Direktorius priekabiavo?

Lūžis, kai A.Biržiškienė ėmė blogai jaustis, įvyko padirbus maždaug pusantro mėnesio.

"Sutuoktinė turėjo vykti pas vieną klientą, o jos tuometis direktorius Simonas Baltrušaitis nusprendė važiuoti kartu. Aušrai šis noras pasirodė keistas, kadangi pats vadovas pas klientus važiuoja labai retai – tik išskirtiniais atvejais. Šis tikrai toks nebuvo. Tačiau ji įmonėje buvo naujokė, nenorėjo prieštarauti. Jau pačioje kelionėje išaiškėjo direktoriaus užmojis", – žmonos pasakojimą kaip šiandien sakė prisimenantis kaunietis.

Jonui teko išklausyti apie direktoriaus laidomus juokelius apie jį patį, nes žmonos buvo klausta, ar jis turi meilužių – esą vyrui jų turėti yra visiškai normalu.

"Aušra teigė nesuprantanti, kaip reaguoti į tokias vadovo replikas, tačiau prisiminusi ne kartą girdėtus jo seksualinio pobūdžio juokus ir biure nusprendė nekreipti dėmesio. Tačiau viskas tuo nesibaigė, o tik įgavo pagreitį. S.Baltrušaitis, jau vykstant namo iš minėto kliento, pasuko miško link, kur, pasak jo, buvo "daug pušelių ir gražių vietų". Tada jis visai įsiaudrino ir rėžė, kad mano žmoną norėtų atremti ant automobilio kapoto", – apie galimas seksualines užuominas jo žmonai užsiminė pašnekovas.

Sutrikusiai pavaldinei atšovus, kad net nenori girdėti kalbų apie sustojimą miške, Jono žodžiais kalbant, direktorius neatlyžo.

"Žmonai buvo postringaujama apie netinkamą aprangą, nes ji buvo ne su sijonu, klausiama, kada "mane paimsi už šlaunies?", tačiau ji primygtinai reikalavo kuo greičiau važiuoti į biurą", – sutuoktinės prisiminimus perteikė Jonas.

Tada jis visai įsiaudrino ir rėžė, kad mano žmoną norėtų atremti ant automobilio kapoto.

Po šios išvykos iki šiol giriama A.Biržiškienė tapo kone pačia blogiausia darbuotoja – kaip įtaria pašnekovas, negavęs, ko nori, direktorius pradėjo naudoti psichologinį spaudimą.

Maždaug po trijų savaičių istorija pasikartojo – Aušra ir vadovas vėl vyko pas klientą. Pavaldinė vėl turėjo klausytis kalbų apie "sustojimą prie pušelių", neva juokais, neva rimtai laidomų seksualinio pobūdžio pasiūlymų.

Skambučiai naktimis

"Buvo ir dar viena komandiruotė. Visa komanda vyko į Suomiją, taip pat ir mano žmona. Dienomis, kaip pasakojo Aušra, viskas buvo gerai, tačiau naktimis S.Baltrušaitis įsisiautėdavo. Pavartojęs alkoholio jis apie 1 val. nakties jai skambindavo, klausdavo, kuriame kambaryje ji gyvena. Norėdavo pas ją ateiti ir padaryti "kad jai būtų gera". Skambučių ji sulaukdavo tiek į darbo, tiek į asmeninį telefonus. Kaip ir anksčiau, ji stengėsi nekonfliktuoti, o paprašydavo ją palikti ramybėje", – pasakojimą tęsė kaunietis.

Grįžusi iš šios kelionės A.Biržiškienė vyrui teigė darbe kentusi didžiulį spaudimą ir jautusi nuolatinę įtampą. O tai ir buvo priežastis, pokalbio su "Kauno dienos" žurnaliste metu svarstė jos sutuoktinis, kodėl į darbovietę jai teko kviesti net greitąją medicinos pagalbą.

Patarė išeiti

Apie sunkiai suvokiamą direktoriaus elgesį moteris iš pradžių nedrįso pasakoti vyrui, tačiau savo bendradarbių klausdavo, kaip turėtų reaguoti.

