E. Macronas aplankė per išpuolį sužeistus vaikus: dviejų mažamečių būklė kritinė | kl.lt

E. MACRONAS APLANKĖ PER IŠPUOLĮ SUŽEISTUS VAIKUS: DVIEJŲ MAŽAMEČIŲ BŪKLĖ KRITINĖ

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį ligoninėje aplankė keturis ikimokyklinio amžiaus vaikus, sunkiai sužeistus per Prancūziją sukrėtusį pabėgėlio iš Sirijos išpuolį peiliu.

Dviejų mažamečių būklė tebėra kritinė.

Paprastai ramiame Ansi miestelyje šalies pietryčiuose ketvirtadienio rytą peiliu ginkluotas vyras žaidimų aikštelėje ir viešajame parke užpuolė vaikus.

Vienas iš nukentėjusiųjų yra britas, kitas – iš Nyderlandų. Taip pat buvo sužeisti du suaugusieji, pagyvenę vyrai, kuriems abiem yra per 70 metų. Jauniausias sužeistas vaikas yra vos metų ir dešimties mėnesių amžiaus, o vyriausias – trejų metų.

Nors prokurorai tvirtino neįžvelgiantys jokio teroristinio motyvo, išpuolis padidino įtampą Prancūzijoje dėl imigracijos: kraštutiniai dešinieji atkreipė dėmesį į įtariamojo kilmę, bet vyriausybė ragina laikytis vienybės.

E. Macronas su žmona Brigitte (Brižit) atvyko į Grenoblį šalies pietryčiuose, kur gydomi vaikai, ir taip pat aplankys tuos, kurie prisidėjo prie pagalbos ir paramos jiems, pranešė prezidentūra.

„Kaip suprantu, vis dar yra du vaikai, kurių būklė kritinė“, – radijui „Franceinfo“ sakė vyriausybės atstovas Olivier Veranas (Olivjė Veranas). Jis patvirtino, kad sužeistiems vaikams buvo atliktos chirurginės operacijos.

E. Macronas: yra teigiamų naujienų

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį sakė išgirdęs teigiamų naujienų apie vaikų, sunkiai sužeistų per išpuolį Ansi šalies pietryčiuose, būklę.

Prezidentas kalbėjo su žmona Brigitte (Brižit) apsilankęs Grenoblio ligoninėje, kur gydomi trys sužeisti vaikai – du prancūzai ir britas.

„Viskas... juda teisinga kryptimi“, – sakė jis.

Tuo metu Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) penktadienį sakė, kad per išpuolį sužeistai olandų mergaitei, kuri gydoma Šveicarijoje, Ženevos ligoninėje, pavojus nebegresia. 

„Šoko būsena“

Vaizdo įraše, kurį padarė praeivis ir kurį matė naujienų agentūra AFP, matyti, kaip juodai vilkintis vyras, mojuodamas maždaug 10 cm ilgio peiliu, šūkavo „Jėzaus Kristaus vardu“.

„Akivaizdaus teroristinio motyvo nėra“, – žurnalistams sakė vietos prokurorė Line Bonnet-Mathis (Lin Bonė-Matis).

Ji sakė, kad pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti ir kad įtariamasis Abdalmasihas H. nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio.

Vyras naktį praleido areštinėje, o penktadienį jam turėtų būti atlikta psichiatrinė ekspertizė.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) sakė, kad jis nebuvo žinomas jokiai žvalgybos tarnybai, nėra jokių įrašų dėl jo psichikos problemų.

Neseniai išsiskyręs su Švedijos piliete, kiek vyresnis nei 30 metų įtariamasis anksčiau 10 metų gyveno Švedijoje, kur balandį jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltiniai ir jo buvusi žmona.

„Jis man paskambino maždaug prieš keturis mėnesius. Jis gyveno bažnyčioje“, – sakė jo buvusi žmona, sutikusi kalbėti su su anonimiškumo sąlyga. Moteris pridūrė, kad jis išvyko iš Švedijos, nes negalėjo gauti Švedijos pilietybės.

Užpuoliko motina, jau 10 metų gyvenanti Jungtinėse Valstijose, sakė, kad ją ištiko šokas.

