Sezonas be pabaigos: sustojusio „Žalgirio“ nariai gyvena laukimu | kl.lt

SEZONAS BE PABAIGOS: SUSTOJUSIO „ŽALGIRIO“ NARIAI GYVENA LAUKIMU

Paskutinis kartas, kai Kauno „Žalgirio“ visa komanda – nuo trenerių ir žaidėjų iki personalo narių – buvo vienoje vietoje, nutiko kovo 12-ąją. „Žalgirio“ arenos rūbinėje susirinkę daiktus ir susėdę į autobusą, jie turėjo pajudėti link Karmėlavos oro uosto, kur jau laukė lėktuvas, paruoštas skrydžiui į Barseloną. Tik autobusas tądien prie oro uosto nė nepriartėjo.

Gavę žinią iš Eurolygos, jog yra svarstoma sustabdyti sezoną, krepšininkai išlipo iš autobuso ir išsiskirstė po namus, o treneriai žinių laukė klubo biure „Žalgirio“ arenoje.

Po poros valandų paaiškėjo, kad Eurolygos sezonas stabdomas neribotam laikui, o kitą dieną, penktadienį, Lietuvos krepšinio lyga paskelbė nutraukianti sezoną ir „Žalgiris“ buvo karūnuotas čempionu. Be kovos ir emocijų, be šampano ir cigarų.

Tos pačios dienos popietę žaidėjai ir treneriai dar susirinko „Žalgirio“ rūbinėje, kur klubo vadovas Paulius Motiejūnas paskelbė, kad krepšininkai yra laisvi išvykti namo ir komandinės treniruotės nutraukiamos neribotam laikui.

Pirmasis daiktus susikrovė Jockas Landale’as, išvykęs į Australiją. Į JAV, iš kurių kilusi jo žmona, patraukė ir Martinas Gebenas.

Kai kovo 19-ąją JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė uždarysiantis sienas užsienyje esantiems tautiečiams, į gimtinę išskrido ir Thomasas Walkupas, Zachas LeDay, Nigelas Hayesas bei K.C. Riversas.

Kiti „Žalgirio“ krepšininkai ir personalo nariai jau taip pat buvo išsibarstę kas sau – kas karantinavosi namuose Kaune ir Vilniuje, kas užsidarė sodybose.

Daugiau darbo tuomet teko tik „Žalgirio“ fizinio rengimo treneriams Justinui Grainiui ir Nerijui Navickui, kurie krepšininkams sudarė individualių treniruočių planus.

„Vieni iš žaidėjų sportuoja pagal mūsų valdomą treniruočių platformą telefone, kitiems davėme planus. Galima sakyti, jog visi žaidėjai aprūpinti treniruočių planais, tiesiog kiekvienas iš jų turi kitokias sąlygas sportui, todėl tie planai adaptuojami eigoje“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo J. Grainys.

Tai – situacija, kokioje nėra buvęs nė vienas krepšininkas ar treneris. Kovo viduryje pradedamos svarbiausios sezono kovos, o ne išeinama (galimai) laikinų atostogų.

Nežinodami, ar sezoną dar galės pratęsti, žalgiriečiai negali visiškai nutraukti treniruočių ir reabilituoti kūnų, tarsi tai būtų vasara. Kita vertus, galimybę mėtyti į krepšį jie turi nebent nuosavose lauko aikštelėse, todėl tinkamai treniruotis taip pat negali.

„Su vasaros ritmu tai lyginti būtų sunku, – pasakojo J. Grainys. – Daugiau tai pavadinčiau, laikotarpiu nuimti krūvį nuo specifinių sporto šakai raumenų grupių, išsigydyti mikrotraumas. Tai yra labai gerai, jeigu tai truktų dvi savaites, būtų atgaiva kūnui, tačiau dabar – didesnis laiko tarpas be krepšinio specifikos. Nebus lengvas uždavinys sugrįžti vėl į ritmą, viskas priklausys kiek turėsime laiko.“

Tos specifinės raumenų grupės – tai pirmiausia kirkšnys, klubo pritraukėjai – atitraukėjai, čiurnos ir kelio sąnariai. Šioms krepšininkų kūno dalims sezono metu tenka didžiausias krūvis, todėl jas dabar labiausiai saugoma.

Šylant orams, žalgiriečiai išbėga palakstyti, tačiau didžioji dalis treniruočių vyksta namų sąlygomis.