"Ji buvo naujas žmogus šioje įmonėje, todėl natūralu, kad nežinojo, kaip elgtis. Patariau jai kreiptis tiesiai į įmonės savininką, tačiau, greičiausiai, ji manė, kad jos pasakojimo niekas nevertins rimtai, nes juk kalba sukasi apie įmonės direktorių", – "Kauno dienai" kalbėjo viešinti savo vardo nenorėjusi įmonės darbuotoja.

Ji pasakojo, kad vadovo pareigas S.Baltrušaitis atliko gerai, nors darbinių konfliktų, kaip ir bet kurioje įmonėje, kildavo.

"Simonas tokio tipo žmogus – seksualinio pobūdžio juokelių ir replikų būdavo nuolat. Tačiau tai, ką papasakojo Aušra, buvo sunkiai suvokiama. Kad taip tiesmukai ir akivaizdžiai elgtųsi, dar nebuvau girdėjusi", – apie dabar jau buvusios kolegės patirtis sakė žinojusi kaunietė. Ji pati, tęsė pašnekovė, panašioje situacijoje atsidūrusi nebuvo, tačiau į bendradarbės pasakojimą sureagavo rimtai.

"Nežinau, kodėl ji nesiryžo apie tai prabilti savininkams, savo vyrui ar galiausiai iškart išeiti iš darbo. Tikriausiai labai bijojo arba vylėsi, kad viskas pasikeis", – spėliojo įmonės darbuotoja.

Dvokiantis keršto planas

Išgirdusiam šį pasakojimą J.Biržiškai užvirė kraujas. Nors jo žmona šioje įmonėje jau nedirbo, tačiau visko palikti taip, kaip yra, jis sakė negalėjęs.

"Smurto netoleruoju, tačiau mano žmonai padarytos skriaudos atleisti negalėjau. Kelias dienas pagalvojęs nusprendžiau S.Baltrušaitį apipilti fekalijomis", – apie galvoje gimusį krešto planą atvirai kalbėjo pašnekovas ir užsiminė, kad iškart buvo pasiruošęs už tai atsakyti įstatymų numatyta tvarka.

Jonas Biržiška/Vilmanto Raupelio nuotr.

Apie savo ketinimus Jonas žmonai nepasakojo, tik jos šiek tiek paklausinėjo, kaip atrodo S.Baltrušaitis: "Nesinorėjo pakenkti ne tam žmogui, o aš jo gyvai nebuvau matęs, kaip ir jis manęs."

Kad įgyvendintų savo dvokiantį planą, Jonui reikėjo pagrindinio ir svarbiausio dalyko – fekalijų.

"Prisiminiau seną pažįstamą ūkininką, kuriam kažkada esu padėjęs. Nuvykau pas jį ir paprašiau, kad ištuštintų man savo lauko tualetą. Jis taip ir padarė", – pikantiškas detales žėrė kaunietis.

Su pilnu kibiru fekalijų šių metų sausio 21-ąją J.Biržiška nuvažiavo prie žmonos buvusios darbovietės.

"Teko palaukti, kol galiausiai pamačiau iš įmonės biuro išeinančius vyrus. Vienas jų – S.Baltrušaitis. Palaukiau, kol visi aplinkiniai įlips į savo automobilius, pats priėjau prie įmonės direktoriaus ir užverčiau kibirą jam ant galvos. Pats įsėdau į savo automobilį ir grįžau namo", – pasakojo jis.

Namuose jo laukė pokalbis su žmona, o nepraėjus nė valandai nuo įvykio sulaukta ir pareigūnų vizito.

"Man iškart kilo mintis: S.Baltrušaitis pareigūnus atsiuntė tiesiai į mano namus. Vadinasi, žino, kad tai padariau aš, nors niekad nebuvo manęs matęs. Iš to galima daryti išvadą, kad žino ir tai, už ką buvo apipiltas", – savo teorinius išvedžiojimus dėstė Jonas.

Jis teigė įsileidęs pareigūnus ir detaliai jiems papasakojęs, ką padarė.

