Vietoj sporto – psichologija
Guostė pasakoja, kad augo, mokėsi ir dailiojo čiuožimo treniruotes lankė Kaune. Visi, kas ją pažinojo, piešė merginai su sportu susijusią profesiją, bet Guostė pasielgė savaip – išvyko į Vilnių studijuoti psichologijos.
„Bakalauro darbą vis dėlto rašiau su sportu susijusia tema, tad nuo sporto niekur toli nepabėgau“, – juokiasi pašnekovė, šiuo metu dirbanti trenere ir vadovaujanti nemažam Vilniaus dailiojo čiuožimo akademijos (VDČA) kolektyvui. Sako, čia išties labai padeda psichologija – į daugelį gyvenimo situacijų įgytos žinios leidžia pažvelgti visiškai kitu kampu.
Kasdien Vilniaus pramogų arenoje Guostės laukia gausus būrys auklėtinių. Jauniausiems dar nėra nė trejų metų, o vyriausieji jau studijuoja universitetuose.
Paprašyta mintimis nusikelti į vaikystę, Guostė sako, kad čiuožimu susidomėjo gana vėlai. „Man buvo apie dešimt metų. Tuo metu tėvai persikraustė iš Šilainių į miesto centrą. Naujieji namai buvo visai netoli „Akropolio“. Pamenu, savaitgaliais mama vis kažkur išeidavo, man būdavo labai smalsu sužinoti, kur ji eina ir ką veikia“, – prisimena ji.
Kartą Guostė išsiprašė mamos pasiimti ir ją. „Pamačiau, kad ji čiuožia, beje, kur kas geriau už mane, – juokiasi pašnekovė. – Man tai nelabai patiko, todėl pažadėjau sau išmokti čiuožti geriau už mamą.“
Kaip tarė, taip ir padarė, – netrukus užsirašė į treniruotes pas tuomet „Akropolyje“ dirbusį trenerį Tomą Katukevičių. Vėliau, jam išvykus dirbti į Šiaulius, pradėjo treniruotis „Baltų ainių“ čiuožimo mokykloje pas trenerę Loretą Vitkauskienę, išugdžiusią ne vieną šio sporto talentą.
Išbandė ir porinį čiuožimą
Sportininkės kelią Guostė pradėjo kaip pavienė čiuožėja, tačiau karjerą baigė čiuoždama poroje su Deividu Kizala.
Paklausta, kas sunkiau: čiuožti vienai ar poroje, Guostė neslepia, kad iššūkių netrūksta abiem atvejais. „Sunku visur, tik tie sunkumai skirtingi. Kai čiuožiau viena ir atstovavau sportiniam čiuožimui, didžiausi iššūkiai buvo šuoliai, baimė griūti, traumos. Ledo šokiuose atsiranda visai kitokie dalykai – dviejų žmonių santykiai. Reikia išlaikyti ryšį, rasti bendrą kalbą, pasitikėti vienam kitu“, – aiškina ji.
Kodėl šiandien Guostės nematome poroje su Deividu? Ji atvirauja, kad nuo pat pirmųjų žingsnių ant ledo svajojo apie trenerės darbą.
„Mano tikslas niekada nebuvo tapti profesionalia čiuožėja. Kai 2016 m. dalyvavome jaunių olimpinėse žaidynėse ir žmonės mums linkėjo ateityje patekti į tikrąsias olimpines žaidynes, aš sakiau, kad mano svajonė – būti gera trenere ir turėti savo ledo areną. Link to, ką turiu dabar, kryptingai ėjau nuo šešiolikos metų“, – atvirauja G. Damulevičiūtė-Gražulienė.
Buvusi čiuožėja priduria, kad buvo ir tam tikrų psichologinių niuansų, dėl kurių porai nepavyko tęsti bendro kelio. Kadangi tuo metu neturėjo galimybės keisti partnerio, mergina nusprendė baigti sportininkės karjerą ir išvykti į Vilnių studijuoti psichologijos.
„2018 m. baigiau čiuožti, o jau kitais metais pradėjau treniruoti vaikus. Taigi, nuo ledo buvau atsitraukusi vos pusmetį“, – skaičiuoja ji.
