Imtis maža, todėl vadintis geriausiai besiginančia pasaulio čempionato komanda dar būtų stipriai per anksti. Bet po dvejų H grupės rungtynių Lietuvos nacionalinė komanda tikrai gali didžiuotis tuo, kaip buvo ginamasi.

Lietuvos rinktinė kol kas yra mažiausiai taškų praleidžianti ekipa čempionate (vid. 58) ir priverčianti varžovus mesti blogiausiu taiklumu (34,13 proc.).

Mače su Senegalu praleidę 47 taškus, dvikovoje su Kanada mūsiškiai leido įmesti 69. Palyginimui, australai pirmiesiems leido įmesti 68, o antriesiems – 92 taškus. Vėlgi, imtis maža, bet tai yra 38 proc. skirtumas, nors žaista su tomis pačiomis komandomis.

Gynyba ir plano įgyvendinimas buvo pagrindiniai džiaugsmo šaltiniai po abejų Lietuvos rinktinės rungtynių, o po mačo su Kanada treneris Dainius Adomaitis buvo ypatingai geros nuotaikos.

„Labiausiai džiaugiuosi, kad žaidėjai nuo pirmos sekundės į aikštelę išėjo su teisingu mentalitetu, – kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas. – Kalbėjome, kad negalime nė trupučio pagalvoti apie puolimą, turime žaisti nuo gynybos. Ir turime žaisti solidžiai, visą laiką maksimaliai atsiduodami, laikydamiesi savo taisyklių. Bus klaidų, bet pastangos kad būtų maksimalios. 69 taškai yra geriausias pavyzdys. Tokia komanda kaip Kanada praeitose rungtynėse parodė, kiek turi talento puolime. Žaidėjai šaunuoliai, planą įvykdė labai gerai.“

Lietuvius labiau baudė tik Kyle’as Wiltjeras, susmeigęs visus 3 tritaškius ir surinkęs 24 taškus. Puolime kartais piktnaudžiavęs Cory Josephas pataikė 6 metimus iš 16 o anksti dėl dviejų pražangų iš žaidimo iškritęs ir Mariaus Grigonio globoje strigęs Kevinas Pangosas įmetė 1 iš 6.

Antras rungtynes paeiliui žaisdami itin susikaupę ir drausmingai, lietuviai mače su Kanada niekada neleido suabejoti savo pranašumu.

Maža to, šiame čempionate Lietuva dar nė sekundės nebuvo besivejančiųjų vaidmenyje. Abejose rungtynėse mūsiškiai pirmavo nuo pirmos iki paskutinės minutės.

Ta mirtininkų grupė lietuviams kol kas yra juokas, nors niekas – absoliučiai niekas – komandoje taip negalvoja.

„Kokioje mes formoje kaip komanda ir asmeniškai, pasimatys prieš Kanadą ir Australiją“, – po pirmosios pergalės prieš Senegalą sakė M. Grigonis.

„Australai turbūt bus rimčiausias iššūkis pasirengime ir čempionate“, – tas pats M. Grigonis sakė po laimėjimo prieš Kanadą.

Abiem atvejais nebuvo jokių pagyrų, jokio savęs aukštinimo, jokio skraidymo padebesiais. Tik žvilgsnis į artimiausias rungtynes.

Ir visgi nepastebėti to, kaip dominuojančiai Lietuvos rinktinė atrodė per abu oficialius šios vasaros mačus, būtų sudėtinga.

Vakar į Kanados krepšį Lietuvos rinktinė įmetė 92 taškus, nors pataikė vos 5 tritaškius iš 21. Tai galima vadinti prasta pataikymo diena ir, kai tokią dieną supurtai beveik 100 taškų, tai rodo didžiulį puolimo potencialą.

Kova po krepšiais buvo laimėta 46-27. Puolime buvo sugriebta 19 kamuolių, antraisiais šansais pelnyti 23 taškai. Tas pranašumas baudos aikštelėje yra toks didelis, kad jo nepastebėti neįmanoma.

„Visi komandoje gali mesti, visi gali veržtis. Esame labai pavojinga komanda“, – po antrosios pergalės sakė Domantas Sabonis.

Jis su Jonu Valančiūnu mačo su Kanada pirmoje pusėje aikštėje iš viso praleido vos 20 iš 40 galimų minučių ir tepelnė 6 taškus, pataikydami 1 metimą iš 4. Ir nepaisant to, Lietuvos rinktinė pirmavo 46:36.

Didele to priežastimi tapo Edgaras Ulanovas, pakilęs nuo suolo ir pataikęs visus 6 dvitaškius.

E. Ulanovas Wiltjerą taršė tiek centruodamas bei atakuodamas puskabliais, tiek prasiveržimais į baudos aikštelę.

„Visi mato tik taškus, – apie E. Ulanovą kalbėjo D. Adomaitis. – Jis praeitose rungtynėse taškų pelnė berods 2, atlikdamas 5 rezultatyvius perdavimus. Taip sukurdamas kitiems daugiau nei 10 taškų. Šiandien norime atakuoti su juo, atakuojame, jis pelno taškus.“

Tai, kaip vienu metu kamuolys judėjo ketvirtame kėlinyje, esant aikštėje J. Valančiūnui ir D. Saboniui, buvo tikra krepšinio simfonija. Sabonis nusimetė nuo dvigubos gynybos, permesdamas kamuolį į silpnąją pusę, ten – dar du perdavimai, Mantas Kalnietis įsiveržė į baudos aikštelę, perdavimas J. Valančiūnui ir – dėjimas.

Kitoje atakoje D. Sabonis rado po krepšiu J. Valančiūną ir šis neturėjo jokių problemų įveikdamas K. Pangoso ir Josepho gynybą.

Dar kitoje atakoje M. Kalnietis įsiveržė į baudos aikštelę ir rado po krepšiu Sabonį, šiam beliko įmesti.

„Didelis nuopelnas Jonui ir Domui, – tiek dėl savo rezultatyvumo, tiek dėl žaidimo apskritai aukštaūgiams dėkojo E. Ulanovas. – Matėme, kaip pasiruošė Kanada, iškart pradėjo dvigubinti.

Tai, ką šiandien padarė J. Valančiūnas ir D. Sabonis, buvo super. Mums, mažiesiems krepšininkams, atliko perdavimus ant perimetro. Mums tuo momentu atsiriša prasiveržimai ir metimai. Jie taip gerai atliko perdavimus, kad pavyko atakuoti. Gerai, smagu, bet žiūrime į bendrą vaizdą.“

Bendras vaizdas toks, kad mirtininkų grupėje lietuviai kol kas gąsdina kitus.

Liko paskutinis, pats rimčiausias testas, nulemsiantis, ar į kitą etapą bus žengta be nuostolių.