Plačiau šia tema kalbėjo medicinos gydytojas Voldemaras Giedrimas.

– Ar jūs pats badaujate?

– Aišku, nes negalėtumėme pasakoti kitiems, jei patys to nedarytumėme.

– Kas yra badavimas? Nes šis žodis gali būti skirtingai suvokiamas – vieni galvos, kad absoliučiai nieko negalima valgyti, o kiti, kad, pavyzdžiui, sultis galima.

– Tai yra būsena, kai žmogus atsisako maisto ir nevalgo tam tikrą laiką. Badavimas gali būti trumpalaikis – iki dviejų parų, ir ilgalaikis – virš dviejų parų. Pavyzdžiui, jei nevalgau ilgiau nei keturias paras, vadinasi, tai jau ilgalaikis badavimas.

– Kokia yra badavimo nauda?

– Jis atneša labai daug naudos. Pirma, tai autofagija – išsivalo mūsų organizmo ląstelės, antra, mažinamas uždegimas arba oksidacinis stresas. Tai dažnai matome kraujo tyrimuose.

– Kas tai yra oksidacinis stresas?

– Oksidacinis stresas tai, kai laisvieji radikalai pažeidžia visas ląsteles. Jos greičiau žūsta, blogai funkcionuoja. Badavimas mažina uždegiminį stresą – mūsų organizmas sveiksta, būna mažiau uždegimų ar lėtinių, infekcinių ligų.

Freepik.com nuotr.

– Jūs sakote, kad badavimas net jaunina?

– Taip, kūno formas iš tikrųjų pagražina. Po ilgesnio, pavyzdžiui, penkių dienų badavimo matome rezultatą, nes mažėja mūsų riebalinis audinys, organizme gaminamos ketonų molekulės, kurios mažina uždegimą, veikia smegenų sveikatą.

– Ar visiems tinka badavimas?

– Badavimas tinka ne visiems. Pirmiausia, reikia žiūrėti į kraujo tyrimus, persirgtas ar jau esamas ligas bei vartojamus medikamentus. Taip pat svarbu, kad tą darytų ne jaunesni nei 18 metų žmonės, nes galimi valgymo sutrikimai. Taip pat, badauti negali tie, kas turi kepenų arba inkstų nepakankamumus, širdies ritmo sutrikimus ir daug kitų būklių.

– Kaip reikėtų pasiruošti badavimui?

– Jei iš karto imsimės badauti, organizmas nesupras. Reikia tai daryti po truputį, pavyzdžiui, pabandyti dienos bėgyje nevalgyti 16–18 val. ir stebėti savijautą. Tada pabandyti vieną dieną per savaitę nevalgyti ir tik tada pereiti prie ilgalaikio badavimo. Prieš tai svarbu, kad valgytume daug, visą savaitę nevalgytumėme mėsos, vartotumėme daugiau daržovių, vaisių ir taip pasiruoštumėme badavimui.

– Kaip viskas vyksta toliau, jei jau ir tyrimai geri? Ar visiškai atsisakome maisto?

– Geriame vandenį, galime išgerti šiek tiek arbatos arba nestiprios kavos, jei kažkam labai norisi, bet praktiškai vanduo ir jokio maisto.

– Kaip reikėtų vėl valgyti po badavimo?

– Norint baigti badavimą, taisyklė paprasta – nevalgei penkias dienas, grįžimas trunka tiek pat. Iš pradžių pradedame nuo sultinio, lengvo maisto ir tada po truputį pradedame normalų mitybos rėžimą.

– Kokias klaidas žmonės dažniausiai padaro, kai pasiryžta badauti?

– Pirmoji klaida – žmonės nėra tinkamai pasiruošę badavimui. Antroji, kad badavimo metu neseka gliukozės ir ketonų kiekio. Taip pat daro tai bei gydytojo priežiūros, dėl ko krenta kraujospūdis, sumažėja gliukozės kiekis. Didžiausia klaida būna jau baigus badauti, kuomet žmogus pavalgo per daug.

Taip pat savo įžvalgomis pasidalijo koučingo specialistė Vilija Giedrimienė.

– Ar jums yra tekę badauti?

– Iš viso badavau turbūt jau devynis kartus, sunku net suskaičiuoti. Darau tai du kartus per metus.

– Kiek trunka badavimas?

– Pirmą kartą badavau penkias dienas, o dabar paskutinį kartą net aštuonias. 

– Kas būna sunkiausia?

– Norisi valgyti, bet alkio jausmas nėra pats baisiausias dalykas badaujant. Man asmeniškai, sunkiausia yra trečia diena, kai krenta gliukozė. Būna silpna, bet vėliau viskas vėl atsistato.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kaip pasiruošti, ne tik fiziškai, bet ir emociškai?

– Reikia paruošti savo protą, nuraminti jį, pailsėti, palikti visus darbus namuose, kad būtų kuo mažiau streso ir badavimas vyktų ramybės būsenoje.

– Ką patariate žmonėms, kurie badavimo procese praranda jėgas ir motyvaciją?

– Pasivaikščioti, nes kai raumenys juda yra išskiriama daugiau gliukozės ir energija pakyla. Daug žmonių būna nustebę, kad užtenka tokio paprasto dalyko.

– Jei žmogus ryžtasi badauti penkias dienas, kada būna tas lūžis, kai pasidaro sunkiausia?

– Man sunkiausia būna antra ir trečia diena. Įdomu tai, kad vyrams būna lengviau, nes jie dažniausiai neturi didelių lūžių.

– Kaip reikėtų tinkamai pabaigti badavimą?

– Reikėtų tai daryti mažais žingsneliais. Pavyzdžiui, jei badavome penkias dienas, tai išėjimas turėtų trukti tiek pat laiko. Maisto kiekį didiname po truputį, o pirmas maistas privalo būti lengvas, pavyzdžiui, sultinys. Taip darome dėl to, kad visos mūsų fermentinės sistemos išsijungusios.