Nerimą keliantis sutapimas

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmanin (Žeraldas Darmanenas) transliuotojui TF1 sakė, kad „dėl gerai nepaaištų priežasčių jis taip pat prašė prieglobsčio Šveicarijoje, Italijoje ir Prancūzijoje“.

Praėjusį sekmadienį Prancūzijoje pateiktas prašymas buvo atmestas, nes jis jau turėjo pabėgėlio statusą Švedijoje, sakė pareigūnai.

Šios paraiškos atmetimą ir išpuolį peiliu G. Darmaninas pavadino nerimą keliančiu sutapimu.

Liudininkai teigė, kad peiliu ginkluotas įtariamasis įvykio vietoje blaškėsi ir turbūt puldinėjo atsitiktinius žmones. Policija jį pašovė netoli Ansi ežero kranto.

„Jis norėjo visus užpulti. Aš atsitraukiau, o jis puolė prie seno vyro ir moters ir peiliu subadė senolį“, – vietiniam laikraščiui „Dauphine Libere“ pasakojo parke bėgiojęs buvęs profesionalus futbolininkas Anthony Le Tallecas (Antoni Le Talekas).

Per pastarąjį dešimtmetį Prancūzijoje buvo įvykdyta nemažai išpuolių ir daugumą jų surengė islamo ekstremistai.

2020 metais netoli mokyklos Paryžiaus priemiestyje čečėnų kilmės islamo ekstremistas nukirto galvą mokytojui. Šis incidentas sukėlė šoką ir sielvartą, taip pat nacionalines diskusijas apie radikalaus islamo įtaką skurdžiose vietovėse.

„Dabar ne laikas“

Ketvirtadienio išpuolis vėl atkreipė dėmesį į Prancūzijos imigracijos ir prieglobsčio politiką.

„Tyrimas nustatys, kas atsitiko, bet atrodo, kad kaltininko charakteristika yra panaši į dažnai matomas per tokius išpuolius“, – žurnalistams parlamente sakė dešiniųjų respublikonų vadovas Ericas Ciotti (Erikas Sioti).

Tuo tarpu Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN) lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) Prancūzijos radijui sakė, kad Prancūzija turėtų susigrąžinti suverenitetą imigracijos klausimais, o Prancūzijos konstitucija šiais klausimais turėtų būti viršesnė už Europos Sąjungos teisę.

Tačiau vyriausybės atstovas O. Veranas teigė, kad tokios diskusijos yra per ankstyvos.

„Reikės pateikti atsakymus. Tačiau nesuprantu, kodėl būtent šiuo metu, kai esame apimti emocijų, kai vaikai guli ant operacinio stalo, reikėtų pradėti šį nesveiką aiškinimosi ir teisinimosi žaidimą“, – sakė jis.

„Dabar ne laikas“, – pridūrė jis.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Globalistu veikimo pasekmes

Jie nori visas tautas sumaisyti,bet budami per daug buki,jie nesupranta,kad asimiliuoti islamo tautas yra praktiskai labai sunku. Nebent Turkija ir buvusios Sovietu respublikos,gal dar kiek Tunisas ir Libanas yra arciau Europiniu paziuru,ne ,ne arti,tik kiek arciau. O kitu negalima net lyginti,o ir kam? Jiems nereikia demokratojos is tikro nereikia,bet Vakarai kvailai kisa savo vertybes. Afganistanas nuverte Amerikos pastatyta surogatine vyriausybe per 40 dienu,kaip bego amerikonai visi mate. Tai palikti juos “virti savo sultyse “ ir nelysti pas juos. Jie tam turi teise gyventi kaip nori. Nereik ju issileisti del jokiu politiniu paziuru. Lai gyvena sau ten. Cia jie atvaziuoja,kad gautu pasalpas ir nedirbtu. Dirbti nori gal 2% .

Arijas

Kada Europieciai imsis proto ir prades deportuoti visas bezdziones is Europos?

tik

tie arabu pa begeliai vis i juodi ir konkreciai teigt negalima jie gal kaiptik zydai kaip pompeo zelensky berija ir dar ne 1 zmoniu parazydo grobianciu vaikus macoms zzz

SUSIJUSIOS NAUJIENOS