Dauguma vaikų – motyvuoti
Klausiu Guostės, jau kaip trenerės, koks šiuolaikinių vaikų požiūris į sportą ir discipliną. Juk dažnai girdime, kad dabartinė karta nori visko greitai ir be didelių pastangų.
Pasak Guostės, labiau keičiasi ne vaikų, o jų tėvų požiūris, o vaikų kartos natūraliai turi skirtis nuo tų, kurios augo prieš dešimt ar dvidešimt metų.
„Mūsų akademijoje ugdomi sportininkai – neužsiimame vien neformaliuoju ugdymu. Todėl dauguma vaikų iš tiesų yra motyvuoti. Jie supranta, kad čiuožia dėl savęs, turi savo tikslų ir svajonių: vieni nori išmokti keturgubų šuolių, kiti svajoja kada nors atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse“, – pasakoja trenerė.
Vis dėlto ji neneigia, kad pasitaiko atvejų, kai didesnę iniciatyvą rodo ne patys vaikai, o jų tėveliai.
Paklausus, kokio amžiaus vaikams geriausia pradėti lankyti dailiojo čiuožimo treniruotes ir ar itin ankstyvas startas yra didelis pranašumas, Guostė sako, kad nebūtinai. Pakanka pradėti čiuožti nuo penkerių, šešerių ar net septynerių metų – tuomet vaikas jau yra sąmoningesnis, gali turėti savo nuomonę ir geriau suprasti, ką daro ir ko pats nori. Žinoma, svarbu, kad jis turėtų tam tikrų fizinių duomenų, norėtų dirbti ir jaustų atsakomybę už savo pastangas.
Sporto psichologai dažnai pabrėžia, kad per ankstyva specializacija nėra pats geriausias sprendimas. Jų teigimu, ankstyvame amžiuje vaikui naudinga išbandyti kuo daugiau skirtingų sporto šakų.
Išaugo susidomėjimas
Šiuo metu Guostės vadovaujamą čiuožimo akademiją lanko apie 50 įvairaus amžiaus vaikų. Darbas su jais trenerę išmokė daugybės dalykų.
„Negaliu sakyti, kad viską moku. Kai tik imu galvoti, kad perpratau vaikų psichologiją, būtinai atsiranda toks, kuris paneigia visus mano įsitikinimus. Vėl atsiduri pradiniame taške – ieškai būdų, kaip prie jo prieiti ir paaiškinti tam tikrus dalykus“, – šypsosi Guostė ir pripažįsta, kad vaikai neretai tampa ir jos pačios mokytojais.
„Per ketverius metus, kiek gyvuoja mūsų čiuožimo akademija, daug ko išmokome vieni iš kitų. Tai nėra vienpusis procesas – vaikai taip pat gali pakeisti mano požiūrį.“
Guostė sutinka, kad didelę įtaką šio sporto populiarumui Lietuvoje turi šokių ant ledo pora – Saulius Ambrulevičius ir Alison Reed. Pasak jos, po jų sėkmės akademija jaučia gerokai išaugusį susidomėjimą – vis daugiau vaikų nori išbandyti čiuožimą.
„Nežinau, ar taip yra visose čiuožimo mokyklose. Galbūt prie to prisidėjo ir mano komentavimas – tapome labiau matomi ir girdimi“, – svarsto trenerė. Ji taip pat pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau dailiojo čiuožimo galima pamatyti ir socialiniuose tinkluose, o tai dar labiau skatina vaikų smalsumą ir susidomėjimą šiuo sportu.
Komentatorės vaidmuo – nauja
Pavadinta puikia komentatore, Guostė kuklinasi ir sako nenorinti sau priskirti tokių skambių titulų.
„Dar tik treti metai, kai komentuoju. LRT pasiūlė pabandyti – sutikau. Sulaukiau neblogų atsiliepimų, todėl ir tęsiu šią veiklą. Be to, ji man patinka“, – atvirauja Guostė.
Paklausta, iš kur jos gebėjimas taip sklandžiai, be mažiausio užsikirtimo berti žodžius, moteris šypsosi: „Nuo pat mano gimimo tėvams nei namuose, nei automobilyje nereikėjo radijo...“
Guostė primena, kad Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo varžybas per LRT televiziją stebėjo net 1,5 mln. žiūrovų.