Aiškinasi teisme

"Tą patį vakarą mano parodymai buvo užregistruoti, tikėjausi, kad administracinio nusižengimo tvarka sumokėsiu baudą. Tačiau kiek vėliau sužinojau, kad už šį viešosios tvarkos pažeidimą man iškelta baudžiamoji byla. Dabar viską aiškinamės teisme", – apie nesibaigiančią dramą pasakojo vyras.

"Už šią nusikalstamą veiką gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tačiau J.Biržiška teisiamas pirmą kartą ir tikėtina, kad areštas ar laisvės apribojimas nebus skirtas. Jis atsipirks kitokia bausme", – "Kauno dienai" patvirtino šią bylą kuruojantis Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Romanas Mackevičius.

Prokuroras teigė, kad pirmasis teismo posėdis jau įvyko liepos viduryje, buvo apklausta dalis liudininkų. Pats Jonas, R.Mackevičiaus teigimu, savo kaltę pripažįsta, o savo veiksmus motyvuoja kaip atsaką į seksualinį priekabiavimą prie jo žmonos buvusioje darbovietėje. Šioje byloje nukentėjusysis S.Baltrušaitis šiuos kaltinimus neigia.

Palaukiau, kol visi aplinkiniai įlips į savo automobilius, pats priėjau prie įmonės direktoriaus ir užverčiau kibirą jam ant galvos.

"Tačiau seksualinis priekabiavimas – ne šios bylos duomenys. J.Biržiškos žmona yra parašiusi pareiškimą, bet jis nagrinėjamas atskirai", – pokalbio pabaigoje užsiminė prokuroras.

Ir tikrai – įvykus pirmam teismo posėdžiui Jono žmona ir pati parašė pareiškimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo.

"Šių metų liepos 13 d. gautas moters pareiškimas dėl galimo seksualinio priekabiavimo jos atžvilgiu. Šiuo metu vyksta aplinkybių tikslinimas", – "Kauno dienai" patvirtino Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė. Įvertinus visas aplinkybes bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaltinimus neigia

"Kauno diena" susisiekė su vienu pagrindinių šios istorijos herojų S.Baltrušaičiu. Jis minėtoje įmonėje direktoriumi jau nebedirba. Išgirdęs apie jam metamus kaltinimus dėl seksualinio priekabiavimo, vyras juos puolė neigti.

"Nieko panašaus nebuvo. Gal palaukime tų tyrimų baigties, teismų baigties, susipažinsiu su tais kaltinimais. Tada gal turėsiu ką pridėti, nes dabar neturiu nei noro, nei pozicijos", – taip pokalbio pradžioje sakė S.Baltrušaitis.

Paklaustas, kas tuomet turėjo įvykti, kad J.Biržiška sugalvojo tokį neeilinį išpuolį, S.Baltrušaitis teigė šių veiksmų priežasties iki šiol nesuvokiantis.

"Teisme daug mėtymosi – sako, kad taip padarė dėl atleidimo, nors ji pati išėjo. Aš toje įmonėje buvau vykdomasis direktorius, žmonių net neatleidžiu. Galiu pasakyti, kad jų parodymuose yra daug netiesos. Tačiau daugiau kalbėti šia tema nenoriu, gal kažkada vėliau", – pokalbį baigė jis.

Ministras pateikė planus

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šią savaitę Vyriausybėje pristatė 2020–2021 mokslo metų planus.

Jis informavo, kad mokslo metai prasidės įprastu būdu mokyklose.

Ministerija pateikė informaciją ir kaip rekomenduojamas ugdymas naujais mokslo metais.

Tarp rekomendacijų numatyta, kad būtų taikomas mokymosi klasėmis principas, kai visos pamokos vyktų toje pačioje patalpoje, t. y. mokiniai nevaikščiotų iš vieno kabineto į kitą.

Mokytojas turėtų ateiti pas mokinius į konkrečią patalpą, atsinešdamas pamokai reikiamas priemones.

