Galūnės amputacijos išvengti gali padėti minimaliai invazyvus gydymas | kl.lt

GALŪNĖS AMPUTACIJOS IŠVENGTI GALI PADĖTI MINIMALIAI INVAZYVUS GYDYMAS

  • 0

Pagrindine vyrų mirtingumo priežastimi Lietuvoje vis dar išlieka kardiovaskulinės ligos, kurioms priklauso ir periferinių arterijų liga. Respublikinės Panevėžio ligoninės gyd. intervencinis radiologas Mantas Buitkus teigia, jog mūsų vyrai yra kantrūs ir neretai nekreipia dėmesio į pradinius periferinių arterijų ligos simptomus.

Ligai ženkliai progresavus, dažnai endovaskulinis gydymas tampa nebeįmanomas ir, geriausiu atveju, lieka tik chirurginis gydymas. Patobulėjus medicinai, atsiradus naujoms gydomosioms priemonėms , pacientams gali būti taikomas minimaliai invazyvus, endovaskulinis gydymas net ir sudėtingais atvejais, nors anksčiau juos būtų įmanoma gydyti tik atviros chirurgijos metodu.

Periferinių arterijų liga (PAL) yra viena iš arterijų aterosklerozės išraiškų, kuri pasireiškia arterinės kraujotakos sutrikimu apatinėse galūnėse, kuomet dėl susiaurėjusių ar užakusių arterijų sumažėja arba visiškai nutrūksta arterinė kraujo apykaita apatinėse galūnėse. Iš pradžių, ši klastinga liga ilgą laiką būna besimptomė, todėl ligonis gali nieko neįtarti. Pirmieji simptomai įspėja apie ligos progresą ir reiškia, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gydomi vis jaunesni pacientai

„Į mūsų specialistus kreipėsi sunkiai ilgesnius atstumus pėsčiomis įveikiantis, į penktą dešimtį vos įkopęs ligonis, kuriam nustatytas didelio laipsnio protarpinis šlubavimas. Pacientui diagnozavome ilgą apatinės galūnės magistralinių arterijų užsikimšimą, nusitęsiantį per paviršinę šlaunies ir pakinklio arterijas. Klasikiniu atveju dėl tokio ilgo magistralinių arterijų pažeidimo pacientas būtų buvęs operuojamas chirurginiu būdu – formuojant šuntą, tačiau nusprendėme išbandyti naują aterektominį prietaisą ir atstatyti arterinę kraujotaką minimaliai invazyviu būdu“, – apie sprendimą pasakoja gydytojas.

Intervencinio radiologo M. Buitkaus teigimu, daugeliu atvejų, pacientams dėl ilgo kraujagyslės pažeidimo dažniausiai yra atliekama atvira operacija, kadangi standartiniai endovaskuliniai gydymo metodai gali nepavykti arba, bandant juos taikyti, kyla didelė grėsmė distalinių arterijų embolizacijai. Vienintele išeitimi tuomet lieka išbandyti inovatyvius sprendimus, kurie tampa vienais iš paskutiniųjų šansų pacientams išsaugoti galūnę.

Minimaliai invazyvi endovaskulinė procedūra, kurios metu naudojama mechaninės aterektomijos priemonė, atstatant arterinio kraujo tėkmę per užakusias arterijas, yra atliekama vienu, nedideliu pjūviu kirkšnies srityje. Būtent per šį nedidelį pjūvį yra punktuojama bendroji šlaunies arterija ir sukuriama saugi prieiga prie apatinės galūnės magistralinių arterijų. Tokio gydymo efektas yra maksimalus, pacientas labai greitai grįžta į savo kasdieninę veiklą, kadangi tokia procedūra yra minimaliai invazyvi. „Didžiausias tokio gydymo privalumas – galimybė pacientui išvengti arba nutolinti atvirą operaciją ir dažnu atveju jau kitą dieną grįžti namo su pilnai regresavusiais periferinių arterijų ligos simptomais“, – teigia gydytojas.

Respublikinės Panevėžio ligoninės nuotr.

Pagerėjimas jaučiamas iš karto

Anot gydytojo M. Buitkaus, toks sėkmingas atvejis yra vienas iš daugelio. Ligonių su būtent tokiu ilgu kraujagyslių pažeidimu yra nemažai, o dėka naujų endovaskulinio gydymo priemonių galimybės padėti tokiems pacientams ženkliai padidėjo. „Šis atvejis rodo, kad turime visas galimybes ir priemones dažniau taikyti tobulesnius endovaskulinius gydymo metodus, nors anksčiau sudėtingesniais atvejais ligonius būtų buvę įmanoma gydyti tik atviros chirurgijos metodu“, – pasakoja specialistas.

