Pas gydytoją, kai nebėra išeities, o prevencija taip ir liko neišnaudota – tokia nereta lietuvio sveikatos istorija. Bet tik ne vilniečio Rimanto.

„Mano amžiuje jau yra rekomenduotina ar privaloma? Privaloma turbūt nieko nėra, rekomenduotina. Aš tikrinuosi“, – teigė Rimantas.

Lietuvoje kasmet prostatos vėžys nustatomas daugiau nei 2 tūkst. vyrų. Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 24 tūkst. sergančiųjų. Dalis jų, deja, neišgyvens. Net ir šuoliais medicinai keliaujant į priekį, nuo prostatos vėžio kasmet Lietuvoje miršta apie 500–600 vyrų.

„Vyrai Lietuvoje vidutiniškai gyvena aštuoneriais metais trumpiau, ir viena iš priežasčių – vėlyvai nustatomi susirgimai“, – tvirtino Seimo priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas.

Saulius Čaplinskas / L. Balandžio / BNS nuotr.

Anksti aptikus galima sėkmingai gydyti, o ilgą laiką vėžys gali vystytis nepastebimai.

„Natūralu. Niekada, kol nepriverčia gyvenimas, neprispaudžia, tol nesitikrina“, – sakė viena gyventoja.

„Net nežinau. Galbūt tiesiog ne visiems užtenka drąsos“, – teigė vyriškis.

„Paimti kraują iš venos, jeigu dar privačiai laboratorijoje, tai yra alaus bokalo dydžio išlaidos. Tai tą padaryti kartą per metus – nieko tokio, aš manau. Ir tu gali būti ramus“, – kalbėjo sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.

„59 metų vyrai turėtų kartą per dvejus metus atlikti prostatos specifinio antigeno tyrimą“, – teigė S. Čaplinskas.

Nemaloni tik tolimesnė eiga – biopsija, jeigu reikia.

„Tai yra pakankamai skausminga procedūra – dvylika kartų duriama į prostatą“, – aiškino gydytojas onkologas Gintaras Zaleskis.

„Biopsijos dažniausiai kas antram pacientui ateina neigiamos, bet tik dėl to, kad jos buvo nesitaikant į jokius židinius“, – nurodė gydytojas urologas, urologų draugijos viceprezidentas Aušvydas Patašius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vėžio institutas su Vėžio centru šiuo metu kviečia pacientus iš dviejų – Šeškinės ir Santaros klinikų šeimos medicinos centrų – išsitirti pagal naują algoritmą.

„Įvertinus riziką, mes tada pasidarome magnetinį rezonansą ir tik jeigu turime taikinį – tik tada duriame į prostatą. Ir šiuolaikinės tos prostatos biopsijos nebėra tokios grubios. Mes esame pasiruošę šiuo metu šitą algoritmą pasiimti visai Lietuvai, kai tuo tarpu Europoje tik testuoja“, – teigė A. Patašius.

„Žmonės kaip ir bijo. Man atrodo, čia viskas kažkaip iš anksčiau atėję ir labai sunku tuos ledus pralaužti“, – savo nuomone pasidalijo vaikinas.

Ledų pralaužimas, tiesiogine prasme, prostatos vėžiui taip pat turi įtakos.

„Žmonės drąsiai šoka į šaltą vandenį žiemą. Jeigu jie nėra įpratinę savo organizmo prie to, tai jie padaro pirmą netinkamą žingsnį. Prostatitas, kuris atsiranda pasėdėjus ilgai ant šalto akmens…“ – sakė P. Rakštys.

Kalba apie ledines maudynes, kai kūnas neužgrūdintas.

„Jeigu tu taip iš nevilties arba iš noro šoki į šaltą vandenį, nori pasirodyti, būti „kietas“ – tas kietumas gali baigtis labai liūdnai. O nuo prostatito vėlgi, kaip minėjau, prasideda visos bėdos. Ir tada ši dalis, aišku, gali būti ir nuo smūgio, dažno jodinėjimo, važiavimo dviračiu…“ – pridūrė P. Rakštys.

J. Kalinsko / BNS nuotr.

Tačiau yra ir išimčių. Diagnozę išgirsta ir sveikuoliai.

„Prisimenate, Seimo narys vienas, sveikuolis, kuris daro grūdinimosi pratimus ant sniego nuogas ir taip toliau. Tai ką tai reiškia? Susirgo prostatos vėžiu“, – pastebėjo P. Rakštys.

Kiti rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholis, judėjimo stoka, per didelė kūno masė ir genetika.

„Yra šiuo atveju ryšys. Jeigu šeimoje artimieji, giminės, broliai arba tėvas sirgo, tai rizika yra didesnė, yra tam tikri paveldimi genai“, – sakė Nacionalinio vėžio centro direktorius Valdas Pečeliūnas.

„Ne tik prostatos vėžiu, bet galėjo močiutė kažkuo susirgti – krūties arba gimdos kaklelio vėžiu – ir nuo to išėjo anapilin. Tai reiškia, kad turi galimybę susirgti prostatos vėžiu“, – aiškino P. Rakštys.

Esant susirgimams šeimoje, vyrai pasitikrinti kviečiami jau nuo 45 metų.