Gamtos mokslų, technologijų ar fizinio ugdymo pamokos gali būti vykdomos specializuotuose kabinetuose, laboratorijose, tačiau vienai klasei bei užtikrinant, kad pamokai pasibaigus naudota įranga, paviršiai ir kt. turi būti dezinfekuoti, patalpos išvėdintos ir paruoštos kitai klasei ateiti.

Rekomenduojama grupuoti panašaus amžiaus mokinius viename mokyklos aukšte, korpuse ar koridoriuje, kad būtų sumažintas kontaktas tarp skirtingo amžiaus mokinių.

Nurodoma, kad mokiniai galėtų įeiti į mokyklą ne tik per pagrindinį, bet ir pro kitus įėjimus.

Patariama numatyti skirtingą pamokų pradžios laiką, ilgesnę pertrauką, skirtą papietauti.

Maitinimas ugdymo įstaigose galės būti organizuojamas ir klasėse, jei yra sąlygos, ir mokyklos valgykloje.

Laukia oficialaus sprendimo

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vadovė Laima Prižgintienė tvirtino, kad tai tik preliminarios rekomendacijos.

Kaip valgykloje pamaitinti tokį skaičių mokinių, kaip naudotis tualetais, bendrosiomis erdvėmis? Sunkiai įsivaizduojama, kaip pavyks išvengti kontakto.

"Tie reikalavimai dar neaiškūs, mus patikino, kad jie bus tikslinami, atsižvelgiant į situaciją. Kol kas yra tik ministro siūlymai, kaip galima būtų organizuoti ugdymo procesą, jei būtų paskelbti tam tikri apribojimai dėl viruso, bet dėl to dar jokio oficialaus dokumento nėra", – teigė L. Prižgintienė.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, jau dabar akivaizdu, kad mokinių kontakto išvengti nebus įmanoma, nes daugumoje uostamiesčio mokyklų mokosi po tūkstantį ir daugiau mokinių.

"Kaip valgykloje pamaitinti tokį skaičių mokinių, kaip naudotis tualetais, bendrosiomis erdvėmis? Sunkiai įsivaizduojama, kaip pavyks išvengti kontakto. Juk vaikas nesėdės klasėje, iš jos neišeidamas, septynias pamokas. Mūsų visos mokyklos yra didelės, jei mokykla mažesnė, jos ir patalpos mažesnės", – kalbėjo L. Prižgintienė.

Bandys rasti išeitį

Švietimo skyrius kol kas laukia oficialių ministerijos rekomendacijų, kurias svarstys ir galvos, kaip tai realizuoti.

"Jei jų nebus įmanoma įgyvendinti, ieškosime kitų variantų. Atsižvelgsime ir į mokyklų vadovų siūlymus, ieškodami išeities, jei situacija pablogės. Apie antrą pamainą mokyklose nekalbame ir turbūt to varianto nesvarstysime. Tai reikštų, kad su puse klasės mokytojas dirbs vienoje pamainoje, su kita puse – kitoje. Tuomet mokytojo krūvis būtų po 14 valandų per dieną. Tai yra nenormalu ir neįmanoma", – įsitikinusi L. Prižgintienė.

Kol kas mokyklų vadovai ir mokytojai ilsisi, moksleiviai ruošiasi atestatų teikimui ir išleistuvėms.

Sprendimą dėl darbo mokyklose naujais mokslo metais tikimasi rasti po rugpjūčio 20 d.

Kurį laiką uostamiesčio vairuotojams Kretingos gatvėje teks būti atidesniems – čia planuojami eismo ribojimai.

Eismo ribojimai minėtoje arterijoje ties Senvagės g. 4 ir 6 sklypais numatomi iki rugpjūčio 14 d.

Nurodytoje vietoje suplanuota gatvės, kuri bus reikalinga įvažai į Senvagės g. 3, statyba ir dalies Senvagės gatvės rekonstrukcija, įrengiant papildomas automobilių stovėjimo vietas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo teigimu, darbai yra susiję su minėtoje teritorijoje iškilsiančia mokykla.

"Truputį pirmojoje eismo juostoje bus apribojimų, ir tiek. Ribojimai bus minimalūs. Visiškai gatvė tikrai nebus uždaryta", – patikino pašnekovas.