„Šiuo specifiniu atveju, apatinės galūnės magistralinių arterijų okliuzija buvo labai ilga. Pro visą jos ilgį, sėkmingai pavykus praeiti su specialiais pravedėjais ir nukreipiančiaisiais kateteriais, buvo taikyta mechaninės aterektomijos priemonė, dėka kurios iš užakusių arterijų srities buvo saugiai išvalytos aterosklerotinės plokštelės su trombinėmis masėmis. Po to sekė paruoštų arterijų plėtimas ir stentavimas, pilnai atstatant jų spindžius arterinio kraujo tėkmei“, – teigia intervencinis radiologas ir priduria, kad pacientas, vis dar gulėdamas ant operacinio stalo, iš karto pajautė sušilusios blauzdos ir pėdos klinikinį efektą. Be to, pacientas jau kitą dieną buvo išleistas namo, kai palyginus pooperacinis laikotarpis po atviros chirurginės operacijos truktų ilgiau.

Jeigu nekeičiami ir nekontroliuojami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, hipercholesterolemija, hiperglikemija, liga greit progresuoja.

Svarbiausia yra nepamiršti, jog endovaskulinis gydymas yra kartotinis ir minimaliai invazyvus, dėl ko, esant palankioms aplinkybėms, jį galima kartoti daugelį kartų pasiekiant gerų rezultatų. Po endovaskulinės procedūros praėjus 3 mėnesiams, būtina ir toliau konsultuotis su gydytojais angiochirurgais, reguliariai darytis tyrimus, stebėti situaciją. „Jeigu liga vis tik progresuoja, mes galime dar kartą minimaliai invazyviai endovaskuliariai gydyti pacientą, atidedant sudėtingą operaciją ateičiai“, – pasakoja M. Buitkus.

Svarbiausia – laiku atkreipti dėmesį į simptomus

Prasidedantis protarpinis šlubumas yra vienas iš pirmųjų periferinių arterijų ligos simptomų. Vaikštant, aktyviai fiziškai judant pradeda tirpti, stingti blauzdos, šlaunies raumenys, dėl ko darosi sunku nueiti ilgą atstumą, reikia sustoti pailsėti. Jeigu šis simptomas ignoruojamas, ilgainiui kraujagyslės spindis siaurėja dar  labiau ir nueinamas atstumas drastiškai trumpėja iki dešimties ar vos kelių metrų, tampa sunku užlipti laiptais net į antrą aukštą. Ligai progresuojant dar toliau, vėlesnėse stadijose atsiranda pakitimai, būdingi ūmiems kraujotakos sutrikimams – ramybės skausmai, negyjančios žaizdos. Dažnu atveju, sulaukus taip ženkliai pažengusios periferinių arterijos ligos stadijos, vieninteliu įmanomu gydymo metodu lieka tik tam tikro lygio apatinės galūnės amputacija.

Anot gydytojo, pacientai dažniausiai ignoruoja pradinius periferinių arterijų ligos simptomus ir kreiptis pas specialistus neskuba. Deja, jeigu nekeičiami ir nekontroliuojami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, hipercholesterolemija, hiperglikemija, liga greit progresuoja“, – pasakoja gyd. Mantas Buitkus ir primena, kad kuo anksčiau ligonis kreipsis į specialistus, tuo bus galima tikėtis geresnių gydymo rezultatų.

„Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriuje atliekamos vienos iš pačių inovatyviausių ir moderniausių procedūrų šalyje, ypač, jei kalbėsime apie šį atvejį. Gydytojui M. Buitkui, bei šios operacijos eigoje dalyvaujant ir man, pavyko pritaikyti labai modernų trombų išsiurbimo įtaisą, kokį vienintelė Lietuvoje turi tik mūsų ligoninė, bei įdėti šiuo metu geriausius klinikinius rezultatus garantuojantį vaistais dengtą stentą. Dėl šių pastangų pavyko pilnai atstatyti pacientui kraujotaką be jokių komplikacijų. Praėjus kelioms dienoms pacientas, kuris jautėsi gerai, buvo išrašytas į namus. Po kurio laiko pats skambinau šiam pacientui pasiteirauti apie  jo savijautą ir išgirdau džiugų teigiamą atsakymą bei nuoširdžią paciento ir jo artimųjų padėką dėl sėkmingai atliktos operacijos“, – pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis radiologas dr. Andrius Pranculis.

GALERIJA

  • Galūnės amputacijos išvengti gali padėti minimaliai invazyvus gydymas
  • Galūnės amputacijos išvengti gali padėti minimaliai invazyvus gydymas
  • Galūnės amputacijos išvengti gali padėti minimaliai invazyvus gydymas
Respublikinės Panevėžio ligoninės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS