KAUNO MEDIKUI RIO OLIMPIADOJE – YPATINGA MISIJA

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė nepelnė kelialapio į Rio de Žaneirą, tačiau jai talkinantis sporto medikas Gediminas Tankevičius jau susikrovė lagaminus kelionei į Braziliją. Kaunietis olimpiadoje neatstovaus mūsų šalies delegacijai, tačiau darbo turės pakankamai.

Rio de Žaneire darbuosis itin gausus medicinos specialistų iš Lietuvos desantas. Vadovaujami delegacijos vyriausiojo gydytojo Daliaus Barkausko, 67 mūsų šalies sportininkus aptarnaus per 20 medikų, kineziterapeutų ir masažuotojų. Vienas mūsų šalies atstovas atliks kitokį vaidmenį. G.Tankevičius atstovaus gausiai olimpiados organizatorių komandai.

Kauno klinikų sporto medicinos specialistas jau rytoj išskrenda į Braziliją, kur pradės savo tarptautinę misiją. Jis bus vienas iš kelių dešimčių gydytojų, kuriuos pasitelkė Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) ir žaidynių organizacinis komitetas.

Kad patektų į jam pirmąją olimpiadą, G.Tankevičius turėjo paplušėti net porą metų. Pernai Lozanoje (Šveicarija) jam buvo iškilmingai įteiktas IOC diplomas, vainikavęs neakivaizdines studijas. Per dvejus metus medicinos mokslų daktaras turėjo atlaikyti nemenką krūvį – apie 800 studijų valandų. Didžioji studijų dalis vyko internetu, jas apibendrino namų darbai ir šeši atsiskaitymai – straipsnių analizė, recenzijų rašymas, sporto medicinos strategijų kūrimas ir t.t.

"Laukia malonus iššūkis. Man tai – atsakomybė, garbė ir unikali galimybė. Noriu pabūti multikultūrinėje terpėje, pamatyti egzotišką miestą. Turėsiu laiko ir apsilankyti kitų sporto šakų varžybose, ir susitikti su kolegomis bei pažįstamais užsienio sporto atstovais. Pabūsiu ir sirgalius, palaikysiu mūsų šalies olimpiečius", – prieš kelionę pasakojo G.Tankevičius.

– Kokius reikalavimus jums teko įvykdyti siekiant sulaukti IOC įvertinimo ir prestižinio kvietimo dirbti olimpiadoje?

– Jų buvo išties nemažai. Ir profesinių, ir papildomų. Dalyvaudami IOC rengtuose kursuose kandidatai dar sykį pasitikrino ir įrodė savo medicininę kompetenciją. Be to, buvo surengti mokymai etiketo, darbo tvarkos temomis. Stengtasi, kad kandidatai suprastų ir olimpinių žaidynių specifiką, persismelktų renginio dvasia.

– Kokias konkrečiai funkcijas atliksite olimpinėse žaidynėse?

– Esu paskirtas vadinamuoju "Field of play", arba varžybų gydytoju. Esu priskirtas prie "Carioca 3" arenos, kurioje vyks fechtavimosi ir taekvondo varžybos. Šį organizatorių sprendimą turbūt lėmė mano sportinė specializacija – matyt, jie įvertino mano pasiekimus karatė kiokušin srityje (G.Tankevičius yra tapęs šios sporto šakos pasaulio vicečempionu). Specifinės kovinių sporto šakų žinios praverčia ir dirbant varžybų mediku, pavyzdžiui, vertinant vieną ar kitą situaciją. Tarkime, ar gali sportininkas tęsti kovą, ar jo sužeidimas pernelyg rimtas. Tai turi pasakyti neutralus, objektyvus medikas, nes komandos gydytojas gali būti suinteresuotas savo atleto sėkme. Tokius sprendimus turėsiu priimti olimpiadoje. Turėsiu užtikrinti sportininkų medicininę priežiūrą traumų ar nokautų atveju ir t.t. Dirbsime su visa medikų komanda, taip pat padėsime ir budinčiam greitosios medicininės pagalbos ekipažui.

– Ar Rio de Žaneire bus ir daugiau tokių organizatoriams padėsiančių medikų legionierių?

– Jų išties bus ne vienas ir ne dešimt. Olimpinės žaidynės – didžiausias pasaulio sporto renginys, todėl jos reikalauja milžiniškų žmogiškųjų, intelektinių resursų. Organizatoriams užsieniečiai vertingi ir tuo, kad vietiniai medikai kalba portugališkai, o, tarkime, aš galėsiu su sportininkais susišnekėti ir angliškai, ir rusiškai.

– Ar ilgai tęsis jūsų misija?

– Iki pat žaidynių pabaigos. Turėjau pasiūlymą likti ir parolimpinėms žaidynėms, bet jos vyks rugsėjį, tad mano viešnagė labai užsitęstų.

– Ne viena sporto žvaigždė atsisakė vykti į Braziliją dėl šioje šalyje siaučiančio Zikos viruso. Ar ir patys medikai baiminasi šios grėsmės?

– Teko pasidomėti šia tema. Patys brazilai liūdnai juokauja, kad jų šalyje kur kas didesnė tikimybė būti nužudytam ar kaip kitaip stipriai nukentėti nuo nusikaltėlių, nei užsikrėsti Zikos virusu. Tiesiog ši tema nuolat eksploatuojama, o grėsmė gerokai išpūsta. Žinoma, kiekvienam svečiui reikia pasirūpinti savo apsauga nuo virusą platinančių uodų. Manau, kad olimpinis kaimelis yra taip pat purškiamas apsauginiais preparatais. Galbūt uodų pavojus didesnis džiunglėse, kur daug drėgmės, tačiau mieste jie neturėtų gąsdinti. Be to, dabar Pietų Amerikoje žiema, nėra karščių, palankių uodams plisti.

– Jei nealins dideli karščiai, mūsų sportininkams tolimame krašte bus lengviau aklimatizuotis…

– Oras europiečiams turėtų būti labai palankus. Dieną apie 25 laipsnius šilumos, saulė net ir vidurdienį neturėtų pernelyg varginti. Tiesa, turistaujant reikėtų atsiminti, kad žiemą ten labai anksti temsta. Apie 17 val. turėtų būti jau tamsu. Daugelis varžybų vyks vakarais, tamsiuoju periodu.

– Šioms žaidynėms dar neprasidėjus, jos jau buvo krečiamos dopingo skandalų, Rusijos sportininkų masinių diskvalifikacijų. Ar gavote ypatingų užduočių uždraustų preparatų vartojimo kontrolės tema?

– Tai neįeis į mano funkcijas. Neabejoju, kad olimpiadoje bus ypač griežta dopingo kontrolė, todėl daug darbo turės Pasaulinės antidopingo komisijos (WADA) darbuotojai. Pamažu einama link to, jog kiekvienas olimpietis prieš kiekvieną startą turės duoti mėginį, tad išsisukti nuo atsakomybės nesąžiningiems atletams taps beveik neįmanoma.