„Pagerinome visus reitingus. LRT kolegos sakė, kad pirmą kartą sulaukta tokio didelio žiūrimumo, – džiaugiasi Guostė, tačiau nuopelnų sau neprisiima. – Manau, žmonėms buvo daug įdomiau stebėti varžybas, kuriose dalyvavo ir mūsų sportininkai. Be to, mano kolega Agnius Astopas iš LRT buvo labai gerai pasiruošęs – turėjo daug informacijos apie sportininkus ir jų programas. Aš labiau pasidomėjau techniniais faktais“, – kuklinasi ji.
Paprašyta mintimis sugrįžti į žiemos olimpines žaidynes, Guostė giliai atsidūsta ir pripažįsta, kad nebuvo lengva suderinti vaikų treniruotes ant ledo, šeimą, namus ir komentavimą.
„Tai buvo labai intensyvios dvi savaitės, tačiau su vyru, kai gimė sūnus, nusprendėme nestabdyti darbų. Auklės neturime – padėjo darželis ir nuostabūs seneliai. Visi kartu rūpinomės Tumu ir kartu dirbome“, – įtemptą laiką prisimena komentatorė.
Mano svajonė – būti gera trenere ir turėti savo ledo areną. Link to, ką turiu dabar, kryptingai ėjau nuo šešiolikos metų.
Kai nereikėdavo komentuoti varžybų, Guostė vykdavo į olimpinę studiją ir dalyvaudavo tiesioginėse transliacijose. Be to, per tas savaites teko duoti nemažai interviu – kartais gyvai, kartais vaizdo skambučiais. Tad visas olimpinis laikas buvo suplanuotas kone penkiolikos minučių tikslumu.
Nuo vaikystės praktikuotas sportas Guostę išmokė disciplinos ir griežto dienos režimo. Vos nuvedusi sūnų į darželį, po penkiolikos minučių ji jau turėdavo būti ant ledo ir treniruoti vaikus – artėjo svarbios varžybos, todėl treniruočių apleisti nesinorėjo.
„Dalį mano krūvio perėmė kolegės, bet individualių treniruočių, vykstančių nuo 10 iki 15 val., niekam negalėjau perleisti, todėl tekdavo suktis pačiai. Po jų pasiimdavau Tumą iš darželio, lėkdavau namo gaminti vakarienės, o vakarop skubėdavau į LRT“, – prisimena komentatorė.
Vyras – ne iš sporto pasaulio
Guostės vyras Albinas – muzikantas. Jis groja trombonu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
„Jam labai svarbu nuolat groti ir palaikyti profesinę formą – net ir per atostogas. Ta rutina tarsi įskiepyta mums abiem“, – šypsosi Guostė ir priduria, kad vyro prasigrojimo pratimus juodu su sūnumi dažnai girdi vakarais.
Ar sūnus jau lipa ant ledo? Guostė atvira – Tumas kol kas dar nesusidomėjo jos mylima sporto šaka. „Vedėme jį į ledo ritulį, bet ir šis sportas jo nesužavėjo. Tumui kur kas labiau patinka spardyti kamuolį, todėl kitais metais bandysime nuvesti jį žaisti futbolo“, – žada mama ir tęsia, kad tėvai jos niekada nevertė čiuožti, todėl ir ji pati norinti suteikti vaikui laisvę rinktis. Tegul pats nusprendžia, ką norėtų lankyti.
Koks čiuožimo trenerės ir muzikanto laisvalaikis? „Dažniausiai mūsų laisvadieniai vyksta sūnaus tempu. Paklausiame Tumo, ką jis norėtų veikti, tą ir darome“, – dalijasi mama.
Šeima mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje – dažnai vyksta prie Žaliųjų ežerų arba į kaimą. Kai oras geras, visi sėda ant dviračių. „Tumas, dar būdamas trejų, be vargo numynė 6 km“, – didžiuodamasi pasakoja Guostė.
Jiems smagu ir nieko neveikti – tiesiog ramiai leisti laiką kartu. „Mums patinka būti trise, nesame dideli kompanijų žmonės. Dažnai sekmadienius leidžiame namuose: lėtai gaminame ir mėgaujamės maistu, dėliojame dėliones ar su Tumu spardome futbolo kamuolį“, – vardija ji.
Paklausta, ar šeimos pokalbiuose dažnai dominuoja sporto tema, Guostė atsako neigiamai. Pasirodo, dažniau Gražulių namuose aptariami dienos įvykiai ir pasidalijama patirtais sunkumais.
„Tai tarsi savotiška darbinių dalykų ventiliacija. Vyras pasakoja apie savo muzikos pasaulį, aš – apie įvykius ant ledo. Stengiamės apie darbą kalbėti tiek, kiek tuo metu reikia mūsų psichologinei savijautai“, – juokiasi Guostė.
Kiekvienas pasirodymas yra vienintelis ir nepakartojamas, kupinas ypatingos emocijos. Todėl stebėkite jų startus ir mėgaukitės tomis ypatingomis akimirkomis.
Svarbiausia – ne sėkmė
Buvusi čiuožėja prisipažįsta, kad išvysti olimpinį ledą gyvai niekada nebuvo viena karščiausių jos svajonių. Kaip ir komentuoti čiuožėjų pasirodymus iš paties olimpinių varžybų epicentro.
„Didžiausia mano svajonė – užauginti savo sportininkus, savo čiuožėjus iki olimpinių žaidynių“, – dalijasi Guostė ir priduria, kad šiam tikslui pasiekti reikia daug netiesioginių pastangų. Viena jų – ieškoti rėmėjų savo akademijai.
Jos pirmtakė Lilija Vanagienė link šio momento – kad Lietuvos čiuožėjai galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse – ėjo ištisus dešimtmečius. „Suprantu, kad pirmas kartas visada užtrunka. Tačiau dabar, kai ledai jau pralaužti, o kelias – pramintas, tikiuosi, kad tai padaryti bus kur kas lengviau“, – viliasi ji.
Kalbėdamos apie ateitį, paliečiame ir dirbtinio intelekto (DI) temą. Ar ši sparčiai į visas gyvenimo sritis besiskverbianti technologija ilgainiui palies ir čiuožimą?
Guostės nuomone, žmogaus sportinių gebėjimų DI nepakeis, tačiau jis galėtų būti integruotas į teisėjavimo sistemas. Taip padėtų išvengti klaidų, kurių vis dar pasitaiko net aukščiausio lygio varžybose.
Vertindama moterų ir vyrų čiuožėjų lygį, Guostė sako, kad jis pastaraisiais metais pakilo. Vis dėlto olimpinių žaidynių metu vyrų varžybose per laisvąją programą netrūko griuvimų.
„Vos vienam kitam pavyko atlikti savo programas 100 proc. Tuo tarpu moterys pasirinko kitokią strategiją – atliko techniškai lengvesnius elementus. Nors po olimpiados socialiniuose tinkluose dalijosi treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose daro ir trigubą akselį, ir dviejų ar trijų trigubų šuolių kombinacijas“, – matytus vaizdus komentavo trenerė.
Čiuožėjams ir jų tėvams VDČA trenerė linki per daug nesureikšminti sėkmės ir per daug nenuliūsti, jei nepasiseks. „Kai pergalių pernelyg nesureikšmini, tai ir pralaimėjimai neatrodo tokie skaudūs, – sako ji. – Svarbiausia – priimti viską kaip pamokas ir stengtis iš kiekvienos situacijos pasimokyti kuo daugiau.“
Žiūrovams ir šio gražaus sporto gerbėjams Guostė siūlo nepamesti mėgstamų čiuožėjų iš akiračio ir stebėti juos viso sezono metu.
„Tuomet geriausiai matyti, kaip keičiasi programos, kaip auga čiuožėjų meistriškumas. Kiekvienas pasirodymas yra vienintelis ir nepakartojamas – su ypatinga emocija. Todėl stebėkite jų startus ir mėgaukitės tomis ypatingomis akimirkomis“, – linki G. Damulevičiūtė-Gražulienė.
Naujausi komentarai