Ieškoti bendros kalbos su paaugliu ir stiprinti tarpusavio ryšį, anot vaiko teisių gynėjų, itin svarbu. Juk tvirtas tarpusavio ryšys suteikia saugumo jausmą, jaunuolis jaučiasi suprastas ir mylimas. Be to, atviras bendravimas šeimoje kuria pasitikėjimą. Paauglys, kuris žino, kad jo nuomonė svarbi ir kad jis bus išgirstas, drąsiau dalijasi savo mintimis, rūpesčiais ar problemomis.

Kalbėtis pataria emocijoms nuslūgus

Žinoma, kalbėtis ne visuomet lengva, kartais emocijos gali būti intensyvios. Vaiko teisių gynėjai pataria pirmiausia stengtis išlaikyti ramų toną ir pokalbius grįsti klausimais, o ne nurodymais.

„Kai paaugliui suteikiama galimybė išsakyti savo mintis, pokalbis virsta draugiška diskusija, o ne paskaita. Net jei atsakymai suaugusiesiems ne visada patinka ar atrodo prieštaringi, jie rodo paauglio mąstymo raidą ir padeda jam mokytis priimti sprendimus. Naudinga paskatinti paauglį dalytis mintimis užduodant klausimus, į kuriuos reikia atsakyti ne trumpais „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, „Ką tu manai apie tai?“ arba „Kaip tu jautiesi dėl to?“, – pastebi vaiko teisių gynėja Marija Andrijauskienė.

Suprantama, kad ne kiekvienas pokalbis bus sklandus. Tačiau santykio esmė – tęstinumas. Prie svarbių temų, kur nuomonės išsiskiria, pašnekovė pataria grįžti dažniau. Juk paauglys auga ir jo supratimas keičiasi kartu su patirtimi. Kiekviena ramiai ir su pagarba užmegzta diskusija tampa nauja gija, stiprinančia šeimos tarpusavio ryšį.

Augančiam vaikui – daugiau atsakomybių

Darniam tėvų ir vaikų santykiui, ypač kai kalbame apie bendravimą su paaugliu, anot M. Andrijauskienės, daug naudos suteikia galimybė paaugliui prisiimti atsakomybę.

„Kai jaunuolis įtraukiamas į šeimos gyvenimą, pavyzdžiui, rūpinasi pirkiniais, gamina vakarienę ar planuoja išvyką, sustiprėja jo pasitikėjimas savimi, o kartu auga bendrumo jausmas. Galimybė rodyti iniciatyvą, prisiimti dalį atsakomybių, leidžia paaugliui patirti, kad šeimoje jis yra svarbus, jo indėlis reikšmingas“, – sako pašnekovė.

Kai paaugliui suteikiama galimybė išsakyti savo mintis, pokalbis virsta draugiška diskusija, o ne paskaita.

Galiausiai, vaiko teisių gynėjai pastebi, kad geriausiai įsimename tas pamokas, kurios buvo parodytos praktiškai. Vaikas mokosi iš to, ką mato ir girdi, tad suaugusiesiems pašnekovė pataria bendraujant tarpusavyje ir su vaiku patiems būti empatijos pavyzdžiu.

M. Andrijauskienė primena, kad jeigu kyla poreikis, visada galima kreiptis pagalbos į Vaiko teisių liniją ar psichikos sveikatos specialistus. Tokia pagalba gali padėti rasti tinkamiausią kelią tiek paaugliui, tiek tėvams. 

Kilus klausimams, kviečia žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.