„Kamuolio nėra, – sakė Edgaras Ulanovas. – Nėra kaip ir kur. Tik bėgimai ir treniruotės namie su svoriais, gumomis arba balansai.“

Sėdėdami namie, krepšininkai ir treneriai vis pažvelgia į kalendorių. Eurolyga praėjusią savaitę dar sykį pakartojo apie planus užbaigti sezoną taip, kaip jis turėjo baigtis, todėl viltis artimiausias mėnesiais sugrįžti ant parketo yra gyva.

Į kitus metus nukėlus olimpines žaidynes, ši vasara liko be didesnių sporto renginių, todėl Eurolygos kovos teoriškai niekam netrukdytų. Su tokia mintimi gyvena „Žalgirio“ trenerių štabas.

„Pasikalbame apie tai su treneriais, pasirašinėjame, nors nieko konkretaus ir nėra, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė „Žalgirio“ trenerio asistentas Darius Maskoliūnas. – Samprotaujame, kad jeigu iki birželio pradžios nepajudės, tai nepajudės niekas. Dar yra du mėnesiai, duok Dieve, kad pajudėtų.

Atrodo, kad tos šalys, kurios labai kenčia, po truputį jau stabilizuojasi, tai gal pakryps į gerąją pusę, nes laiko dar nemažai.“

D. Maskoliūnui olimpinių žaidynių perkėlimas stipriai pakoregavo asmeninius planus. Birželio 23-28 dienomis Kaune buvo numatyta olimpinių žaidynių atranka ir karantino pradžioje treneris dar darbavosi ruošdamasis šioms varžyboms.

Kai paaiškėjo, kad Tokijo olimpinės žaidynės nukeltos, rengti atrankos taip pat nebeliko tikslo. Nors FIBA dar oficialiai to nepaskelbė, neabejojama, kad varžybos birželį Kaune ir kituose trijuose miestuose nevyks.

Tokia situacija D. Maskoliūną įstūmė į įdomią situaciją: teoriškai jis rinktinės gali niekada ir nebetreniruoti.

„Mano kontraktas galioja iki rugpjūčio 31 dienos. Neįsivaizduoju, kas bus toliau ir, sąžiningai, nelabai dėl to suku galvos“, – sakė treneris.

Jis prie rinktinės posto stovėjo per dvejas rungtynes vasarį, kai nacionalinė komanda pralaimėjo Belgijoje, o Vilniuje patiesė čekus.

Tai buvo atrankos į Europos čempionatą varžybos, tačiau D. Maskoliūnas buvo samdytas ne šiam darbui. Viskas buvo suderinta taip, kad Maskoliūno paslaugų pirmiausia reikės olimpinei atrankai ir galimai pačioms žaidynėms Tokijuje.

Po olimpiados turėjo vykti ir naujo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimai, o tai taip pat gali turėti įtakos trenerio kontrakto pratęsimui.

„Nežinau nieko, kas bus, tai sau net nesuku dėl to galvos“, – sakė strategas.

Neaiškumas dėl ateities dabar yra tai, kas vienija visus – nuo Lietuvos rinktinės trenerio iki eilinio krepšinio žiūrovo.

„Žalgiris“ sezono taip ir nebaigė, tačiau nežino, ar pratęs. Kada tribūnose vėl oš tūkstantinės minios, neįsivaizduoja niekas. Kaip kitą sezoną atrodys komandos ir kokie bus biudžetai, dar labiau neaišku.

Kaip atrodytų sezono pratęsimas, jeigu jis būtų atnaujintas vasarą? Tai dar vienas klausimas, į kurį niekas nežino tikslaus atsakymo.

„Tik žaidėjams susirinkus galima įvertinti jų fizinę būklę, ir daryti prielaidas, kiek laiko reikės sugrįžti į ritmą, – sakė J. Grainys. – Ir čia mes kalbame tik apie fizinį ritmą, o kur dar krepšinis, „kamuolio jutimas“.

Kiek tai gali užtrukti? Grainys į šį klausimą neturėjo aiškaus atsakymo, tačiau 2-3 savaitės atrodo kaip minimalus laikotarpis.

D. Maskoliūnas dėl žaidėjų pasirengimo irgi turi daugiau klausimų nei atsakymų.

„Iš vienos pusės, į rinktinę žaidėjai taip pat suvažiuotų ir po dviejų savaičių žaistų. Aišku, čia bus nežaidę, neaišku, kokios formos, kaip į tą formą įeiti. Daug visokių klausimų ir į tą, ir į kitą pusę. Kai nežinomybė, tai negalime spėlioti“, – sakė treneris.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS