Fizikas R. Rotomskis: dėl erkinio encefalito – aštuoni mėnesiai gydymo įstaigose | kl.lt

FIZIKAS R. ROTOMSKIS: DĖL ERKINIO ENCEFALITO – AŠTUONI MĖNESIAI GYDYMO ĮSTAIGOSE

"Kai pabudus iš komos sugrįžo atmintis, pradėjau vaikščioti, mane vadino laimės kūdikiu", – sako žinomas fizikas profesorius Ričardas Rotomskis. Sunkia erkinio encefalito forma persirgęs mokslininkas du mėnesius buvo ištiktas komos, iš viso dėl šios ligos gydymo įstaigose jis praleido beveik aštuonis mėnesius.

Nieko įtartino nepastebėjo

Vilniaus universiteto Lazerių tyrimų centro profesorius, Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas R.Rotomskis – mėgėjas grybauti. Praėjusių metų spalį po eilinio savaitgalio grybaujant grįžęs į Vilnių mokslininkas nieko įtartino nepastebėjo, tik išsiėmė iš plaukų ropinėjančią erkę. Po kurio laiko pakilo temperatūra. "Buvo pirmadienio rytas – turėjau važiuoti į paskaitas. Tačiau pasijutau siaubingai blogai. Silpna, negera, net pakilti iš lovos nėra jėgų", – nemalonią būseną prisiminė profesorius. Matuojantis temperatūrą gyvsidabrio stulpelis pakilo beveik iki 39 laipsnių. Netrukus greitoji medicinos pagalba R.Rotomskį jau vežė į Vilniaus infekcinę ligoninę.

Esu laimingas, kad liga nepažeidė mano smegenų veiklos – toje srityje viskas atsikūrė. Su medikų pagalba išsikapsčiau.

"Ten man sutriko koordinacija – naktį beeidamas į tualetą nugriuvau. Ir užmigau dviem mėnesiams – ištiko koma. Atsidūriau Santaros klinikų reanimacijos skyriuje. Mane ir maitino per zondą tiesiai į skrandį, ir per tracheostomą (chirurginiu būdu kaklo srityje suformuota anga į trachėją, per kurią vamzdeliu tiekiamas oras, – red. past.) atliko dirbtinę plaučių ventiliaciją. Du mėnesius balansavau ties riba: buvo neaišku, keliausiu pas Dievulį ar pasiliksiu čia. Kol buvau ištiktas komos, mane lankė žmona, dukros. Jos mane kalbindavo. Sakė, kad aš ir atsakinėjau šiek tiek, tačiau pats nieko neatsimenu. Vadinasi, buvau visiška daržovė", – įsitikinęs pašnekovas.

Pabudusį iš komos mokslininką pervežė į Prienų ligoninę. "Ši ligoninė turėjo kvėpavimo aparatą – senesnį, bet kaip tik man tinkamą. Atvažiavau į Prienus tokios būklės, kad aš jau mačiau, kas yra aplink mane, suvokiau, kas vyksta, bet pajudėti negalėjau nė kiek. Bėgant laikui visus tuos vamzdelius, su kuriais mane buvo atvežę iš Vilniaus, atjungė. Pradėjau dirbti su savimi: po truputį judinti kojas, paskui – ir keltis iš lovos. Kai organizmas atpranta judėti, paskui daug ko reikia mokytis iš naujo: ir vaikščioti, ir šaukštą laikyti. Kai pirmą kartą trys seselės mane pasodino, buvo nustebusios, kad aš nenuvirstu, – ligoninės personalo reakciją prisiminė pašnekovas. – Ėmiau kaire ranka valgyti. Dešinė ranka vis dar buvo labai ištinusi ir nejudri."

Padariniai: trečdalį erkiniu encefalitu persirgusių pacientų lydi liekamieji reiškiniai, tokie kaip galvos skausmai, atminties, dėmesio sutrikimai, galūnių paralyžius ar parezė (dalinis paralyžius).

Po pusmečio Vilniaus ir Prienų ligoninėse žinomas fizikas du mėnesius praleido reabilitacijos įstaigose. "Reabilitologai pradėjo dirbti su manimi dar Prienų ligoninėje, tą darbą tęsė Kaune, vėliau – Palangoje. Kaune mane ant kojų pastatė – iš Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos išėjau pats", – pasakoja pašnekovas.

Vėl konsultuoja studentus

R.Rotomskis pakartoja gydytojų sakomą tiesą: specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, vaistais malšinami tik ligos požymiai. "Kai jau pradedi atsigauti, gydytojai pasižiūri, kas tau blogai, kas dar nefunkcionuoja – ar ranka nejudri, ar koordinacija sutrikusi – ir meta tave į kovą su liga. Tada turi dirbti pats. Eini ir dirbi: judini tai ranką, tai koją – mankštiniesi. Ar po tokios ligos pasveiksi, lemia ir medikai, ir paties užsispyrimas. Esu laimingas, kad liga nepažeidė mano smegenų veiklos – toje srityje viskas atsikūrė. Su medikų pagalba išsikapsčiau", – šypsosi profesorius.

Pašnekovo žodžiais, nepaisant to, kad reabilitacija baigėsi, jam vis dar tenka daug dirbti su savimi. "Ir dabar dar ne viskas veikia: dešinė ranka dar ne visu pajėgumu dirba, vis dar turiu gerinti pusiausvyrą. Anksčiau dešinė ranka iš viso kabėjo kaip virvė, dabar aš jau galiu ją pajudinti. Padėjo elektrostimuliacijos procedūros. Kompiuterio pele su ta ranka dirbti jau galiu, bet nei rašyti, nei valgyti negaliu. Matyt, dar metus reikės dirbti, kol ji pasveiks", – ligos padarinių visiškai atsikratyti ruošiasi pašnekovas.

Ligų sukėlėjai yra erkių seilėse, ir kuo ilgiau erkė siurbs kraują, tuo daugiau per jos seiles į žmogaus organizmą paklius užkrato – tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos.

Dabar jis vėl konsultuoja studentus ir gilinasi į fizikinius metodus, kurie padėtų nugalėti vėžį.

Paguldo ir jaunus

Erkių platinama Laimo liga yra gydoma antibiotikais, o veiksmingo erkinio encefalito gydymo nėra. Vis dėlto yra viena gera žinia ir apie šią ligą: persirgus erkiniu encefalitu, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o Laimo liga galima užsikrėsti pakartotinai.

Nuo erkinio encefalito miršta iki 4 proc. šia liga susirgusių suaugusiųjų. Trečdalis persirgusių patiria liekamųjų reiškinių: galvos skausmą, atminties, dėmesio sutrikimų, apie 10 proc. – galūnių paralyžių ar parezę (dalinį paralyžių). Kuo žmogus vyresnis, tuo sunkiau šia liga serga.

Nuo ko priklauso ligos eiga: juk vienas žmogus šia liga perserga gana lengvai, o kitas po jos nebepasikelia iš lovos ar net miršta? Pasak Kauno klinikinės ligoninės gydytojos infektologės Laimos Nakutienės, tiksliai pasakyti neįmanoma, nes tiesioginių su tuo susijusių tyrimų neatlikta. "Be abejo, didesnė rizika sunkiau susirgti yra tada, kai erkė išlieka įsisiurbusi ilgiau. Ligų sukėlėjai yra erkių seilėse, ir kuo ilgiau erkė siurbs kraują, tuo daugiau per jos seiles į žmogaus organizmą paklius užkrato – tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos. Tačiau įtakos ligos sunkumui turi tiek į žmogaus organizmą pakliuvusio viruso kiekis, tiek individualios žmogaus savybės. Kartais erkinis encefalitas pakerta ir visai jaunus, visiškai sveikus buvusius žmones, neturinčius jokių gretutinių ligųų, – pastebi gydytoja. – O žmonėms, turintiems gretutinių ligų ir fiziškai silpnesniems, sunkiau pernešti ir erkinio encefalito simptomus: labai aukštą temperatūrą, visišką rankų ar kojų nusilpimą, galvos skausmą. Jei žmogus vyresnis, turi gretutinių ligų, jam su šia liga kovoti yra sunkiau. Dėl to jis ir jaučiasi prasčiau. Tačiau sunkia erkinio encefalito forma gali sirgti ir studentas, ir sveikas 30-metis."

 

Laima Nakutienė: įtakos ligos sunkumui turi tiek į žmogaus organizmą pakliuvusio viruso kiekis, tiek individualios žmogaus savybės.

Susirgus erkiniu encefalitu laukia dvi karščiavimo bangos: pirmoji ir dažniausiai po savaitės – antroji. Karščiavimą tuomet dažniausiai lydi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: stiprūs galvos skausmai, pykinimas ir (arba) vėmimas, sprando raumenų sustingimas, sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, nevalingas drebulys, sutrikusi pusiausvyra ir koordinacija.

"Toks pykinimas ir galvos skausmas kartais kyla, kad žmonės, būna, sako: maniau, kad apskritai neišgyvensiu. Kartais ir iš lovos žmogus nepakyla, karščiavimą lydi ir pakitęs mąstymas, orientacija. Juk erkinis encefalitas – tai galvos smegenų uždegimas", – tačiau, pasak L.Nakutienės, jau po savaitės dažnai tas žmogus keliasi iš lovos ir vėl mokosi pats apsitarnauti.

Svarbu greitai ištraukti

Siekiant išvengti erkinio encefalito ar Laimo ligos užkrato, įsisiurbusią erkę reikėtų ištraukti kuo greičiau. Būnant miške ar pievoje reikėtų kartkartėm apsižiūrėti. Jei vietoje to padaryti nepavyksta, reikia atidžiai apsižiūrėti grįžus iš pievos ar miško. Ir, aptikus erkę, kuo greičiau ją traukti. Jei erkė yra pasiekiamoje vietoje, tam tikrai nereikia ieškoti medikų. "Dėl to vykstant į gamtą aš patariu vežtis pincetą. Anksčiau rekomenduota erkę traukti sukamaisiais judesiais, dabar – vienu staigiu judesiu. Erkę reikia suimti kuo arčiau odos paviršiaus ir patogiai sukabinus traukti, kad kuo mažesnė jos dalis liktų odoje ar po ja. Likus didesnei erkės daliai po oda, styros didesnis pašinukas. Traukinėjant pakartotinai susiformuos didesnė žaizdelė, gali kilti antrinės infekcijos pavojus. O staigiai ištraukus ir tą vietą dezinfekavus, net jei nedidelė erkės dalis ir lieka po oda, nieko blogo neatsitiks – tas erkės gabalėlis nebeplatina jokių virusų. Ir jis po kiek laiko pasišalins pats", – gydytoja įspėja, kad žaizdelę reikia kartkartėm dezinfekuoti.

Staigiai ištraukus ir tą vietą dezinfekavus, net jei nedidelė erkės dalis ir lieka po oda, nieko blogo neatsitiks – tas erkės gabalėlis nebeplatina jokių virusų.

Ir stebėti, ar vieta, kur buvo įsisiurbusi erkė, po kiek laiko neparaus. Jei parausta – įtariama Laimo liga.

Kai kurie žmonės klaidingai mano tiek erkiniu encefalitu, tiek Laimo liga susirgsiantys tik tuo atveju, jei po erkės įsisiurbimo aplink tą vietą atsiranda paraudimas. "Paraudimas odoje po erkės įsisiurbimo nėra būdingas erkiniam encefalitui. Plintanti raudonė būdinga tik erkinei boreliozei (Laimo ligai). Ir ji atsiranda ne iš karto po erkės įsisiurbimo, o po kelių dienų, savaitės ar poros. Tačiau ir sergant Laimo liga paraudimas būna ne visada. Nėra nei tyrimų, nei prognostinių ženklų, ar ištraukus erkę susirgsi, ar ne. Labai svarbu po erkės įsisiurbimo stebėti save, savo organizmą – ar neatsiranda kokie nors pokyčiai organizme", – jiems atsiradus L.Nakutienė ragina nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Neaišku, ar svarstys

Erkės pavojingos ne tik mėgstantiems išvykas į gamtą ar kaimiškųjų regionų gyventojams. Jos įsisiurbia ne tik miške, pievose, bet ir žaliuosiuose miestų plotuose.

Sergamumas Laimo liga ir erkiniu encefalitu Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Pernai Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu siekė 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, šiemet, remiantis pirmojo pusmečio duomenimis, jis bus dar didesnis. PSO rekomenduoja visuotinę vakcinaciją esant penkiems atvejams 100 tūkst. gyventojų. Latvijoje pradėjus kompensuoti šiuos skiepus, sergamumas erkiniu encefalitu gerokai sumažėjo. Kodėl Lietuvoje skiepai nuo erkinio encefalito nekompensuojami ir nepradedama visuotinė gyventojų vakcinacija? Be to, ar yra apskaičiuota, kiek kainuotų šiuos skiepus kompensuoti, taip pat, kiek valstybė sumoka už sergančių erkiniu encefalitu gydymą, reabilitaciją, jų nedarbingumo išmokas, liekamųjų reiškinių gydymą?

Į šiuos klausimus Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė atsiuntė komentarą: "Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta priemonė nustatyti erkinio encefalito rizikos grupes, svarstyti jų skiepijimo galimybes 2020 m. Tačiau dėl kilusios COVID-19 ligos pandemijos šiemet klausimas kol kas nėra svarstytas, sprendimai bus priimami atsižvelgiant į finansines galimybes. Kol nenustatytos rizikos grupės ir nežinoma, kiek žmonių joms gali būti priskirta, apie finansinę skiepų kompensavimo išraišką kalbėti dar anksti. Darbdaviams ir darbuotojams svarbu nepamiršti, kad visų profesijų atstovai, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje, turi būti paskiepyti nuo erkinio encefalito darbdavio lėšomis."

Ministerijos pozicija nesikeičia ir po Vilniaus miesto savivaldybės raginimų skiepus kompensuoti bent jau vaikams.

freepik.com nuotr.

Būtina vakcinaciją tęsti

L.Nakutienė neabejoja: jei skiepai nuo erkinio encefalito būtų kompensuojami ir vyktų visuotinė gyventojų vakcinacija, sergančių erkiniu encefalitu sumažėtų. Kol skiepai nekompensuojami ir nėra galimybės pasiskiepyti nemokamai, gydytojai ragina gyventojus tai daryti savo asmeninėmis lėšomis. "Įvertinant užkrėstų erkių skaičiaus didėjimą Lietuvoje, reikia skiepytis, – sako gydytoja infektologė. – Palankiausia žiemą, nes erkės tuo metu neaktyvios, tačiau galima tai daryti ištisus metus. Nepasiskiepijusius raginame pasiskiepyti, jei žmogus tikrai žino, kad jam kurį laiką nebuvo įsisiurbusi erkė. Jei atvykęs skiepytis žmogus pasako, kad štai prieš tris dienas jam buvo įsisiurbusi erkė, mes paprašome vakcinaciją keturioms savaitėms atidėti."

Imunitetas erkiniam encefalitui susiformuoja per 3–4 savaites, tačiau būtina vakcinaciją tęsti. Praėjus mėnesiui po pirmosios skiepų dozės, reikėtų pasiskiepyti antrą kartą, tuomet – po metų, trejų, vėliau – kas penkeri metai.


Sirgo ir nebaigę skiepijimosi ciklo

Erkinį encefalitą nešiojančios erkės paplitusios visoje Lietuvoje. Šiemet šia liga susirgo trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pernai per pirmąjį metų pusmetį erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 99 žmonės, šiemet – 137. Du žmonės nuo šios ligos šiemet mirė. Vilniaus apskrityje per pirmus šešis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu susirgo 13 asmenų.

Kauno apskrityje šiais metais erkinis encefalitas nustatytas 71 asmeniui, iš jų net 40 atvejų patvirtinta liepos mėnesį. Erkinis encefalitas nustatytas 4 vaikams iki 18 metų amžiaus ir 67 suaugusiesiems. Jauniausias susirgęs minėta liga – 5 metų amžiaus, vyriausias – 84 metų. 94 proc. susirgusių buvo gydomi ligoninėje. Didžioji dalis susirgusių yra Kauno miesto gyventojai (48 proc.), Kauno r. (14 proc.), kiek mažiau (4–11 proc.) kitose Kauno apskrities teritorijose: Jonavos r., Prienų r., Kaišiadorių r., Kėdainių r. ir Raseinių r. Tik Birštono savivaldybėje erkinio encefalito atvejų šiais metais dar neregistruota. Du susirgę asmenys nuo erkinio encefalito buvo pasiskiepiję viena vakcinos doze, vienas asmuo – trimis vakcinos dozėmis. 38 proc. ligonių erkiniu encefalitu užsikrėtė gyvenamojoje vietoje.

Klaipėdos apskrityje šių metų sausio–liepos mėnesiais buvo užregistruoti 24 erkinio encefalito atvejai. Klaipėdos mieste – 8, Klaipėdos rajone – 6, Palangos mieste – 4, Šilutės rajone – 3, Kretingos rajone – 2, Skuodo rajone – 1.

Erkių aktyvumo metu nėra saugaus paros laiko, nes jos aktyvios ir dieną, ir naktį. Ta pati erkė vienu metu gali žmogų užkrėsti ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.

Kadangi labai svarbu kuo greičiau ištraukti įsisiurbusią erkę (kad kuo mažiau ligos užkrato pasklistų žmogaus organizme), susiruošus į gamtą patariama pasiimti ne tik dezinfekcinių priemonių, bet ir pincetą. Grįžus iš gamtos, kūną būtina gerai apžiūrėti, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose. Patartina nusiprausti po dušu ir persirengti kitais drabužiais, o vilkėtus pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

Erkės įkandimo vietą reikia dezinfekuoti: nuplauti muilu, patepti antiseptiniu tirpalu.

Jeigu erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas ar pablogėjo savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir per nevirintą karvių, ypač ožkų, pieną.

Erkinio encefalito paplitimo žemėlapis – čia.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

nuomonė

labai keista -serga ,miršta žmonės ,o yra vaistų ..Kodėl neperkama iš RU jodantipirinas?Kuris yra tiesioginis vaistas nuo erkių encefalito ,ir galima net profilaktiškai gerti ,prieš einant į gamtą.Vyras pernai susirgo ,ir buvo tikrai labai bloga padėtis ,nelaukėme ,gavome jodantipirino ir ligoninėje pradėjo gerti po šešias tab į dieną ,jau kitą dieną krito temperartūra ,ir pasimatė rezultatai ,užteko keturias dienas naudoti vaistus ir posavaitės išėjo iš ligoninės ,jam 80metų ..aišku ,niekam nei sakėm nei rodėm vaistų ,gyditojai manė ,kad stebuklingai pasveiko .Tegul ir toliau taip mano ,nes visi rėkia ,kad nuo viruso nėra vaistų ,tik skiepas .Bet tai netiesa ..Kas domitės ,pažiūrėkite internete ..JODANTIPIRINAS -50TAB. 100MG.

Kaunietė

Malonu skaityti ,kad pasveiko ir vėl tapo savo gyvenimo šeimininku .Štai ką daro šiltėjantis klimatas ,jos bjaurybės per žiemą nesušąla ,neužmiega ,bet ir toliau dauginasi lyg vasarą ,todėl ir priviso jų ant kiekvieno kampo po šimtais. Saugokimės erkių ,nei grybai ,nei uogos neverti mūsų suluošintų gyvenimų ,mūsų mirčių .

afrozemaitis

pati erke greiciau nugaistu isisegus man
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS