Nedidelis būrelis artimųjų, kurių veidus dengia vienkartinės kaukės, laukia prie Vainatrakio kapinių vartų. Privažiuoja laidojimo namų automobilis. Keturi vyrai iškelia karstą, prie jų prisijungia kunigas, ir nedidelė laidotuvių procesija – visi su vienkartinėmis ar namų gamybos kaukėmis – pajuda prie šviežiai iškastos kapo duobės. Kunigo malda, ir, prieš nuleidžiant karstą, kažkas paprašo jį atidengti. Tai – vienintelis šansas šiems artimiesiems tiesiogiai atsisveikinti su mirusiuoju. Paskelbus karantiną, kai kurios šarvojimo salės uždarytos.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Karantino metu mes savo šarvojimo sales uždarėme, tačiau tai nereiškia, kad mes nedirbame. Mūsų darbuotojai paima mirusiuosius iš namų, ligoninių ar morgų, ir, paruošę juos paskutinei kelionei, atveža tiesiai į kapines“, – sakė laidojimo namų „Sielų upė“ rinkodaros vadovė Inga Galdikienė. Jos teigimu, visi įmonės darbuotojai, palydintys mirusįjį į paskutinę kelionę, šiuo metu naudoja vienkartines pirštines, kaukes.
Moteris prisiminė, kad tuomet, kai tik prasidėjo karantinas ir imta skambinti šių laidojimo namų šarvojimo salėse artimuosius norėjusiems pašarvoti žmonėms siekiant perspėti, kad tokios galimybės nebebus, reakcijų buvo visokių.
„Mes suprantame artimuosius: brangus žmogus mirė, jiems ir taip šokas, o čia dar negali taip, kaip norėtų, atsisveikinti. Tačiau reikia įvertinti ir grėsmę, kurioje šiuo metu dėl koronaviruso plitimo yra atsidūrusi visa šalis“, – sakė I.Galdikienė.
Mes suprantame artimuosius: brangus žmogus mirė, jiems ir taip šokas, o čia dar negali taip, kaip norėtų, atsisveikinti. Tačiau reikia įvertinti ir grėsmę.
Pašnekovė teigė negalinti pasakyti, ar dabar atsiranda tokių, kurie apsisprendžia kremuoti mirusių artimųjų palaikus ir urną su pelenais namuose saugoti tol, kol gyvenimas grįš į normalias vėžes ir bus galima surengti įprastas laidotuves. „Galbūt tokių žmonių atsiranda, tačiau dabar kremavimo paslaugos reikia laukti. Anksčiau kai kurie žmonės artimųjų palaikus veždavo kremuoti į Latviją ar Lenkiją. Dabar, kai dėl karantino užsidarė sienos, Kėdainių krematoriume susidarė eilė. Anksčiau ryte paskambinę vakare jau gaudavome laiką kremavimui, o dabar jau minimum porą dienų reikia laukti“, – pasakojo I.Galdikienė.
Vis dėlto karantino metu laikinai uždaryti šarvojimo sales apsisprendė ne visi laidojimo namai. Paskambinus internete nurodomu telefonu į kitą laidojimo paslaugas Kaune teikiančią įmonę, vyriškas balsas aiškino, kad jų šarvojimo salės veikia. „Veikia, bet dabar į jas gali rinktis tik artimiausi giminės. Vienu metu salėje gali būti ne daugiau kaip penki žmonės“, – aiškino vyras.
Kai kurių laidojimo namų interneto svetainėse atsirado užrašų, skelbiančių, kad jų šarvojimo salės nuolat dezinfekuojamos, kad čia laikomasi saugumo rekomendacijų.
Karantino sąlygomis net laidotuvių šv. Mišios kartais vyksta tuščiose bažnyčiose. „Žmonės nesirenka nemirti dėl to, kad karantinas. Mes, kunigai, ir toliau palydime mirusiuosius į paskutinę kelionę, aukojame šv. Mišias. Tačiau dabar per laidotuvių šv. Mišias į bažnyčią įleidžiame tik du tris artimiausius mirusiajam žmones. Kitais atvejais šv. Mišios vyksta tuščiose bažnyčiose. Kai nevyksta pamaldos, Palaimintojo Jurgio Matulaičio (Eigulių) bažnyčia, kurios parapijoje aš einu vikaro pareigas, būna atrakinta. Per dieną kokie septyni žmonės, dažniausiai – po vieną, ateina pasimelsti. Prieš pamaldas paprašome jų išeiti ir užrakiname bažnyčią. Šv. Mišiose dabar dalyvauju tik aš ir zakristijonas. Po jų bažnyčią vėl atrakiname“, – pasakojo kunigas Benas Martusevičius, žinomas ir Beno Lyrio kūrybiniu slapyvardžiu.
Benas Martusevičius
Jis – ir vienas iš penkių Kauno klinikų kapelionų. Čia kunigas ir toliau teikia Ligonių patepimą, klauso išpažinčių, aukoja šv. Mišias tuščioje klinikų koplyčioje. „Žinoma, stengiamės saugotis. Dabar jau ir ligonių patepimą teikiame tik tikrai sunkiais atvejais“, – pasakojo kunigas, kuriam respiratorius ir vienkartinės pirštinės šiuo metu tapo neatskiriama sielovadinio darbo klinikose dalimi.
Užpelkis